Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lapinų grupuotėje nenuteistas liko tiktai pats Lapinas

 Jungtinėje Karalystėje daugiau nei trejus metus nuo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų slapstęsis Ježis Karaza (37 m.) Vilniaus apygardos teisme (VAT) jau išgirdo nuosprendį dėl narkotikų platinimo. Prokurorai vyrui buvo pateikę kaltinimą ir dėl priklausymo nusikalstamai Lapinų grupuotei, tačiau teisme šis kaltinimas buvo atmestas.

Iš Lietuvos J. Karaza paspruko 2014 metų pradžioje, kai Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo jam ir dar 25 asmenims, priklausiusiems Lapinų grupuotei, iškeltą bylą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis dideliu kiekiu. Kai laisvėje buvęs J. Karaza nepasirodė teisme, Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį. Didžiojoje Britanijoje bėglys buvo sulaikytas po trejų metų. Šių metų gegužę jis buvo perduotas Lietuvos teisėsaugai.

Prokurorai laukė J. Karazos ne tik dėl narkotikų platinimo. Pirmiausia bėglys išklausė nuosprendį išžaginimo ir prievartavimo byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino J. Karazą kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 149 str. 2 d. (tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų), pagal BK 150 str. (seksualinis prievartavimas) ir skyrė 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Po pažinties bare

Uždarame posėdyje baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nuteistasis dar 2011 metų gruodžio 18 dieną, Vilniuje, Naujininkų mikrorajone, kartu su bendrininku Marijanu Kozlovskiu panaudojo seksualinę prievartą prieš vieną merginą. Nustatyta, kad mergina su abiem vaikinais tą vakarą susipažino bare, o paskui sutiko praleisti laiką kitoje vietoje. Tą šaltą žiemos vakarą mergina patyrė ne tik seksualinę, bet ir fizinę prievartą. Kai ėmė šauktis pagalbos, ji buvo dar ir sumušta. Mergina buvo išžaginta viešoje vietoje – prie vieno namo esančioje pavėsinėje.

Teismas taip pat nutarė, kad J. Karaza kartu su savo bendrininku, kuris buvo nuteistas dar 2014 metais, nukentėjusiajai privalės sumokėti daugiau kaip 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Dar daugiau kaip 1500 eurų nuteistajam teks sumokėti Policijos departamentui – tiek kainavo J. Karazos pargabenimas į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės.

Galima teigti, kad teismas buvo gailestingas J. Karazai. Už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą jam skyrė gerokai mažiau nei bausmės vidurkis už tokius nusikaltimus.

Beje, iki tol J. Karaza jau buvo teistas už tai, kad su bendru pavogė Vilniaus miško urėdijai priklausiančias pavėsines. Už tai jam buvo skirta 20 parų arešto bausmė. Dar iki pabėgimo į Didžiąją Britaniją Ježis buvo teistas ir už viešosios tvarkos pažeidimą ir svetimo turto sunaikinimą. Už tai Vilniaus rajono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu jam buvo skyręs 1300 litų (376 eurų) baudą.

Vyko net du tyrimai

Atrodė, kad VAT J. Karazai skirs griežtą bausmę, nes prokurorai jam buvo pateikę kaltinimus pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ( už dalyvavimą ginkluotame nusikalstame susivienijime – bausmė net iki gyvos galvos) ir 260 straipsnio 3 dalį ( labai didelio kiekio narkotikų platinimas – bausmė iki 15 metų laisvės atėmimo). Prokurorai J. Karazą buvo priskyrę Lapinų susivienijimui, o šio susivienijimo daugelis narių į įkalinimo įstaigas pateko ne vieniems metams.

Priminsime, kad stiprus smūgis Lapinų grupuotei buvo suduotas 2009-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje. Tuomet teisėsaugininkai per kelias operacijas sulaikė 55 asmenis, tarp jų – du nepilnamečius ir kelias narkotikus platinusias jaunas moteris. Atlikus kratas sulaikytųjų namuose, buvo rasta daug pinigų, aptikta nemažai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat 15 įvairių šaunamųjų ginklų ir apie 120 šovinių.

Teisėsaugos kampanija prieš Vilniaus narkomafiją buvo suskirstyta į du ikiteisminius tyrimus. Vienoje byloje kaltinimai buvo pareikšti 33 gaujos nariams, kitoje – 21 narkotikų platintojui. Kad Lapinų gauja egzistavo, nesuabejojo nė vienas teismas. Ši grupuotė kadaise perėmė tuokart nuteistos Lopo gaujos tinklą. Kai kurie anos gaujos smulkūs narkotikų prekeiviai taip ir liko neišaiškinti, o kai kurie buvo nuteisti tik minimaliomis bausmėmis, tad jie nė nesirengė mesti savo pelningo „amato“. Toks buvo ir Justinas Belousovas-Lapinas, pravardę įgijęs dėl sugebėjimo visada pasprukti iš policijos nagų. Tai vienas talentingiausių konspiratorių, kuris iki šiol slapstosi nuo policijos.

Lapino ambicijos buvo panašios į Lopo – valdyti visos Lietuvos prekybą kvaišalais.

Pradžia buvo sėkminga. Lapinas 2002-ųjų pabaigoje sukūrė platų prekeivių tinklą. Tarp šios gaujos vadeivų buvo Tomas Čaikauskas-Čaika (nuteistas kalėti 15 metų), Karolis Lenkovskis, pravardėmis Šufletka, Štanga, Čiunga (nuteistas kalėti 15 metų), Stanislovas Romeiko-Stasikas, Skupuolis (nuteistas 13 metų nelaisvės bausme). 2007 metai Lapinas į grupuotę įtraukė ir Genriką Lisovskį, kuris dar žinomas kaip Gena ar Chotabyčius (nuteistas 13 metų), Joną Dačką, pravarde Maksas, Kitas (iš rusų kalbos – Banginis), Chramoj (iš rusų k. – Šlubis), Jončikas (nuteistas 16 metų), Andrejų Denį, pravarde Chirurgas (nuteistas 14 metų). Visi šie vyrai norėjo praturtėti ir, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais.

Kaltę pripažino

Abi bylos jau išnagrinėtos teismuose. Keli kaltinamieji buvo išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo gaujos veikloje. Kai kuriems bausmės irgi skirtos mažesnės už vidurkį, nes jie, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teismas, buvo areštuoti – gyveno nelaisvėje. Griežčiausiomis teismo bausmėmis nubausti gaujos vadeivos. Nenuteistas liko tik nuo pareigūnų pasislėpęs narkotikų prekybos gaujų organizatorius Justinas Belousovas-Lapinas.

Nenuteistas narkotikų platintojų byloje liko ir J. Karaza. Jo, aišku, su Lapinu nėra ko lyginti, tačiau prieš prasidedant teismo posėdžiams atrodė, kad ir Ježis gali sėsti ilgiems metams už grotų. Tačiau  išnagrinėjusi bylą Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija, vadovaujama teisėjo Arūno Kisieliaus pripažino, kad nei Ježis priklausė Lapinų susivienijimui, nei išplatino daug narkotikų.

Ikiteisminio tyrimo metu, o vėliau ir teisme, J. Karaza prisipažino, kad jis nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2009-ųjų gruodžio 15 dienos Vilniuje gaudavo iš J. Dačkos ir G. Lisovskio narkotikų ir kartu su tuometine savo sugyventine Anželika Tomaševič jais prekiaudavo. Už narkotikus tiekėjams jie mokėjo po 18 litų (5,2 euro), o Savanorių prospekte parduodavo po 30 litų (8,6 euro). Narkotikus kelis kartus važiavo pasiimti į Šeškinę ir Šiaurės miestelį. Tas vietas Ježis per įrodymų tyrimą parodė. Paprastai J. Dačka parašydavo žinutę, kur yra slaptavietė ir jie taksi automobiliu kartu su Anželika nuvažiavę juos pasiimdavo. Laiptinėje, kur pasiimdavo narkotikus, nieko nebūdavo. Kvaišalai gulėdavo po šiukšliadėže. Kas į tą vietą padėdavo narkotikus, Ježis tvirtino nežinojęs. Narkotinės medžiagos būdavo suvyniotos celofane, perjuostos geltonos spalvos juosta. Vėliau narkotikus dozėmis susipakuodavo jis ir Anželika bute, kuriame gyveno.

