Dėmesys Lietuvos gynybai vis didėja: šalyje dislokuota NATO priešakinių pajėgų grupė, išlaidos šalies gynybai kitąmet viršys 2 proc. bendrojo vidaus produkto (daugiau nei 771 mln. eurų), karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš Aljanso lyderių, skirianti tam 30 proc. visų gynybos išlaidų. Apie krašto gynybos aktualijas kalbamės su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.
Prieš kelias dienas buvo paskelbta, kad jau visiškai sukomplektuota NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje kovinė grupė. Kuo šis įvykis svarbus šalies gynybai, kokią įtaką, jūsų nuomone, jis turės artimiausiais dešimtmečiais?
Iš tiesų, gegužės 29 dieną į Lietuvą atvykus Norvegijos kariams, mūsų šalyje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė buvo visiškai sukomplektuota. Šiuo metu joje tarnauja per tūkstantį karių: apie 450 iš Vokietijos, 250 iš Nyderlandų, 200 iš Norvegijos, apie 100 iš Belgijos ir 22 iš Liuksemburgo. Kovinei grupei vadovauja jos pagrindą sudarantys Vokietijos kariai.
Šalies gynybos požiūriu šis faktas svarbus tuo, kad vienetas gebės visu pajėgumu vykdyti jam paskirtas užduotis. Taikos metu jis pratybose treniruosis sąveikauti su Lietuvos kariais, o krizės ar karinio konflikto atveju bus pasirengęs ginti šalį kartu su mūsų ir papildomai atvyksiančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Apie pasikeitusią saugumo padėtį Baltijos šalių regione kalbama jau nuo 2008 metų, po Rusijos ir Gruzijos karo. Kokį kelią mūsų politikams ir kariškiams teko įveikti, kad Lietuvoje būtų dislokuotos NATO priešakinės pajėgos? Kas, jūsų manymu, labiausiai prie to prisidėjo?
Tai buvo politinis visų Aljanso valstybių vadovų sprendimas, solidariai priimtas atsižvelgiant į pakitusią geopolitinę situaciją. Žinoma, kol jis buvo priimtas aukščiausiu NATO lygiu, teko atlikti daugybę namų darbų ir Aljanso narių kariuomenių atstovams, ir NATO kariniam komitetui, NATO karinei ir politinei vadovybei. Kitaip tariant, sprendimas priimtas visų lygių pareigūnams tinkamai atlikus paruošiamąjį darbą, kaip ir priklauso pagal NATO sprendimų priėmimo tvarką. Tačiau svarbu paminėti, kad prie NATO poreikio stiprinti gynybą labiausiai prisidėjo pati Rusija agresyvia karine laikysena ir veikla prie Aljansui priklausančių valstybių sienų.
Kai kalbama apie Rusijos atgrasymo vaidmenį, prie kurio turėtų prisidėti Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkių kariai, kyla abejonių, ar tai gali būti efektyvu. Juk priešakinės NATO pajėgos mūsų šalyje – viso labo bataliono kovinė galia. Galbūt jų vaidmuo, palyginti su visu Lietuvos kariuomenės potencialu, yra daugiau simbolinis, o ne kovinis?
Pirmiausia NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę reikėtų vertinti kaip atgrasymo ir Aljanso pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraišką. Vieneto dislokavimas mūsų regione – aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas. Nereikėtų turėti iliuzijų, kad NATO bataliono kovinė grupė leistų mums ilgą laiką atsilaikyti prieš didelio masto invaziją į Lietuvą be NATO greitojo reagavimo pajėgų ir papildomos sąjungininkų paramos. Tačiau neabejotinai kovinės grupės indėlis į šalies gynybą, jeigu to prireiktų, būtų ženklus: jos arsenale yra tankų, šarvuotos kovinės technikos, savaeigės artilerijos, personalas parengtas ir motyvuotas. Visa tai sustiprintų Lietuvos kariuomenės galimybes gintis.
KAM nuotr.
Skelbiama, kad pagrindinė NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės paskirtis – Lietuvos teritorijos dalies ties vadinamuoju Suvalkų koridoriumi gynyba, kuri agresijos atveju neleistų atkirsti mūsų šalies nuo Lenkijos ir kitų NATO sąjungininkių. Ar realu tikėtis, kad šis uždavinys bus įvykdytas šiuo metu turimomis pajėgomis?
Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės paskirtis – ginti Lietuvos, o kartu ir Aljanso, teritoriją drauge su mūsų kariuomenės vienetais, kad ir kur agresoriaus karinis įsiveržimas įvyktų – vadinamajame Suvalkų koridoriuje ar bet kurioje kitoje Lietuvos teritorijos dalyje.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad Suvalkų koridorius išties yra svarbus ne tik mūsų, bet ir viso regiono gynybai. Todėl jai rengiamasi su gerokai didesnėmis nei bataliono kovinė grupė sąjungininkių pajėgomis. Pavyzdžiui, netrukus įsibėgės kasmetinės regioninės karinės pratybos „Kardo kirtis 2017“. Jų metu mūsų pajėgos treniruosis ginti vadinamąjį Suvalkų koridorių kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės vienetais ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe Lenkijoje. Tai reikšmingas įvykis, demonstruojantis bendrą sąjungininkių pasiryžimą ir gebėjimą veikti kartu ginant regioną.
Nemažą nerimą kelia rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos planuojamos karinės pratybos „Zapad 2017“, kuriose, pasak žiniasklaidos, gali dalyvauti iki 100 tūkstančių karių. Kaip Lietuvos kariuomenė ruošiasi tokios karinės galios sutelkimui prie pat jos sienų?
„Zapad“ – kas 4 metus Rusijos Federacijos rengiami plataus masto strateginiai kariniai mokymai. Šiųmetiniuose mokymuose, kurių aktyvioji fazė, planuojama, vyks rugsėjo 14–20 dienomis, be Rusijos Federacijos gynybos ministerijai pavaldžių pajėgų, dalyvaus ir kitos šalies jėgos struktūros, federalinės valdžios institucijos, valstybinės ir privačios įmonės. Turimi duomenys rodo, kad šių metų pratybų mastas bus panašus kaip ir 2013-aisiais. Dalis mokymų vyks Kaliningrado srityje ir Baltarusijos poligonuose. Todėl į Baltarusijos teritoriją bus perdislokuota nemažai Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių ir kovinės technikos.
Tikslų pratybų „Zapad-2017“dalyvių skaičių įvardyti gana sunku, nes Rusija, kaip rodo patirtis, siekia nuslėpti tikrąjį ginkluotųjų pajėgų veiksmų mastą ir pobūdį. Tai daroma dirbtinai skaidant šiuos mokymus į atskirus epizodus atskiruose mokymo rajonuose, sudarant įspūdį, kad vyksta atskiri mokymai. Dalis „Zapad-2017“ mokymų rajonų bus visiškai greta Lietuvos valstybės sienos, todėl mes neatmetame tyčinių arba atsitiktinių lokalių incidentų galimybės. Tikimybė, kad pratybų dalyvių paleisti sviediniai ar raketos atsitiktinai atlėktų iki mūsų šalies teritorijos, yra itin maža. Labiau tikėtina, kad dėl galimo intensyvaus orlaivių judėjimo teritorijose netoli mūsų sienų galimi oro erdvės pažeidimai, incidentai su mūsų oro erdvę saugančiais NATO oro policijos misijos pajėgumais ir pan. Šiuo metu nepastebime ženklų, rodančių, kad „Zapad-2017“ galėtų peraugti į rimtesnio pobūdžio konfliktą.
Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais ir partneriais atidžiai stebi Rusijos pasirengimą pratyboms ir, žinoma, akylai stebės jų eigą. Būsime pasiruošę reaguoti į tyčinius ir netyčinius incidentus ir kitokio pobūdžio grėsmes, jei jų kiltų – turime nuolat budinčias aukštos parengties Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacines ir Greitojo reagavimo pajėgas, esame numatę ir ne kartą patikrinę sąveiką su šalies vidaus saugumą užtikrinančiomis institucijomis. Be to, jau esame gavę patvirtinimą, kad rugsėjį Baltijos šalių oro policijos misiją perims sustiprintas JAV kontingentas, turėsime sąjungininkių karinių laivų Baltijos jūroje, Baltijos valstybėse bus dislokuoti JAV sausumos pajėgų vienetai, į Lietuvą atvyks Portugalijos sausumos pajėgų kuopa.
