Klaipėdos savivaldybės Tautinių kultūrų centras globoja aktyvias armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, latvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, vokiečių, žydų bendruomenes. Nacionalinės asociacijos bando nuoširdžiai atstovauti savo tautos kultūrą klaipėdiškių gyvenime. Pagal 2011 m surašymo duomenis, Lietuvoje gyvena 22,488 ukrainiečių, kurie sudaro tik 0,65% visų gyventojų. Daugiausiai ukrainiečių įsikūrę Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Visagine, Jonavoje. Tačiau pastarieji įvykiai Ukrainoje, jau šiek tiek pakeitė ukrainiečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičių.
Siūlome Jūsų dėmesiui interviu su Klaipėdos kultūros ir švietimo centro "Rodyna"/“Šeima“ bendruomenės pirmininke Lidija Trigub.
Kaip pildėsi Ukrainos bendruomenė Klaipėdoje?
Keliai į Lietuvą buvo skirtingi. Mūsų bendruomenės nariais yra žmonės apsigyvenę Klaipėdoje dar nuo sovietmečių laikų, atvyko baigę aukštąsias ar specialias profesines mokyklas pagal visasąjunginius paskirstymus, kiti dėl šeimyninių priežasčių - sukūrė šeimas, ar pakviesti giminių ir t.t.
Taip palaipsniui iškilo būtinybė įsteigti sekmadieninę mokyklą, nes tėvai pradėjo galvoti kaip savo vaikuose išsaugoti gimtąją kalbą ir gimtąją kultūrą. Natūralu, jog atvedę į sekmadieninę mokyklą mokinukus, tėvai pradėjo bendrauti. Taigi, ilgą laiką, nepaisant to, kad trūksta erdvės, mokykla ir mūsų neoficiali bendruomenė dirbo neformaliai.
Kodėl neformaliai?
Ilgą laiką bendruomenė nebuvo registruota. Bet gyvenimas diktavo savo tiesas, jog reikia pradėti mūsų mokyklai rinkti realius finansus, kad vaikai galėtų kur nors išvykti , plėsti savo akiratį arba aprūpinti juos dažais, popieriumi, netgi tautiniais kostiumais,todėl mes nusprendėme viską daryti juridiškai įteisindami savo veiklą. Taigi neformaliai mūsų "Rodyna" sekančiais metais švęs „sidabrinį“ jubiliejų, tačiau pagal visus formalius dokumentus 2016 –ais mums 15 metų.
Turėdami legalų statusą, mes galime kviesti savo bendruomenės narius pervesti į mūsų sąskaitą galimus 2% , tai be abejonės labai palengvina visą mūsų veiklą.
Jūsų bendruomenės pagrindas - mokykla?
Taip, sekmadieninė mokykla – yra svarbiausioji bendruomenės dalis. Būtent jos dėka mes turime puikų merginų estradinį ansamblį, kuris sėkmingai atstovauja ir mūsų bendruomenę ir Klaipėdą. Pernai šis kolektyvas tapo Tarptautinio festivalio «Baltijos Brilliant», kuris vyko Vilniuje, nugalėtoju. Šiemet jie laimėjo festivalio «Briliantas Zaproshuye" Kijeve laureatų titulą. Į Klaipėdą merginos sugrįžo net su dviem Grand Prix. Mūsų ansamblis "Rushnychok", kuriam vadovauja Jana Tarasova atlieka liaudies dainas šio ansamblio dalyviai - bendruomenės vyresnioji karta.
Mūsų veikla apjungia 128 narius. Tačiau mūsų renginiuose apsilanko apie 300 žmonių.
Kodėl šie žmonės dar ne jūsų nariai?
Tikriausiai dar mąsto, svarsto (šypsosi)
Pats gyvenimas koreguoja. Pavyzdžiui, jau tapo tradicija, kad pavasarį mes organizuojame Ukrainos kultūros dienas. Tai savotiškas Ševčenkos maratonas. Pernai, kartu su mumis šiame renginyje dalyvavo studentai iš Ukrainos. Jie studijuoja Klaipėdos LCC tarptautiniame universitete įvairias disciplinas studijuoja anglų kalba, dar papildomai mokosi lietuvių kalbos, bet nenori pamiršti ir savo šaknų, savo kalbos ir kultūros.
O kiek vaikų mokosi sekmadieninėje jūsų mokykloje?
Mes apyskaitą vedėme iki 2014 metų, ir galiu pasakyti, kad išleidome daugiau nei 350 savo vaikų. Pastaraisiais metais ukrainiečių skaičius Klaipėdoje žymiai išaugo, nes daugelis ukrainiečių buvo priversti palikti savo tėvynę. Mūsų sena klasė tapo labai ankšta. Laimei, pernai pavyko gauti patalpas, jose patys pasidarėme remontą. Kartu su sekmadienine mokykla į jas persikėlė ir mūsų bendruomenė.
