Vokiečių psichologų tyrinėjimų duomenimis, dažniausiai infanticidui (iš lot. K. – vaikų žudymas) pasmerkiami vaikai iki vienų metų. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) naujagimių nužudymai (lot. k. neonaticidas – naujagimių žudymas) siekia net 45 procentus visų vaikų nužudymų. Lietuvoje per metus nuteisiamos 6-8 vaikžudės – moterys, kurios iš karto po gimdymo nužudo savo vaikus.

Vieno žymiausių JAV kriminalistų ir ekspertų, tyrinėjusių infanticidą ir neonaticidą, Filipo Resniko nuomone, motinos savo naujagimius žudo dėl keleto priežasčių. Pirma, altruistinis motyvas – motina nužudo savo naujagimį, nes tiki, kad kitame pasaulyje jam bus žymiai geriau. Antra – psichozė po gimdymo, kai motina liguistai girdi pašalinius garsus, raginančius ją nužudyti savo kūdikį. Trečia – kerštas sutuoktiniui ar sugyventiniui. Ketvirta – tyčinis nepageidaujamo vaiko nužudymas.

Pasak mokslininko, dažniausiai naujagimis nužudomas dėl ketvirtosios priežasties. Šiuo atveju vaikžudės veikia gana šaltakraujiškai ir žiauriai: jos nepalieka gyvų nepageidaujamų vaikų – tiesiog išmeta juos į šiukšlinę, tualeto duobę, palieka sušalti, pasmaugia ir pan.

Motinos, kurioms nors kiek rūpi jų nenorimas kūdikis, šį palieka pasirūpinusios, kad jis būtų saugus, kol kas nors jį suras. Paprastai toks vaikelis tinkamai aprengiamas, kartu dar paliekama drabužėlių, o kartais ir graudus laiškelis. Tokių motinų jau negalima lyginti su tomis, kurios savo naujagimius išmeta į paplavų duobę. Pastarosioms jų gimęs kūdikis – tarsi negyva, nekenčiama būtybė.

Šiltnamio vaikai

Pernai kovą Skuodo rajono policijos komisariato (PK) pareigūnai buvo sukelti ant kojų – mat su savivaldybės socialine darbuotoja pas juos atėjusi vieno kaimo gyventoja Giedrė K. (34 m.) prisipažino savo šiltnamyje užkasusi naujagimio kūną. Sukrėsti kriminalistai iš pradžių dar nenorėjo tikėti tokiu šiurpiu pasakojimu, tačiau tuoj pat išskubėjo tikrinti, ar moteris sako tiesą.

Deja, Giedrė K. nemelavo – ji net parodė pareigūnams vietą, kurioje maždaug prieš tris savaites užkasė dukrytės kūnelį. O dar didesnis šokas pareigūnus ištiko, kai moteris čia pat prisipažino, jog šalia – dar vienas „kapelis“ – užkastas 2015 metų spalį gimęs sūnelis.

Gal ši kraupi paslaptis ir nebūtų paaiškėjusi, jei ne pastabi giminaitė. Susitikusi Giedrę K. šios brolio metinėse, moteris atkreipė dėmesį, kad Giedrė gerokai priaugusi svorio. Tačiau, kai ši giminaitė po kelių savaičių Giedrę susitiko vėl, antsvoris buvo stebuklingai ištirpęs. Savo įtarimais moteris pasidalijo su savivaldybės socialinėmis darbuotojomis.

Niekas nieko neįtarė

Giedrės K. šeima priklausė rizikos grupei, tačiau joje nebuvo girtaujama. Socialinė darbuotoja gana dažnai lankydavosi šioje šeimoje, kad pagelbėtų įvairiose situacijose, nes motinai trūko socialinių įgūdžių, o šeimoje augo 6 vaikai. Savivaldybės darbuotoja tvirtino neįtarusi Giedrę buvus nėščią – mat buvo šalta, o toks metas gana parankus nėštumui slėpti. Tačiau didžiausią nuostabą kėlė tai, kad apie nėštumus nežinojo Giedrės vyras!

