Vos oficialiai atidarytai Palangos koncertų arenai kyla šekspyriškas klausimas – būti ar nebūti? Ar ji kam nors reikalinga? O gal jos nebuvimu suinteresuoti klastingi konkurentai?
Prieš 2011 m. Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą įvyko arenų statymo paradas. Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Alytus ėmė ir prisivijo seniau arenas turėjusius Vilnių ir Panevėžį. Tai geriau negu padėtis su futbolo stadionais, kurių Vilniuje du: vienas griūva, kitas nepastatomas. Deja, ir arenų rinkoje padėtis keistoka.
Konkursas kartojamas
Palanga irgi nutarė, kad nėra prastesnė už Alytų ir gali turėti areną. Panaudojo europines lėšas, paėmė paskolą ir gavo valstybės paramą. Tačiau paskelbtas pirmasis atidarytos Palangos koncertų arenos operatoriaus konkursas baigėsi niekuo. Vyksta antras. Žiniasklaida skambina pavojaus varpais: jei niekas neįveiks savivaldybės apetito, objektui gali būti liūdna.
Palangos merija laikosi savo pozicijos, o kitų arenų valdytojai gūžčioja pečiais. Koncertų salės valdytoją Palanga nori prisiimti su sąlyga, kad šis per metus į kurorto savivaldybės biudžetą sumokės 257 tūkst. eurų. Ir taip 10 metų, nes tiek truktų koncesijos sutartis. Anot kitų arenų operatorių, tai – nerealios ir jokia logika neparemtos fantazijos.
Įdomu tai, kad paraiškas naujam konkursui pateikė tos pačios dvi įmonės, kurios dalyvavo ir pirmą kartą, kai nepateikė išsamaus pasiūlymo antram etapui. Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus čia įžvelgė žaidimo ir spaudimo elementų, mėginimą brangų objektą gauti dykai ir dar su priemoka.
Pasak Š.Vaitkaus, - „viskas gerai su ta arena. Aš nesuprantu, koks čia ažiotažas sukeltas suinteresuotų įmonių, kurios kaip ir negražiai daro spaudimą per žiniasklaidą. Labai įdomu. Juk pastatytas naujas objektas pagal ES reikalavimus. Ne mes tuos reikalavimus sugalvojome. Lietuvos verslo paramos agentūra prie Ūkio ministerijos skirsto tas lėšas ir sąlygos visiems vienodos. Lietuvoje yra situacijų, kai koncesijos sutartims operatorių nepavyksta atrinkti net tris metus. Tokių atvejų yra apie 15–16: skelbiami konkursai, bet koncesininkų neatsiranda. Nuo arenos atidarymo praėjo tik dvi savaitės, o sukeltas ažiotažas, kad „kažkas stringa, renginiai nevyksta“.
Šiuo metu vyksta konkursai, kaip reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas. „Pirmame konkurse dalyvavo dvi įmonės, jos buvo įvertintos. Pagal Koncesijų įstatymą buvo paskelbtas antras etapas. Tada jos turėjo pateikti išsamų pasiūlymą, bet to nepadarė, todėl buvo paskelbtas antras konkursas. Taip reikalauja įstatymas – skelbti ir skelbti, kol bus išrinktas koncesininkas. Dabar dvi tos pačios įmonės žaidžia kažkokį įdomų žaidimą. Joms sąlygos atseit kažkokios netinka. Na, jei netinka, tai gali neteikti pasiūlymų. Bet jos ir vėl yra pateikusios savo dokumentus, komisija juos įvertins ir pagal procedūras vėl lauks išsamaus pasiūlymo. Jei bus išsamus pasiūlymas, toliau pagal įstatymą bus vykdomos kitos procedūros“, – dėstė meras.
