Šiemet Lietuvoje daržovių užderėjo daug, tačiau pagrindiniai mūsų augintojų konkurentai lenkai taip pat prognozuoja turėsiantys gerą derlių. Tad didesnio eksporto nėra ko tikėtis – mūsų daržininkų laukia aršios grumtynės vietos rinkoje.
Neįvažiuoja į dirvą
Gausus daržovių derlius augintojams neužtikrina gerų pajamų, o kartais, kai rinka būna persotinta ir krinta produkcijos kainos, gali atnešti nuostolių. Šiemet daržovių augintojai derlių parduoda pigiau nei pernai ir nesitiki, kad kainos gali pakilti. Tam kol kas nėra priežasčių, nes rinkoje turėtų būti daugiau ir lietuviškų, ir nepaliaujamai plūstančių lenkiškų daržovių. Šalyje kaimynėje prognozuojamas beveik 8 proc. didesnis derlius nei pernai, o Lietuvoje šiemet apie20 proc. padidėjo daržovių plotai.
Stambiausias Baltijos šalyse kopūstų augintojas Vidmantas Girdzijauskas, šiemet dorojantis gausų jų derlių, optimizmu netrykšta. Jo manymu, metai bus labai nelengvi, ypač tiems augintojams, kurie turi skolų ir įsipareigojimų dėl europinės paramos lėšomis įgyvendinamų projektų.
„Pusantro mėnesio buvo sausa, o paskui kone kasdien lijo. Tai, žinoma, turėjo įtakos pasėliams, tačiau derlius vis dėlto išaugo puikus. Tik kaip jį išlaikysime? Jau dabar nuimtos daržovės greitai pradeda pūti. Rudeniop dėl drėgmės bus dar daugiau problemų“, – krimtosi Kėdainių rajono ūkininkas.
Derliumi nesiskundė ir Pasvalio rajono daržovių augintojas Algimantas Morkūnas, tačiau neslėpė, kad dalį jo teks palikti laukuose. „Daržovės užaugo gerai, bet kai užėjo lietūs, prasidėjo bėdos. Skendo burokėliai, kopūstai, morkos. Iš daržovių, kurios auga lomelėse, nieko gero nebus“, – pasakojo daržininkas.
Vis dėlto, pasak ūkininko, padėtis nėra katastrofiška, nes daržovės plyti 100 ha plote, o užmirko gal po porą ar šiek tiek daugiau ha burokėlių, morkų, kopūstų. Kol kas sunku įvertinti, kiek jų bus pražuvę. „Bėda, kad sunku įvažiuoti į dirvą. Mūsų žemės sunkios, tad ten, kur stovi vanduo, daržovės pūna“, – aiškino A.Morkūnas bei pridūrė, kad neguodžia ir šiemet gerokai kritusios daržovių kainos.
Kainos gali dar smukti
Stambaus Šiaulių rajono daržovių augintojo Lino Šateikos nuotaikos ne tokios niūrios. Iki Rusijos embargo į Maskvos ir Sankt Peterburgo prekybos centrus nemažai morkų eksportavęs ūkininkas tikisi, kad šis sezonas neprilygs pirmiesiems embargo metams, kai rinka duso nuo daržovių pertekliaus, o žemos jų kainos vedė į neviltį.
„Palyginti su pernai, derlius ir mažesnis, ir pigesnis. Tačiau reikia turėti omenyje, kad pernykštis sezonas buvo itin geras. Praėjusiais metais buvo mažiau lenkiškų daržovių. Lenkai – pagrindiniai mūsų konkurentai, užverčiantys mūsų rinką daržovėmis ir diktuojantys jų kainas. Šiemet nėra ko pernykštės sėkmės, nes kaimynų derlius ypač geras. Tad kainos gali dar smukti, bet, tikiuosi, protingai – ne tiek, kaip Rusijai paskelbus embargą“, – vylėsi morkų ir svogūnų augintojas.
