Šalies bendrojo lavinimo mokyklos jau nuo gegužės pabaigos kasdien vis labiau tuštėja – mokslo metai jau beveik užbaigti. Mokyklinių rūpesčių likę tik abiturientams, brandos atestatus gausiantiems liepą. „Akistata“ apžvelgia šių mokslo metų skaudulius – liūdniausius atvejus, palietusius ne vieną Lietuvos mokyklą moksleivių netektimis. Juk juodoji statistika jau seniai byloja, kad per mokslo metus įvairios nelaimės ar nusikaltimai pražudo mažiausiai vieną didelę moksleivių klasę. Toji statistika, deja, „nemiega“ ir vasarą, kai moksleiviai atostogauja.
Paskendo aštuntokas
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2015-ųjų rugsėjo 1-ąją Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose naujuosius mokslo metus pradėjo apie 330 000 moksleivių. Deja, ne visi užbaigė. Taip yra kasmet, nes moksleivių bendruomenę retina ir sunkios ligos, ir įvairios nelaimės. O buvę ir taip, kad mokyklinio amžiaus vaikai tampa net ir žmogžudysčių aukomis.
„Akistata“ kasmet skaičiuoja, kiek moksleivių mirčių paženklino šalies mokyklas per mokslo metus, o rudens pradžioje vėl apžvelgia, koks buvo moksleiviams vasaros atostogų laikas. Pastebėta, kad tragiškiausi įvykiai mokyklas gedulu ženklina per įvairias mokyklines šventes – tai ir pati Rugsėjo 1-oji kai kur tampa tragiška, ir Paskutinis skambutis, ir abiturientų išleistuvės. Mat moksleiviai tokias progas dažnai pamini susibūrę draugėn ir labai jau atsipalaidavę – neretai ne tik be tėvų, bet ir be pedagogų.
Taip buvo ir šių mokslo metų pabaigoje – ką tik 8 klases baigusio moksleivio gedi viena Pakruojo rajono pagrindinė mokykla.
Dar nė 15-ojo gimtadienio neatšventęs aštuntokas birželio pradžioje nuskendo šio rajono Bitaičių kaimo (Lygumų sen.) tvenkinyje. Rodos, vandens telkinys pamėgtas vietos gyventojų, jiems žinomas, negarsėjęs skenduoliais, o dabar pašiurpino.
Tądien prie tvenkinio popietės laiką leido būrys moksleivių. Jie minėjo mokslo metų pabaigą. Prieš pat 17-tą valandą Pakruojo ugniagesiai gelbėtojai sulaukė sutrikusių paauglių skambučio – buvo pranešta, kad draugams matant po vandeniu paniro aštuntokas, gretimo kaimo gyventojas, ir jau daugiau nei 3 minutes neišneria.
Nuskubėję gelbėtojai berniuko ieškojo net apie 5 valandas – tik tada skenduolis buvo aptiktas tvenkinyje, bene 6 metrų gylyje, apie 30 metrų nuo kranto. Paieškas sunkino prastas matomumas vandenyje, nes tvenkinio dugnas dumblinas.
Paauglio draugai pasakojo, kad jis nebuvo geras plaukikas ir nardytojas, bet tąkart elgėsi drąsiai. Nors žinojo, kad tėvai prieštaravo jo maudynėms, berniukas karštą dieną neatsispyrė pagundai panardyti, kai tai darė ir bendramoksliai.
Savo šeimoje berniukas buvo vienturtis. Kalbama, kad kartais maudydamasis jis užsimindavęs, jog mėšlungis jam sutraukęs koją. Spėjama, kad taip galėję nutikti ir lemtingąjį kartą. Ir nors kartu maudęsi bendramoksliai labai greitai pasigedo po vandeniu panėrusio draugo, tačiau jauna gyvybė jau buvo prarasta.
Tragedija Nevėžyje
Taip jau būna, kad ir mokytojai, ir tėvai nuolat drausmina moksleivius ragindami neplaukti, nenerti, išvis nesimaudyti be suaugusiųjų priežiūros, kaip sistemingai perspėja ir dėl kitų galimų pavojų, tačiau tikrosios gyvenimo pamokos moksleiviams būna tik tada, kai neatitaisoma tragedija jau įvyksta – kai tenka laidoti draugą, bendramokslį. Tiesa, kaip patvirtino ir „Akistatos“ kalbinti minėto nuskendusio berniuko mokyklos mokytojai, toji skaudi pamoka daugeliui atmintyje išlieka vis dėlto tik gana trumpą laiką – kiek vėliau vaikai vėl gyvena lyg užsimiršę, neretai rizikuodami, nes visiems atrodo, kad nelaimė nebesugrįš į tą pačią vietą, praeis pro šalį.
