Nors už melagingą žinią apie grėsmę visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui bausmės neseniai buvo sugriežtintos – dabar už tokį „pajuokavimą“ galima pakliūti už grotų 3 metams, tačiau „pokštininkų“ tai neatbaido. Vieni meluoja sukčiaudami, kiti bando pasirodyti esantys drąsūs, treti tokiu būdu nori pasidaryti sau šventę. Ir pasidaro – tenka sėsti į teisiamųjų suolą ir patuštinti savo ar šeimos biudžetą.
„Pažymėjo“ šventę
Dažniausiai bendruoju pagalbos telefonu skambina vaikai ar šiek tiek kauštelėję žmonės, sugalvoję šitaip papokštauti. Iš pradžių širdyje juokdamiesi, kad ant kojų sukėlė tiek daug žmonių, vėliau savo kailiu patiria, kiek tokie „juokai“ kainuoja. Mat tokiems pranešėjams ne tik skiriamos baudos (dažniausiai), bet pateikiami ir nemenki civiliniai ieškiniai.
Klaipėdiečiai Irina N. (60 m.) su savo sūnumi Igoriu (32 m.) nutarė „smagiai“ paminėti šių metų liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Pirmiausia abu „aplaistė“ šventę svaigiaisiais gėrimais, o pavakare Igoris nutarė, jog reikia fejerverko. Ir paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) pranešė, jog jo bute, Baltijos prospekte, padėta bomba, kuri tuoj sprogs. Kai pas „pokštininką“ prisistatė policija, vyras paaiškino, jog apie sprogmenį pranešęs tik dėl pramogos – kad šventė labiau įsimintų... Na, vyriškis pasiekė, ko norėjo – šventė įsimins ilgam, nes jam skirta ne tik bauda, bet teks mokėti ir tūkstantį ieškinį.
Reikėjo pinigų
O štai plungiškis Andrius R. (24 m.) net du kartus bandė apgauti policijos pareigūnus. Pirmą kartą vyrukas į Plungės rajono policijos komisariato (PK) pareigūnus kreipėsi šių metų vasario mėnesį ir pranešė, kad apie 23 valalandą, Plungėje, Mačernio gatvėje, priėję du vaikinai grasino peiliu, supjaustė kelnes bei pagrobė piniginę su 130 eurų. Antrą kartą – balandžio mėnesį – Andrius R. nurodė, kad tie patys vaikinais jį apiplėšė Plungės rajone, Kuliuose.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimų apiplėšimų pareigūnams kilo įtarimų – mat vyrukas painiojosi parodymuose. Prispaustas faktų fantazijos nestokojantis Andrius R. prisipažino, kad tokiu būdu jis bandė iškaulyti daugiau pinigų iš tėvų, o iš tikrųjų jokių plėšimų grasinant peiliu nebūta. Abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, o plungiškiui teko atsakyti pagal LR BK 236 str. (melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą).
Andrius R. pareigūnams ne tik davė melagingus parodymus apklausų metu, bet ir pateikė suklastotus įrodymus, neva plėšimo metu supjaustytas kelnes. Plungės rajono apylinkės teismas vyruką pripažino kaltu ir skyrė beveik 300 eurų baudą.
„Apvogti“ vyrai
Vilniaus miesto apylinkės teismas už melagingą pranešimą 226 eurų baudą skyrė sostinės gyventojui Karoliui Ž. (31 m.)
Šių metų balandžio 21 dieną Karolis Ž. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad pavogtas jo automobilis. Dar po dviejų dienų paskambinęs vyras patikslino melagingą pranešimą. Atvykusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja įspėjo vyrą dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei melagingų parodymų davimą, tačiau Karolis Ž. tik dar išsamiau aiškino automobilio vagystės aplinkybes.
Vėliau, apklausiamas policijos komisariate, Karolis Ž. prisipažino, kad automobilis nebuvo iš jo pavogtas ir joks nusikaltimas jo atžvilgiu nepadarytas. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš pradžių vyrui skyrė beveik 339 eurų baudą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei nuteistasis pilnai pripažino savo kaltę, baudą sumažino trečdaliu.
O klaipėdietis Jonas C. (26 m.) į uostamiesčio policiją kreipėsi, nes neva jį vieną vakarą Darželio gatvėje sustabdę du nepažįstami, maždaug 25-30 metų vyrai ir paprašę cigaretės. Tačiau ne cigaretės jiems reikėję – jie tuoj įrėmę Jonui C. peilį į šoną ir atėmę mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“.
Tyrimą atliekantys pareigūnai greitai nustatė, jog Jonas C., praeityje du kartus teistas už plėšimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Dituvos kaime (Klaipėdos r.), pametė savo „Samsung‘ą“, kurį buvo įgijęs išsimokėtinai iš vienos mobiliojo ryšio bendrovės. Kadangi minėtas telefonas buvo draustas, vyras, siekdamas gauti 229 eurų draudiminę išmoką, kreipėsi į policijos pareigūnus melagingai pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą.