Gal galėtumėte paminėti svarbiausius faktus, kaip šiais ir artimiausiais metais bus stiprinama Lietuvos kariuomenės kovinė parengtis ir gynybinė galia? Nuo kitų metų išlaidos gynybai turėtų viršyti 2 procentus bendrojo vidaus produkto. Kam, jūsų manymu, turėtų būti skirta didžioji šių milžiniškų lėšų dalis?
Planuojama, kad kitąmet krašto apsaugai finansuoti bus skiriama 2,06 procento bendrojo vidaus produkto. Ir Lietuvos sąjungininkams, ir potencialiam priešininkui tai yra svarbus signalas, rodantis atsakingą mūsų šalies požiūrį į gynybą. Kaip bus panaudotas gynybos biudžetas, jau suplanuota penkeriems metams į priekį. Sprendimus, kam turėtų būti panaudotos krašto apsaugai skirtos lėšos, priima krašto apsaugos ministras. Aš, savo ruožtu, teikiu karinius patarimus. Galiu pasakyti, kad visi sprendimai man, kaip kariuomenės vadui, yra žinomi ir su manimi suderinti.
Krašto apsaugos sistemos strateginiame veiklos plane numatyta ateinančius penkerius metus tęsti pagrindinius kariuomenės modernizacijos projektus, kuriems bus skiriama apie 30 proc. viso gynybos biudžeto: 2 batalionai bus aprūpinti pėstininkų kovos mašinomis „Boxer“, Artilerijos batalionas bus apginkluotas savaeigėmis artilerijos haubicomis „PzH2000“, Oro gynybos batalionas – vidutinio nuotolio oro gynybos sistemomis „NASAMS“. Bus įsigyjama ir prieštankinės ginkluotės („Javelin“), ryšio įrangos, transporto priemonių (5 t sunkvežimių, žvalgybos visureigių), nuotoliniu būdu valdomų orlaivių, modernizuojamos oro erdvės stebėjimo, kontrolės, ryšių ir gynybos sistemos. Atnaujinsime karių individualią ginkluotę ir apsaugos priemones.
Atsižvelgdami į poreikį stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, sieksime per penkerius metus trečdaliu padidinti Lietuvos kariuomenę – nuo 16 iki 24 tūkstančių karių. Tai padės visiškai suformuoti antrąją – Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“ bei papildyti kitų kariuomenės vienetų personalą. Be to, atsižvelgdami į išaugusius poreikius ir demografines tendencijas, sieksime didinti karo tarnybos patrauklumą nuo šių metų spalio 1 dienos keldami profesinės karo tarnybos karių atlyginimus 5 procentais, o nuo kitų metų vidurio – dar apie 10 procentų. Iš gynybos biudžeto tam numatoma skirti 17 milijonų eurų.
Bus vystoma infrastruktūra. Siekdami gerinti Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų kovinio rengimo Lietuvoje sąlygas, tęsime Gaižiūnuose ir Pabradės rajone esančių poligonų teritorijų plėtrą. Plėsime Vilniaus karinę infrastruktūrą įkurdami naują karinį miestelį Rokantiškėse, gerinsime Aviacijos bazės Šiauliuose, kurioje dislokuoti NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse pajėgumai, infrastruktūrą.
Toliau bus atkuriamos ir pildomos karo metui skirtos strateginės atsargos. Ši veikla nevykdyta 2008–2014 metais dėl ribotų krašto apsaugos sistemos finansinių galimybių. Vien 2018-aisiais tam numatoma skirti apie 30 milijonų eurų.
Apibendrindamas noriu atkreipti dėmesį, kad 2 procentai bendrojo vidaus produkto, palyginti su 6,4 procento, skiriamo sveikatos priežiūrai ar 4,7 procento – švietimui, nėra didelė kaina, kurią mokėsime už šalies saugumą. Manau, geriau mokėti kelis procentus dabar, nei vėliau netekti viso šimto. Apsaugoti tai, ką sukūrėme per dvidešimt septynerius nepriklausomos Lietuvos metus, turėtų būti bendras visų mūsų interesas.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas