„Noriu pirkti telefoną iš žmogaus, kuris įdėjo skelbimą internete. Kaip galėčiau apsidrausti, kad jis manęs neapgautų? Jei atsiųstų sugedusį ar blogą telefoną, ar būtų šansų atgauti sumokėtus pinigus?“ – klausia Žilvinas iš Šiaulių.
Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ teisininkė Vaida Kumštytė.
Net ir perkant daiktą pagal skelbimą internete, geriausia būtų sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Taigi, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, joje ne tik galima numatyti tai, koks daiktas ir už kokią kainą perkamas, bet ir aptarti perkamo daikto kokybę, numatyti pardavėjo parduodamam daiktui suteikiamą garantijos terminą, sumokėtų pinigų ar jų dalies grąžinimą perkamam daiktui, šiuo atveju telefonui, tam tikru laikotarpiu sugedus ir pan.
Jei pirkimo–pardavimo sutartis nebūtų sudaroma, įvertinant tai, kad gautas daiktas gali būti ne tokios kokybės, kaip tikėtasi, ir kad gali prireikti ginti savo pažeistas teises, reikėtų surinkti kuo daugiau duomenų apie daiktą parduodantį asmenį, t. y. sužinoti jo vardą, pavardę, adresą, telefoną. Tam, kad būtų galima įrodyti buvus pirkimo–pardavimo sandorį, daikto pirkimo–pardavimo sąlygas reikėtų derinti susirašinėjant elektroniniu paštu. O jei už perkamą daiktą būtų mokama iš anksto, prieš gaunant daiktą, reikėtų išsaugoti apmokėjimo duomenis. Jei daiktas būtų perduodamas su pardavėju susitikus, patariama pasirašyti laisvos formos dokumentą, jame nurodant pardavėjo ir pirkėjo kontaktinius duomenis, koks daiktas pirktas bei pirkimo kainą.
Abiem anksčiau nurodytais atvejais, t. y. tiek sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, tiek surenkant kuo daugiau duomenų apie daiktą parduodantį asmenį, taip pat išsaugant apmokėjimo įrodymus, gavus susitarimo neatitinkantį daiktą, pažeistas teises būtų galima ginti teisinėmis priemonėmis, kreipiantis į teismą ir reikalaujant atlyginti žalą.
Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.