Ikiteisminio tyrimo metu taip ir nepaaiškėjo, kodėl moteris nužudė abu savo naujagimius. Giedrė K.  net negalėjo pasakyti, ar paskutinis kūdikis gimė gyvas, nes tikino buvusi labai sutrikusi – mat vaikelis gimė „netikėtai“, kai gydėsi skaudančią nugarą gulėdama karštoje vonioje (?!). Na o prieš porą metų, tvirtino, pagimdžiusi negyvą berniuką. Girdi, vaikų neplanavusi žudyti, ketinusi juos palikti gyvybės langelyje, tačiau, kodėl to nepadarė, tyrėjams taip ir nesugebėjo paaiškinti. Moteris sakė, kad abu savo nėštumus slėpė nuo visų, nes bijojo kaimo žmonių apkalbų. Ji tikėjosi, kad abu kartus įvyks persileidimas, o kai taip neatsitiko, kūdikių lavonėlius užkasė šiltnamyje.

Vaikžudė – pakaltinama

Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs Klaipėdos apygardos prokuroras Arūnas Saunorius teismo neprašė suimti Giedrės K., motyvuodamas tuo, kad moteris pati atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino, be to, šeimoje auga būrys mažamečių vaikų, tad nebus, kas jais rūpinasi.

Apklausiama moteris tvirtino, kad abu kūdikiai gimė negyvi. Tai turėjo patvirtinti arba paneigti teismo medicinos specialistai. O jie nustatė, kad abu vaikai gimė 40-ąją nėštumo savaitę (medicinoje neišnešiotu naujagimiu laikomas 22-37 nėštumo savaitę gimęs kūdikis). Taip pat teismo medicinos specialistai konstatavo, jog pernai gimęs kūdikis mirė nuo asfiksijos, o ar 2015 metais gimęs kūdikis buvo gyvas, nebuvo galimybių nustatyti, nes palaikai buvo jau stipriai apirę.

Kūdikių motinai taip pat buvo atlikta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, po kurios konstatuota, kad moteris yra pakaltinama. Tad pernai spalį Klaipėdos apygardos teismas (KLAT) pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą. Prokuroras prašė teismo Giedrei K. skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Prieš pat naujuosius metus, gruodžio 28-ąją, KLAT išplatino pranešimą, kad Giedrė K. pripažinta kalta ir už du labai sunkius nusikaltimus jai skirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose. Moteris buvo suimta teismo salėje.

Norėjo atsikratyti

Teismas nustatė, kad Giedrė K. 2015 metais pagimdė sūnų, o 2017 metais – dukrą, abu kartus dėl gimdymo į medikus nesikreipė, o pagimdžiusi suvyniojo naujagimius į rankšluosčius, sudėjo į polietileninius maišelius ir užkasė vieną prie šiltnamio, kitą – šiltnamyje.

Kaltinamoji teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Nors moteris tikino, jog vaikais atsikratyti nenorėjo, bylą išnagrinėjusios KLAT Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad Giedrė K. atliko visus veiksmus, kad gyvybė kūdikiams būtų atimta.

Byloje nustatyta, kad skuodiškė iš anksto tyčia planavo savo veiksmus: pagimdžiusi neketino vaikų auginti, aktyviai slėpė nėštumus, veržėsi pilvą, nesisaugojo, nėštumo metu vartojo antidepresantus, rūkė ir vartojo alkoholį, nes tikėjosi persileisti. Moters kėslus patvirtino ir jos tolesni veiksmai, kai neįsitikinusi naujagimių gyvybingumu, jais iškart atsikratė. Moters veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgė į tai, kad moters atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neteista ir nebausta administracine tvarka, augina 6 vaikus, tarp jų ir mažamečius, nusikaltimas padarytas pasikėsinimo stadijoje. Giedrės K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino kalta ir gailisi, o aiškinantis paskutinįjį įvykį, prisipažino ir dėl 2015-aisiais padaryto nusikaltimo.

Gailesčio nesulaukė

Apie Šiaulių teisėjos Gražinos Mataitienės dukrą Jurgą Mataitytę, pripažintą kalta dėl naujagimio nužudymo „Akistata“ jau rašė. 2016 metų rudenį Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą už uždarų durų, skyrė jaunai merginai 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistoji nenuleido rankų ir nuosprendį apskundė Lietuvos Apeliaciniam Teismui (LApT), o vėliau ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). J. Mataitytė ir jos advokatai teismuose prašė panaikinti nuosprendį ir naujagimio nužudymą perkvalifikuoti į nužudymą, nulemtą gimdymo būsenos.