Aritmetika negailestinga
Šiaulių areną valdančios viešosios įstaigos „Pramogų sala“ vadovas Gintaras Radavičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė: „Ten (Palangoje) – koncertų, o ne daugiafunkcė arena. Kitose Lietuvos arenose gali vykti sporto varžybos, o Palangos arena skirta tik koncertams. Operatoriai ir galvoja, ką ten veikti, kiek ten renginių gali vykti žiemą. Reikalavimai, kuriuos kelia savivaldybė, yra nelogiški.“
Pasak G.Radavičiaus, keliami sunkiai įgyvendinami reikalavimai dėl renginių, lankytojų skaičiaus, žmonių įdarbinimo, nuomos kainos. Šiaulių arenos valdytojo neįtikina ir užkeikimas, kad į Palangą susirinks kamerinės muzikos fanai.
„Kamerinė aplinka? Labai gerai. Ir kiek tų anšlaginių kamerinių koncertų gali būti, kad į juos ateitų po 2 200 žiūrovų? Kiek pas mus populiariosios ar roko muzikos atlikėjų? Nebus nė 40, kurie galėtų surengti koncertą bent kartą per metus. Reikės prisikviesti labai daug užsieniečių, o tai – vėl kitos kainos. Paprasčiausiai vieni skaičiuoja vienaip, kiti kitaip. Prasilenkia aritmetikos ir viskas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė G.Radavičius.
Investicijos atvirkščiai
Palangos meras Š.Vaitkus teigė, kad būtent Šiaulių arena statyta kitaip, todėl panašūs skaičiavimai esą negalioja. „Į Šiaulių sporto areną investuota 75 mln. litų. 85 proc. finansavimo sudarė ES pinigai, 15 proc. – savivaldybės. Koncesijos sutartis pasirašyta, tai ne mano vieno nuomonė tokia, kad valdiškais pinigais pastačius objektą savivaldybė primoka per metus 750 tūkst. litų koncesininkui. Kada nors susikeiskite pusėmis: tegul verslininkai pastato ir kažkam atiduoda nemokamai objektą bei dar primoka, kad tik objektas būtų išlaikytas. Taip nebūna. Suprantu, kad ten savivaldybė gavo didžiąją dalį europinių pinigų, neėmė paskolų ir t. t.“, – komentavo Š.Vaitkus.
Palangos atveju, kaip pabrėžė meras, padėtis yra kitokia ir jam privalu ginti miesto bei valstybės finansinius reikalus. „Mūsų atveju mažiausia lėšų dalis yra ES – tik 2,9 mln. eurų. Visos kitos lėšos yra savivaldybės ir valstybės. Savivaldybė į šį projektą investavo 50 proc. jo vertės. Mes esame paėmę paskolą ir nenorime atiduoti objekto nemokamai bei dar primokėti, o sakome: kadangi atiduodame objektą 10 metų, kaip reikalauja ES, norime, kad tas koncesininkas sumokėtų mūsų paskolą. Tai normalus reikalavimas – nuomos mokestis. Tai kur mes čia perlenkiame lazdą? Aš suprantu, kad per žiniasklaidą daromas spaudimas, kad atiduotume tą objektą nemokamai, patys mokėtume paskolą ir tylėtume“, – pasakojo meras.
Ar objektas nesupus?
Paskolos sumokėjimo iš rinkos dalyvių reikalaujantis meras tvirtina nepasiduosiąs spaudimui. Jo nuomone, teiginys, kad savivaldybė neapskaičiavo savo investicijų, yra nelogiškas, o arena tikrai nestovės apleista. Š.Vaitkus sakė negalįs komentuoti gandų arba prielaidų iš tų neva kažkokių dalyvių, kurie, anot jo, taip teigia. „Daromas spaudimas prieš konkursą, kuris dar nėra įvykęs, siekiant suformuoti tokią nuomonę, kad viskas labai blogai. Gal savivaldybė dėl viešosios nuomonės išsigąs ir atiduos viską už dyką. Taip nebus“, – užtikrintai sakė meras.