Taigi, Jonas C. gavo ne draudimo išmoką, o piniginę baudą už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir pasikėsinimą sukčiauti.
Na o vilnietis Giedrius D. (25 m.) į sostinės policiją kreipėsi, tvirtindamas, kad jis neva buvęs užpultas ir apiplėštas dviejų nepažįstamų asmenų bei užpuolimo metu praradęs piniginę su pinigais ir telefoną.
Tačiau apklausų metu tyrėjai išsiaiškino, jog iš tiesų vyras pinigus pralošė, o bijodamas apie tai pranešti artimiesiems, piniginę paslėpė ir kreipėsi į pareigūnus dėl neva įvykdyto apiplėšimo. Giedriui D. toji melagystė nepigiai kainavo – beveik 350 eurų.
Grasino susprogdinti
Panevėžio apylinkės teismas panevėžietį Kęstutį Pauliuką (39 m.) už melagingą grasinimą nuteisė 50 parų arešto. Vyrui tai jau antras teistumas už tokį patį nusikaltimą, tad subendrinus bausmes K. Pauliukui daboklėje teks išbūti 65 paras.
Pernai vieną gruodžio vakarą Panevėžio miesto gyventojus sutrikdė pranešimas apie ketinimą susprogdinti vieną Savitiškio gatvės daugiabutį. Į įvykio vietą sulėkę policijos pareigūnai ir specialiosios tarnybos iš pastato evakavo apie 40 žmonių. Šaltą žiemos vakarą daugiabučio gyventojai atsidūrė gatvėje net nespėję apsirengti šiltesnių drabužių.
Kelias valandas sprogmens ieškojo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai – jie nuodugniai patikrino kiekvieną pastato kampelį, tačiau sprogmens neaptiko. Apie pusę 9 vakaro daugiabučio gyventojams buvo leista grįžti į namus.
Kol specialiosios tarnybos ieškojo sprogmens, policijos pareigūnai ieškojo grasintojo. Jį nesunkiai surado – mat vyras į BPC paskambino iš savo telefono ir net pasisakė pavardę. Vėliau, pamatęs, kad prie daugiabučio sugužėjo specialiosios tarnybos, K. Pauliukas dar kartą paskambino BPC ir ėmė atsiprašinėti už sukeltą paniką. Jam buvo nustatytas 1,9 promilės girtumas.
Gąsdino valdininkus
Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme K. Pauliukas aiškino, kad tame daugiabutyje yra „taškas“, kuriame prekiaujama nelegaliais rūkalais ir alkoholiu. Jis sakė supykdavęs dėlto, kad jam kažkodėl nieko neparduodavę, todėl ir kildavusi mintis iškviesti specialiąsias tarnybas.
Užtat šio daugiabučio gyventojai nuo šio „sprogdintojo“ ir nukenčia jau antrą kartą. K. Pauliukas vieną nuosprendį už melagingą pranešimą išgirdo prieš porą mėnesių.
Tačiau 65 paros arešto – dar negalutinė bausmė šiam panevėžiečiui. Jo laukia dar vienas teismas.
Ne veltui sakoma, kad „kuproto nė grabas neištiesins“, taip ir su K. Pauliuko pomėgiu – vykstant tyrimui dėl Savitiškio gatvės bendrabučio sprogdinimo, vyras neatsispyrė pagundai pagąsdinti Šiaulių valdininkus. Kovo 5-osios popietę paskambinęs į BPC jis pagrasino susprogdinti Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės pastatus. Kadangi grasintoją pavyko iš karto nustatyti, tai nurodyti pastatai buvo išoriškai apžiūrėti, o Panevėžio AVPK policijos pareigūnai jau po 20 minučių nuo pranešimo gavimo sulaikė neblaivų (2,70 prom.) K. Pauliuką. Vyras buvo uždarytas į areštinę.
Šis ikiteisminis tyrimas jau baigtas, tad panevėžiečiui bausmė, ko gero, dar pailgės.
Pateikiami ieškiniai
Tokiems grasintojams ne tik skiriamos baudos ar atimama laisvė, bet jiems pateikiami ir tūkstantiniai ieškiniai. Melagiams tenka atlyginti už policijos įstaigos darbuotojų, vykusių į įvykį, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidas, apmokėti transporto – kuro sąnaudas bei amortizaciją – išlaidas, atlyginti kitą turtinę ir neturtinę žalas.
Nuo pernai balandžio mėnesį įsigaliojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, jog už BPC darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, gresia įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 200 eurų. Už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą gresia bauda nuo 200 iki 2000 eurų.
Be to, pagalbos tarnyboms nurodyta visais melagingų iškvietimų atvejais imtis veiksmų dėl patirtų nuostolių išieškojimo iš kaltininko. Nuostoliai paprastai skaičiuojami šimtais ar net tūkstančiais eurų.
Primename, kad asmuo, pateikęs melagingą informaciją policijai, yra baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 ir 236 straipsnius arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 (2) straipsnį.
Jei dėl melagingo pranešimo kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, gresia bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Jei buvo padaryta didelė turtinė žala – bauda arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