Iš viso per ką tik pasibaigusius mokslo metus Lietuvoje nuskendo mažiausiai 2 moksleiviai. Be tragedijos Pakruojo rajone, panaši balandžio pabaigoje buvo ir Panevėžyje. Čia dešimtoko (17 m.) gyvybę pasiglemžė, anot garsaus lietuviškos poezijos klasiko Maironio, „susimąstęs tamsus Nevėžis“. Paauglys tą vakarą prie upės laiką leido su bendramoksliais. Šie vienu momentu pasigedo draugo, ieškojo, tačiau nesuradę patraukė namų link. Pražuvėlio tėvams niekas nieko nepranešė. Šie irgi tyliai gyveno neramiu laukimu.
Ir tik po 2 dienų sužinota, kad dešimtokas nuskendo – jo kūną rado ir ištraukė narai. Paauglys, beje, nemokėjo plaukti. Tiesa, tai nebuvo ankstyvosios pavasario maudynės – moksleivis, kaip teigiama, galėjęs netyčia įkristi į upę, nepastebėtas kitų. Skenduolio kūną, kiek paneštą upės srovės, narai ištraukė iš pustrečio metro vandens gylio.
Pasaulinė statistika praneša, kad skendimai yra viena iš pagrindinių vaikų iki 5 metų mirties priežasčių ir antroji pagal dažnumą vaikų iki 14 metų netyčinių traumų nulemtos mirties priežasčių pasaulyje. Lietuviškoji statistika skelbia, kad štai 2014 metais šalyje nuskendo 8 vaikai iki 14 metų (berniukai skendo dažniau nei mergaitės), pernai – panašiai.
Avarijose – 5 aukos
Lietuvoje viena iš dažniausių vaikų iki 18 metų žūties priežasčių – ir eismo nelaimės. Štai vien per pastaruosius mokslo metus šalyje avarijos nusinešė mažiausiai 5 moksleivių iš įvairių mokymo įstaigų gyvybes. Bene kraupiausia avarija, nes iškart žuvo 2 jaunuoliai, įvyko vasario 6-osios naktį Ukmergės rajone, ties Samantonių kaimu. Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos moksleivio (18 m.) vairuojamas automobilis naktį nesuvaldytas nuvažiavo nuo kelio ir, atsitrenkęs į medį, apvirto. Skrydis buvo mirtinas ir vairuotojui, ir kartu važiavusiai jo širdies draugei bei bendramokslei (17 m.). Jaunasis vairuotojas aiškiai stokojo vairavimo patirties – jis vairuotojo pažymėjimą buvo įgijęs vos prieš 2 mėnesius.
Vasaris apskritai buvo mistiškai pražūtingas šalies moksleiviams keliuose. Dar vienas mokinukas (11 m.) vasario 19-osios vakarą žuvo Kelmės rajone, kai tik išlipo iš autobuso, parvežusio ekskursijos dalyvius iš Šiaulių. Kartu buvo ir mažamečio mama, tačiau tragedijos akimirką ji buvo kiek atokiau nuo sūnelio. Berniukas, išlipęs iš autobuso, pro jo galą neapsidairęs išbėgo į kelią, kur jį partrenkė ir mirtinai sužalojo pro šalį važiuojantis automobilis.
O šios tragedijos išvakarėse moksleivis (15 m.) avarijos auka tapo ir Joniškio rajone, kai jis, keleivis, rytą važiavo kaimyno vairuojamu automobiliu į mokyklą. Paauglys turėjo važiuoti mokykliniu autobusu, tačiau dėl namie pamiršto moksleivio pažymėjimo vairuotojo buvo išlaipintas. Tada berniuką ir vežė kaimynas. Deja, tragiškai – kaimyno vairuojamas automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio, susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu kitu automobiliu. Jaunajam keleiviui tai kainavo gyvybę.