Merą Š.Vaitkų tokie klausimai stebina. „Kodėl verslininkai kelia klausimus, kodėl neįvertino, kodėl statė. Manau, kad verslininkai turi rūpintis savo objektais. Dar objektas nespėjo durų atverti, o jau daromas spaudimas ir keliamas klausimas, kam kas statė. Savivaldybė apsisprendė statyti ir pastatė. „Yra padaryti finansiniai planai, kurie apginti Finansų ministerijoje, per Centrinę projektų valdymo agentūrą ir t. t. Valstybė nėra dovanų karalius“, – nukirto kurorto galva.
Tačiau akivaizdu, kad Palangos meras arba nemato realybės, arba jos nesupranta. Palangoje daugiau žiūrovų gali būti sezono metu, t. y. 3 mėnesius per metus – vasarą ir dar savaitę kitą per Kalėdas. Tada ir Palangos arena gali tikėtis žiūrovų. Tačiau jie, suprantama, eitų tik į žinomų, t. y. brangiai apmokamų atlikėjų pasirodymus, kurie dažniausiai koncertuoja daug didesnėse salėse nei Palangos. Vėl užburtas ratas... Kitus devynis mėnesius Palangos arena pasmerkta būti Klaipėdos „Švyturio“ arenos pavainike: čia ir miestas didesnis, infrastruktūra nepalyginamai geresnė, ir turistų srautas didesnis. Nejau viso to nežinojo Palangos meras Š.Vaitkus, prieš merkdamas skolintus pinigus į amžiaus statybą? O jei žinojo, kodėl merkė?
Konkurentų intrigos?
Palangos meras Š.Vaitkus neatmetė ir konkurencinės situacijos ypatumų. „Aš suprantu konkurenciją. Jiems labai blogai, nes jie Klaipėdoje turi areną, kur beveik niekas nevyksta, tik sporto renginiai. Ir dar pažiūrėkime, kokia ten kultūra vežama, kirkorovai kažkokie. Ir kaip jie dabar gali lyginti sporto areną ir koncertų salę, pastatytą čia? Čia visai kitoks kalibras. Normalus koncertas sporto arenoje neskamba“, – sakė meras.
UAB „Klaipėdos arena“, kaip išsiaiškino „Valstiečių laikraštis“, išties konkurse dalyvauja su UAB „Pajūrio infrastruktūra“, kuri priklauso UAB „Infrastruktūra LT“. „Norime patvirtinti, kad mūsų įmonių grupė domisi paskelbtu Palangos koncertų salės operatoriaus atrankos konkursu, nes tikime šio objekto potencialu ir turime jam plėsti reikalingą patirtį, gerai išmanome Lietuvos vakarų regioną. Tikime, kad, bendradarbiaudami su savivaldybe, remdamiesi patirtimi ir žiniomis, galime suteikti miestui reikšmingą pridėtinę vertę ir paskatinti turistų srautų didėjimą“, – sakė UAB „Infrastruktūra LT“ plėtros vadovė Živilė Savickaitė.
„Valstiečių laikraščio“ užuominos apie dirbtinį spaudimą iš jų pusės dalyviams pasirodė keistos ir nepagrįstos. „Ieškome būdų, kaip pradėti konstruktyvų dialogą su miesto valdžios atstovais dėl konkurso sąlygų ir rasti privačios bei viešosios partnerystės principus atitinkantį kompromisą. Savo argumentuotus paaiškinimus bei siūlymus esame oficialiai pateikę jau keletą kartų, taip pat esame atskirai kreipęsi su kvietimu atviram dialogui. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau būsime išgirsti.
Taip pat tikime, kad viešojo ir privataus sektoriaus atstovams susėdus prie bendro stalo ir išklausius vieni kitų argumentus būtų galima rasti sprendimą, kad sandoris dėl naujosios koncertų salės nuomos būtų naudingas ir savivaldybei, ir privačiam verslui: savivaldybė užtikrintų didžiausią galimą konkurenciją konkurse bei gautų maksimalią, bet ekonomiškai pagrįstą naudą, o verslas neturėtų pagrindo nuostoliams“, – tikino Ž.Savickaitė.
Vis tiek reikės derinti
Yra ir nuomonė, kad savivaldybė suskato projektą įgyvendinti, nepaisydama ir net neišsiaiškinusi verslo aplinkos. Panevėžio „Cido“ arenos valdytojas Tomas Inčikas mano, kad Palangos valdžia turės peržiūrėti sąlygas, kurios lyg sudarytos tam, kad niekas neateitų.
„Pas mus per metus žiūrovų būna apie 150–160 tūkst. Tačiau nepamirškime, kad tai yra ir nuolatiniai krepšinio rungtynių žiūrovai, ne tik koncertų. Šiandien regionuose tikrai yra renginių organizavimo problemų dėl bilietų, renginių kainų. Kalbant apie Palangą, ten sezoniškumas turbūt jaučiamas kaip niekur kitur. Teoriškai galima suorganizuoti tiek renginių per metus, bet tai reikštų išnuomoti salę už 2–3 tūkst. eurų, sumokėti už apsaugą, valymą ir t. t. O jei dar reikės mokėti savivaldybei, naudos koncesininkas tikrai neturės“, – svarstė Panevėžio arenos operatoriaus vadovas.
Su konkurso medžiaga susipažinęs, bet nesusigundęs dalyvauti T.Inčikas įsitikinęs, kad Palangos savivaldybei teks pasikalbėti su verslininkais ir išanalizuoti rinkos situaciją, kas nebuvo padaryta prieš imant paskolą, už kurią dabar reikės atsiskaityti miestelėnams. „Faktas, kad ir pačią areną projektuojant buvo galima pasitarti su verslininkais: kaip ji atrodys, kaip funkcionuos, kiek kainuos išlaikymas ir pan. Labai geri norai, sveikintina Palangos iniciatyva, bet buvo gal paskubėta, gal nepagalvota. Dabar teks taisyti klaidas, nes toks pastatas galės išlikti tik profesionalų valdomas“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė pašnekovas. O į klausimą, kas – sėkmės lydimi verslininkai ar mokesčių mokėtojai – dengs Palangos merijos investicijas, gana keblu atsakyti.
FAKTAI APIE KONKURENCINĘ SITUACIJĄ
Šiaulių arenoje yra 5 700 sėdimų vietų rungtynių ir apie 7 400 vietų koncertų metu.
Panevėžio CIDO arenoje, kai ji paruošta treko varžyboms, telpa apie 3 500 žiūrovų.
Klaipėdos „Švyturio“ arenoje yra 6 200 vietų krepšinio, 4 416 vietų ledo ritulio, 6 512 bokso ir imtynių žiūrovams, 7 450 vietų koncertinių renginių žiūrovams.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras žiūrovus kviečia į dvi sales: Didžiąją, kurioje yra 984 vietos, ir kamerinę, kurioje yra iki 250 vietų.
Vilniaus „Siemens“ arenos galimybės: sporto rungtynės: krepšinis – 12 000 žiūrovų, ledo ritulys – 8 750 žiūrovų, koncertai – iki 13 000 žiūrovų, kameriniai, teatro renginiai – iki 3 000 žiūrovų.
Kauno „Žalgirio“ arenoje krepšinio žiūrovams yra 15 552, tinklinio – 13 666, rankinio – 13 807, teniso ir techninių sporto šakų varžybų žiūrovams – 13 762, bokso – 15 261, mažojo futbolo žiūrovams – 14 110 vietų. Koncertuose, kai scena gale, yra iki 17 500 vietų žiūrovams, kai scena centre – iki 20 000 vietų žiūrovams.
Alytaus arenoje yra 5 500 vietų krepšinio, 7 000 koncertų žiūrovams.
Palangos koncertų salės statybai buvo skirta 2,89 mln. eurų ES, 2 mln. eurų valstybės ir savivaldybės lėšų. Savivaldybė į šį projektą investavo beveik pusę viso projekto vertės – 4,422 mln. eurų, ir didžiąją šių lėšų dalį pasiskolino savivaldybė.