Lietuvoje nedarbo lygis mažėja gana stabiliai, tačiau menkai. Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio mėnesį yra užfiksuoti 132,5 tūkstančiai bedarbių, kurie sudaro 7,5 procento šalies gyventojų. Lyginant su 2016 metais, bedarbių sumažėjo vos trimis procentais.
Tipinis bedarbis, pagal Lietuvos darbo biržą, yra apibūdinamas kaip vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą. Didelė problema yra ta, kad nors darbo vietų atsiranda vis daugiau, užtikrinamos sąlygos gauti darbą, mokytis ir kelti savo kvalifikaciją, ilgalaikių bedarbių, kurie nedirba jau metus ir ilgiau, skaičius iš esmės nesikeičia. Maždaug ketvirtadalis visų šalies bedarbių yra registruoti kaip ilgalaikiai.
Amžiaus grupėje nuo 16 iki 29 metų bedarbių yra 14,5 proc. Nuo praėjusių metų jaunimo nedarbo lygis nukrito 2 procentais. Vyresnio amžiaus vyrų ir moterų nedarbingumo rodikliai yra panašūs, tačiau visgi daugiau bedarbių šiuo metu yra vyrų. Per metus vyresnių nei 29 metų amžiaus žmonių nedarbo lygis pasikeitė vos šiek tiek daugiau nei procentu.
Didžiojoje dalyje šalies savivaldybių nedarbo lygis mažėjo, septyniose nepasikeitė, o net dvidešimtyje išaugo. Didžiausias nedarbas šiuo metu yra registruotas Ignalinos, Lazdijų ir Zarasų rajonuose – apie 14–15 procentų gyventojų čia yra bedarbiai. Mažiausiai registruotų bedarbių yra Neringos, Kretingos ir Birštono rajonuose – nuo 3 iki 4 procentų.
Kalbant apie miestus, didžiausias nedarbo lygis yra fiksuojamas Kaune – maždaug 7 procentai kauniečių yra bedarbiai. Mažiausias jų skaičius yra Šiauliuose, tačiau skirtumas nedidelis – čia bedarbių yra apie 5 procentus.
Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio nedarbo lygio teritorijų yra 12 procentų. Per metus šis rodiklis pasikeitė vos vienu procentu.
Patricija Kirilova