Dar vienas moksleivis (15 m.) mirtinos eismo nelaimės auka tapo pernykščio gruodžio 12-osios pavakarę Širvintose, kai jį, einantį per pėsčiųjų perėją, kliudė atskriejęs automobilis, vairuojamas sunkiai apgirtusio ir vairuotojo pažymėjimo neturinčio vyro.
Abiturientų netektys
Dar daugiau moksleivių (apie 30 per metus) pastaruoju metu šalis netenka ir dėl savižudybių. Šiais mokslo metais vaikų savižudybės gedulu paženklino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Ukmergės rajonus...
2015 metais, šalies Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, Lietuvoje nusižudė 36 (10 mergaičių ir 26 berniukai) vaikai ir paaugliai iki 19 metų. Dažniausiai tai padaro 16–18 metų paaugliai. Iš viso nuo 2001-ųjų iki 2016 metų Lietuvoje nusižudė gerokai per 300 nepilnamečių.
Kodėl žudosi vaikai ir paaugliai, atsakymų nuolat ieško psichologai, mokytojai ir kiti specialistai. Jie padarę išvadą ir nuolat ją skelbia: vienintelės tokio poelgio priežasties surasti neįmanoma! Anot psichologų, kiekvieno žmogaus kelias į savižudybę yra savitas, tačiau galutinai apsispręsti dažniausiai paskatina ne koks nors vienintelis faktorius, o keletas susipynusių aplinkybių – kitaip tariant, labai retai savižudybe pasibaigianti krizė prasideda staiga.
Lyg būtų taisyklė, ranką prieš save kasmet pakelia ir vienas kitas abiturientas, kai, rodos, likę tiek nedaug iki pilnametystės, iki mokyklinio gyvenimo etapo pabaigos, tarsi praveriant duris į kitą, naujomis viltimis ir nauju pažinimu dvelkiantį žmogaus gyvenimo etapą. Abituriento savižudybė šiais mokslo metais sukrėtė vieną Panevėžio gimnaziją. Tai įvyko kovo viduryje. Abiturientas (18 m.) tądien nesugrįžo namo iš mokyklos, jo ieškota, o naktį jaunuolio kūnas viename sandėlyje buvo rastas kilpoje. Liūdniausia, kad niekas iš artimųjų nebuvo pastebėjęs jokių ženklų, galėjusių išduoti abituriento mintis apie savižudybę. Po tragedijos gimnazijos vadovas teigė, kad abiturientas neturėjo jokių problemų mokykloje, buvo pavyzdingas moksleivis.
Ir pernai šalies mokyklų bendruomenę paženklino abituriento savižudybė – gegužės pabaigoje, visai jau baigiantis mokslo metams, po tiltu per upę Mažeikių krašte buvo rastas pasikoręs šio rajono dvyliktokas (18 m.).
Abiturientus kone kasmet persekioja ir kitokios žūtys, ypač per jų švenčiamas mokyklines progas. Juk abiturientai turi seną tradiciją garsiai minėti ir vadinamąjį šimtadienį, ir Paskutinį skambutį, ir kiekvieną laikytą egzaminą, ir išleistuves.
Beje, šiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklas Lietuvoje baigė 27,5 tūkst. abiturientų. Jiems, dabar dar laukiantiems išleistuvių, verta priminti, kad ši proga šalyje ne kartą buvo paženklinta ir gedulo. Būta mirtinų avarijų, kai abiturientai automobiliais lėkė per savo šventę, būta nelaimingų atsitikimų vandenyje, po išleistuvių ieškota staiga pradingusių jaunuolių – amžinai nebesugrįžusiųjų namo.
Vasara – ne be bėdų
Dabar moksleiviams prieš akis – vasaros atostogos su savo džiaugsmais, malonumais, siurprizais, nuotykiais. Deja, ir su nelaimėmis ar net tragedijomis, nes tokių niekada nepavyksta išvengti. Tik niekas negali nuspėti, į kurią šalies mokyklą rugsėjį nebesugrįš moksleivių po vasaros atostogų. Ne dėl to, kad jie persikraustys į kitą vietovę ar emigruos iš gimtinės, o dėl to, kad jiems vasara gali būti ir paskutinė gyvenime...
Nekalbant apie mirtinas ligas, dėl kitų priežasčių kasmet šalyje netenkame būrio nepilnamečių. Štai 2015 metais nelaimės (įskaitant savižudybes), šalies Higienos instituto duomenimis, pražudė 60 vaikų.
Irena ZUBRICKIENĖ