Eksportas sumažėjo
Didžiąją dalį daržovių mūsų augintojai parduoda vietos rinkoje. Stambūs prekiniai ūkiai daržoves tiekia didiesiems mažmeninės prekybos tinklams. Dalis šiųmečio derliaus išvežama į Latviją, Estiją. Jau trečius metus į Lietuvos daržovių augintojų asociaciją (LDAA) kreipiasi italai, tad lietuviškos daržovės važiuos ir į šią šalį. Kaip juokauja mūsų daržininkai, pernai buvo anomalinis reiškinys – lietuviški kopūstai, morkos ir kitos daržovės buvo eksportuojamos į Lenkiją, kur daug derliaus pražuvo dėl nepalankių orų. Paprastai daržovės juda tik priešinga kryptimi.
„Kaip ir pernai, šiemet lietuviškų daržovių pateks į Italiją, Angliją, kitų Baltijos ir ES šalių rinkas. Tačiau šio eksporto masto nepalyginsi su tekusio Rusijai. Tais metais, kai daržovės pajudėdavo į šią šalį, jau kovą ar balandį prekinių ūkių sandėliai likdavo tušti. O štai pernykščio sezono daržovių užteko iki naujojo derliaus“, – kalbėjo LDAA direktorė Zofija Cironkienė.
Redakcijos archyvo nuotr.
Anot jos, eksportas į ES šalis priklauso nuo to, koks kur derlius užauga. Jei kur užmirksta, nušąla ar išdžiūva, galima tikėtis, kad bus paprašyta lietuviškų daržovių, kurių kokybė nekelia abejonių. Šiemet sausra ir liūtys derlių sumažino Prancūzijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt.
Verčia grumtis
Jei mūsų vartotojai pirktų tik lietuviškas daržoves, augintojams nereikėtų sukti galvos dėl eksporto. Tačiau eksportas mūsų daržininkams svarbus ir dėl kitų priežasčių. Ne paslaptis, jog didieji mažmeninės prekybos tinklai spaudžia ūkininkus, kad šie kuo pigiau parduotų daržoves, verčia veltis į aršias tarpusavio grumtynes. „Mus taip žiauriai tarkuoja, kad nėra kur dėtis. Jei neturėsime galimybės eksportuoti, prekybininkai mus laikys už apykaklės“, – puse lūpų prasitarė vienas daržininkas.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iš ūkininkų superkamų ir mažmeninės prekybos centruose parduodamų daržovių kainos skiriasi mažiausiai du kartus. Štai rugpjūčio pirmoje pusėje iš ūkių superkamų morkų kg kaina svyravo nuo 16 iki 31 cento, mažmeninės prekybos vietose – nuo 52 iki 83 centų, o akcinė kaina prekybos tinklų parduotuvėse buvo 39 centai. Už baltagūžių kopūstų kg augintojams mokėta nuo 12 iki 22 centų, o mažmeninės prekybos vietose jie kainavo nuo 34 iki 50 centų (akcinė kaina – 23 centai). Už svogūnų kg ūkininkai gavo nuo 20 iki 32 centų, o prekybininkai juos pardavinėjo po 46–76 centus.
Daržovių augintojai tikėjosi, kad, į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką koją įkėlus prekybos tinklui „Lidl“, jų santykiai su vietos prekybininkais pajudės į ūkininkams parankesnę pusę. Tačiau, anot jų, padėtis tik pablogėjo. Z.Cironkienė „Valstiečių laikraščiui“ yra sakiusi, kad naujas tinklas iš augintojų superka daržoves normalia rinkos kaina ir savo sąskaita skelbia akcijas. Kiti prekybos tinklai, žvelgdami į „Lidl“ kainas, spaudžia daržovių augintojus, kad šie parduotų derlių jiems pigiau.
„Nežinau, gal dabar situacija kiek pasikeitė, pastarosiomis savaitėmis augintojai dėl to nesiskundė“, – teigė LDAA direktorė.
Daržoves skuta ir lupa
Vis daugiau daržininkystės prekinių ūkių imasi pirminio daržovių apdorojimo: skuta bulves, morkas, lupa svogūnus, burokėlius ir kt. Stambaus Kėdainių rajono ūkio savininkas Vidmantas Kvedaras išparduoda nemažai apdorotos produkcijos, tačiau, palyginti su ūkyje išauginamų daržovių kiekiu, tai sudaro nedidelę dalį.
Žinoma, tokia produkcija yra brangesnė, tačiau, daržininko manymu, ne tiek, kiek yra verta. „Turėtume gauti daugiau pajamų, tačiau kulinarijos cechai, kiti tokios produkcijos pirkėjai neįvertina, kad paruoštos daržovės netenka 30–40 proc. svorio. Taip pat neįvertinamos pirminio apdorojimo sąnaudos ir už nuskustas daržoves nenorima mokėti daugiau“, – aiškino ūkininkas.
Naujokai maišo kortas
Smulkesni augintojai savo derlių parduoda didmenininkams, įvairioms maitinimo įstaigoms, turguose. Apie 5 ha įvairių daržovių auginantis Radviliškio rajono ūkininkas Rimutis Kubilinskas nesusiduria su derliaus realizavimo problemomis. „Ne vienerius metus morkas, kopūstus, burokėlius parduodu vienai valgyklai. Ir šiemet už tą pačią kainą ims. Likusią produkciją gabenu į Šiaulių didmeninę prekybos įmonę. Tik štai nemažai kopūstų, kalafiorų užmirko“, – pasakojo LDAA asociacijai priklausantis daržininkas.
Šiemet mažesniuose ūkiuose išaugintų daržovių rinkoje turėtų būti daugiau. LDAA duomenimis, 2016 m. daržovių pasėlių deklaruota apie 900 ha daugiau nei pernai – 5,4 tūkst. ha. LDAA narių pasėliai išplėsti tik apie 190 ha, o kiti plotai gali priklausyti naujokams, kurie bandys įsitvirtinti rinkoje.
Greičiausiai daržovių plotų padaugėjo dėl papildomos paramos daržininkams – susietosios išmokos. Už 2015 m. augintojai už daržovių ha gali papildomai gauti 324 eurus. Prekinių ūkių savininkai skeptiškai vertina ūkininkus, kurių pasirinkimą auginti vienokią ar kitokią kultūrą lemia išmokos. Anot jų, tai tėra masalas naujokams, besivaikantiems paramos. Tačiau daržininkai pripažįsta, kad nauji augintojai maišo kortas rinkoje, dempinguoja kainas.
„Nauji augintojai prekinės produkcijos nepriaugins ir neišsaugos žiemą, tačiau dabar jie pasiruošę derlių parduoti už minimalią kainą. Supirkėjai tuo naudojasi ir muša kainas ir už prekinę produkciją“, – aiškino Z.Cironkienė.
Augintojų neskriaudžia
Agnė Dalia Gaižauskienė, bendrovės „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė
Mūsų įmonė glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos daržovių augintojais, kurie atitinka „Lidl“ keliamus reikalavimus. Dėl didelės sezoniškumo įtakos superkamas daržovių kiekis ir įvairovė skiriasi kiekvieną mėnesį ir labai priklauso nuo augintojų pateikiamos produkcijos. Mes tiekėjus laikome svarbiais strateginiais partneriais, todėl, nors ir rengiame nemažai akcijų, daržovių augintojų neskriaudžiame.
Akcijos abipusiu sutarimu
Rosvaldas Gorbačiovas, bendrovės „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius
Bendradarbiavimo sąlygos su žemės ūkio produkcijos augintojais nesikeičia, kai kuriais atvejais šis procesas tik intensyvėja. Žinoma, labai daug kas priklauso nuo sezoniškumo, derliaus ir t.t. Pavyzdžiui, pernai gausiai užderėjo morkos ir svogūnai, o šiemet dėl ne itin palankaus oro ir kitų priežasčių jų derlius nėra toks didelis. Palyginti su pernai, šį rugpjūtį iš ūkininkų supirkome mažiau morkų ir porų, beveik tiek pat kopūstų (apie 250 t) ir bulvių (735 t). Burokėlių supirkome dvigubai daugiau – 32 t. Tam įtakos turi geras šių daržovių derlius.
Daržovių kainų akcijos vyksta abipusiu susitarimu, vienai ar kitai pusei pareiškus tokį norą.