Deja, vaikžudė gailesčio nesulaukė nei iš vienos instancijos. Prieš pat naujuosius metus LAT įteikė galutinę „dovanėlę“: J. Mataitytė už naujagimio nužudymą privalo kalėti 9 metus.

Aukščiausiasis Teismas pritarė anksčiau šią bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad J.Mataitytė dar iki gimdymo turėjo sumanymą nužudyti savo naujagimį ir veikdama kryptingai, šį sumanymą įgyvendino – tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Priminsime, jog nusikaltimas įvykdytas 2012 metų rudenį Joniškyje teisėjos šeimai priklausančio buto rūsyje. Bylos duomenimis, tuomet 21 metų J. Mataitytė pagimdė kūdikį ir jį uždusino. Nužudymas išaiškintas, kai naujagimio pasigedo medikai. Visuomenei apie įvykį nebuvo pranešta. Kraupiam nusikaltimui išaiškėjus, J. Mataitytės motina tikino nepastebėjusi, kad jos pilnametė dukra laukėsi kūdikio, niekas nežinojo ir iš šeimos narių.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad naujagimis buvo išnešiotas ir gyvas, tačiau buvo uždusintas spaudžiant mažyliui kaklą.

Kaltės nepripažino

Tie krepšiai netrukus atsidūrė studentės draugo mašinoje. Vilniuje, jau namuose, jų turinį aptikusį J. Mataitytės vaikiną ištiko šokas.

Teisėjų kolegijoms buvo keista, kad po nusikaltimo J. Mataitytė, blogai jausdamasi, skubėjo išvykti į Vilnių, nieko nesipasakojo tėvams, Vilniuje prieštaravo draugui, kai jis kvietė greitąją, o atvykusių medikų ne tik prašė nevežti jos į ligoninę, bet ir skelbėsi esanti teisininkė, todėl esą žinanti savo teises – kad negalima vežti žmogaus į ligoninę, jeigu šis atsisako. Bet medikai paaiškino merginai, kad jie gelbsti jos gyvybę.

Visų instancijų teismas buvo vieningos nuomonės: J. Mataitytė nė neketino auginti kūdikio, kurio nelaukė, nes pas moterų gydytoją apsilankė tik likus kelioms dienoms iki tragiškojo gimdymo ir aiškiai pasakė gydytojai nenorinti kūdikio bei nepaisė raginimo gultis į ligoninę – esą tam neturinti laiko.

Pagimdė darbe

Dar viena vaikžudės baudžiamoji byla pradėta nagrinėti pernai gruodį Klaipėdos apygardos teisme. Palangos gyventoja Aistė A. (30 m.) kaltinanama pagimdžiusi berniuką ir jį nužudžiusi, o kūnelį išmetusi į konteinerį su atliekomis.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų įrodančių, kad palangiškė Aistė A. pernai liepą, atvykusi į darbą, tarnybiniame tualete pagimdė vaikelį ir jį nužudžiusi kartu su kitomis atliekomis išmetė lavonėlį į konteinerį. Moteris tikėjosi, kad apie nėštumą nežinoję kolegos ir artimieji šios žinios taip niekada ir nesužinos.

Tačiau Aistei A. ėmus kraujuoti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Gydymo įstaigoje ir paaiškėjo, kad moters kraujavimas atsirado ne šiaip sau, o dėl to, kad ji visai neseniai pagimdė. Buvo apžiūrėta moters darbo vieta bei darbovietės teritorija, rastas naujagimio kūnelis.

Teismo ekspertų pateiktoje išvadoje konstatuojama, kad nusikaltimo padarymo metu Aistė A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Moteriai gresia ilgi nelaisvės metai.

Paslėpė sandėliuke

Pernai gruodžio pabaigoje Kauno apygardos teismas (KAT) už grotų pasiuntė dar vieną vaikžudę prieniškę Liną V. (28 m.).

Kaip pranešė KAT vyresnioji specialistė, laikinai atliekanti KAT pirmininko padėjėjo funkcijas Skirmantė Zelenkienė, Prienų rajono gyventojai Linai V. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad 2016 metų rugsėjį, būdama devintą mėnesį nėščia, turėdama tikslą nužudyti savo naujagimį, prasidėjus gimdymui, į namuose esantį brolį ar medicinos darbuotojus nesikreipė, slėpdama nuo aplinkinių lovoje pagimdė gyvą, išnešiotą moteriškos lyties naujagimę, kurią uždusino antklode, kūną įdėjo į du plastikinius maišelius ir paslėpusi laikė lauko sandėliuke.