Kas dėsto mokykloje?
Dirba dvi mokytojos. Jos turi dvi klases: šeštadienį nuo 14 iki 16 val. tapybą ir tautodailę dėsto mokytoja Svetlana Morozova. Sekmadienį, nuo 14 iki 16 val. vaikai renkasi pas mokytoją Diną Mataitienę į muzikos, literatūros ir kalbos klasės užsiėmimus. Priminsiu, jog Klaipėdoje sausio mėnesį vėl vyks konkursas-festivalis "Snieguolė 2016". Ir Ukrainos kultūrai šiame festivalyje atstovaus būtent mūsų mokyklos mokiniai.
Kiek tėvai moka už vaikų užsiėmimus sekmadieninėje mokykloje?
Ką jūs! Vaikams viskas nemokama. Mes dirbame pagal sekmadieninės mokyklos įstatus, patvirtintus visuotiniame bendruomenės susirinkime. Kurį laiką turime Europos Sąjungos paramą ir galime simboliškai atlyginti mokytojoms už darbą. Deja, gruodžio 26 -ają projektas bus uždarytas. Turiu vilties, jog neprapulsime (šypsosi).
Reikia rašyti naują projektą, belstis į visas duris.
Taip, aš taip ir darau. Ieškau, kas gali palaikyti mūsų veiklą, mokausi teisingai pildyti reikiamus dokumentus, prašymus. Keičiuosi patirtimi, reikiama informacija ir adresais su kitomis ukrainiečių bendruomenėmis Lietuvoje.
Norėčiau Europos Sąjungoje rasti ir kitų struktūrų paramą nacionalinėms bendruomenėms. Projekte, apie kurį jau minėjau, buvo vienas punktas, su kuriuo tikrai sunku sutikti. Projekte iškelta sąlygą - apriboti mokinių amžių nuo aštuonių iki aštuoniolikos.
Mūsų praktika rodo jog toks apribojimas , tolimas nuo realaus gyvenimo. Pavyzdžiui, mano vyriausioji duktė baigė sekmadieninę mokyklą, pradėjo ten užsiiminėti nuo nulinės klasės. Mano jauniausia dukra atėjo į mokyklą vos trejų metų. Mūsų bendruomenėje yra daug jaunų šeimų, auginančių vaikučius, kuriems penki-šeši metai. Bet tame projekte darbas su šiais mažaisiais nebuvo finansuojamas.
Gal tai jums užuomina steigti darželį?
Tai didelė prabanga. Kol kas mes dar negalime sau to leisti.
Koks jūsų bendruomenės veiklos reglamentas?
Mes turime užregistruotą Chartiją, išrinktą valdybos taryba. Visi klausimai sprendžiami bendrai. Kas dveji metai renkamės bendrame ataskaitiniame susirinkime ir renkame pirmininką. O kas tris mėnesius taryba susirenka aptarti aktualius klausimus.
Aš pati bendruomenėje daugiau nei 16 metų, vienu metu buvau pirmininko pavaduotoja. Prieš ketverius metus buvau išrinkta pirmininke. Aš negaunu algos už savo darbą. Nors Chartija ir leidžia mokėti atlyginimus buhalteriui ir pirmininkui, deja, mes neturime tam lėšų Kai kuriuos būtinus mūsų veiklos poreikius, pavyzdžiui, apmokėti patalpų nuomą, mes išgalime iš kuklių 2% „Rodynos“ narių įnašų.
Bet mes nesiskundžiame. Ukrainos ambasada teikia mums moralinę paramą ir pagalbą, visų pirma, knygomis, vadovėliais. Bendradarbiauja su mumis Ukrainos Garbės konsulas Klaipėdoje Genius Vigantas.
Visada atidus Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus personalas. Visada galime rasti paramą savivaldybės Tautinių kultūrų centre. Ten susitinkame su kolegomis iš kitų miesto bendruomenių. Tam atsiranda ne tik oficialių priežasčių. Pavyzdžiui, mes turime žmonių, kurie kartu priklauso azerbaidžaniečių bendruomenei, ukrainietė ištekėjusi už azerbaidžaniečio. Mes visada lankomės ir su malonumu dalyvaujame savo kolegų renginiuose, rengiame bendrus koncertus. Gal nuskambės ne kukliai, bet Klaipėdoje mūsų „Rodyna“ yra Ukrainos kultūros salelė. Taigi, prie Baltijos jūros mes jaučiamės lyg ir neoficialiais Ukrainos pasiuntiniais.