Lina V. kalta prisipažino iš dalies. Ji paaiškino, kad apie tai, jog laukiasi vaikelio, sužinojusi būdama ketvirtą mėnesį nėščia. Savo nėštumo ji neslėpė, tačiau nepasitikėdama aplinka, jį neigė. Pagimdė namuose viena, vaiką pasiguldė šalia, užklojo antklode ir užmigo arba neteko sąmonės. Prabudusi pastebėjo, kad vaikas šaltas, jis neverkė ir nekvėpavo. Įdėjusi vaiko kūnelį į maišelius, nunešė į lauko sandėliuką ir užkišo už spintos. Kodėl nekvietė greitosios pagalbos ir taip pasielgė, paaiškinti negalėjo.

Visgi teismas konstatavo, kad kaltinamoji nužudyti savo kūdikį ruošėsi iš anksto: ji nuo savo artimųjų ir aplinkinių nėštumą slėpė, į gydytojus nesikreipė, pagimdė viena namuose, gimdymo metu taip pat į nieką pagalbos nesikreipė. Pati kaltinamoji patvirtino, kad tas vaikas nebuvo laukiamas, ji nesiruošė jo auginti. Kaltinamosios teiginius, kad ji planavo nuvežti vaiką į gyvybės langelį, teismas laikė deklaratyviais, nes kaltinamoji, duodama parodymus, pati sau prieštaravo ir teigė negalvojusi, nei kaip, nei kada kūdikis ten bus nuvežtas. Be to, teisėsaugininkų surinkti duomenys byloja, kad moteris turėjo tikslą atsikratyti kūdikiu, nes buvo pastojusi nuo vedusio vyro.

Ruošėsi iš anksto

„Remiantis Lietuvos teismų praktika, tokie veiksmai prieš gimdymą (nėštumo slėpimas nuo bendradarbių, namiškių bei gydančių gydytojų, nėštumo metu vartojimas antidepresantų, sunkių fizinių darbų dirbimas, gimdymas paslapčia nesikreipiant į medikus, veiksmai gimdymo metu – nesirūpinimas kūdikio būkle, o po to lavono slėpimas) įrodo, kad kaltininkė turi išankstinę tiesioginę tyčią atsikratyti savo naujagimiu, tad ir šiuo atveju teismas laiko neabejotinai įrodyta, jog kaltinamoji veikė išankstine tiesiogine tyčia,“ – konstatavo teisėjų kolegija.

Teismas pažymėjo, kad už kaltinamajai inkriminuotą nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Įstatymo numatytų būtinų sąlygų, kurios leistų kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nėra. Taigi atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi du mažamečius vaikus, dirba, teismas, nors prokuroras prašė jai skirti 10 metų nelaisvės, pasiuntė Liną V. į pataisos namus 8 metams.

Ne pirma tragedija

Čia derėtų pagirti socialines darbuotojas, kurios lankė Linos V. šeimą. Moterys įtarė, kad Lina V. laukiasi, nors ši kategoriškai tai neigė. Pastebėjusios sumažėjusį jaunos moters pilvą ir neradusios naujagimio, specialistės kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri pranešė policijai. Tuomet Linos V. namuose buvo atlikta krata, kurios metu ir rastas kūdikio lavonas.

Lina V. augino dar du vaikus – šiuo metu jie atiduoti globėjų žinion. Kas vaikučių tėčiai, galbūt žino tik pati motina, o gimimo liudijimuose, tėvystės grafoje, duomenų apie juos nėra.

Beje, tai – ne pirma tragedija šioje šeimoje. 2014 metais mįslingomis aplinkybės mirė penkiametis Linos sūnus – užduso pasislėpęs neveikiančiame šaldytuve. Atlikus ikiteisminį tyrimą įvykis buvo pripažintas kaip nelaimingas nutikimas. Bendroje laiptinėje stovėjęs nenaudojamas senas šaldytuvas tarnavo kaip spinta. Tą kartą vaikai žaidė slėpynių. Berniukas jame pasislėpė, o kažkas ėmė ir užspaudė rankeną iš lauko pusės. Vaiko pasigesta tik po geros valandos. Kai kažkas iš vaikų parodė, kur jis gali būti, berniukas jau buvo negyvas.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