Ježis taip pat papasakojo, kad su J. Dačka, kurį dar žinojo pravardėmis Maksas ar Jončikas ir su G. Lisovskiu-Gena ar Chotabyčium jį supažindino jo sugyventinė.

Nuteisė tik už prekybą

Anželika ir jos sesuo Žaneta irgi buvo teisiamos Lapinų byloje. Pirmoji prekiauti pradėjo Žaneta. Iš pradžių ji iš J. Dačkos imdavo skolon amfetaminą sau, tačiau kai skola pasiekė 4000 litų (1159 eurų) sumą, mergina to paties Jončiko ir jo sėbrų buvo sumušta, o kad atidirbtų skolą, ėmėsi prekybos kvaišalais. Ji turėjo nuolatinių pirkėjų – apie 100 – ratą ir per savaitę jiems parduodavo maždaug po 50 gramų kvaišalų. Vėliau prekybos ėmėsi ir Anželika, o kartu su ja ir Ježis. Jie  buvo apmokyti laikytis konspiracijos, privalėjo nuolat keisti savo telefono numerius ir telefonų aparatus.

Nors abiejų – Žanetos ir Anželikos Tomaševič – indėlis platinant narkotikus, buvo panašus, tačiau Žaneta buvo išteisinta, o Anželikai teismas skyrė 3 metų nelaisvės bausmę, tik jos vykdymą atidėjo 2 metams. Tai todėl, kad, sulaikant Anželiką, pas ją buvo rastas ir paimtas cigarečių pakelis, kurio viduje buvo 6 polietileniniai maišeliai su baltais milteliais ir 73 polietileniniai tušti maišeliai, kurių viename aptikti baltų miltelių pėdsakai. Specialistai pateikė išvadas, kad tai – amfetaminas.

Už tai ikiteisminio tyrimo metu Anželikai vienus metus teko praleisti už grotų, o prokurorai buvo apkaltinę ją ir dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje. Tačiau dėl dalyvavimo susivienijimo, ir dar ginkluoto, veikloje Anželika kategoriškai neprisipažino. Tai nebuvo įrodyta ir teisme.

Išplatino nedaug

Tas pats cigarečių pakelis su baltais milteliais ir 73 polietileniniai tušti maišeliai figūruoja ir J. Karazos byloje, nes jis gyveno su jau nuteista Anželika ir neneigė, kad jie prekiavo kartu. Beje, ekspertai nustatė, kad tame cigarečių pokelyje buvo 1,221 gramo amfetamino

Kadangi J. Karazos baudžiamoji byla buvo išskirta iš kitų Lapinų bylos, tad VAT kolegija peržiūrėjo ir jau įsiteisėjusį kitų nuteistųjų nuosprendį, jų parodymus, taip pat apklausė kai kuriuos anksčiau nuteistuosius, liudytojus. Po viso to teismas nusprendė, kad byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad J. Karazos nusikaltimus dėl narkotikų platinimo reikėtų kvalifikuoti pagal BK 260 str.1 d. – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Nebuvo gaujos narys

Sugriuvo ir prokurorų pateiktas kaltinimas dėl J. Karazos dalyvavimo ginkluotame susivienijime.

Ikiteiminio tyrimo metu J. Karazai buvo parodytos grupuotės narių nuotraukos. Iš jų Ježis atpažino J. Dačką, kaip asmenį, kuris jam ir Anželikai duodavo narkotines medžiagas ir G. Lisovskį, kaip asmenį, kuris atvažiuodavo pasiimti pinigų už parduotas narkotines medžiagas. Jis taip pat atpažino Anželikos seserį Žanetą, kambario nuomininkę Jeleną Serebrianskąją-Leną. Ši moteris irgi buvo areštuota, tačiau teismas ją išteisino dėl dalyvavimo Lapinų gaujos veikloje ir nuteisė tik už narkotikų platinimą. Trejų metų nelaisvės bausmės vykdymas jai buvo atidėtas 2 metams.

Kitų grupuotės narių J. Karaza teigė nepažinojęs ir niekada nėra dalyvavęs slaptuose nusikalstamo susivienijimo susitikimuose. Pas minėtus asmenis jis taip pat nėra matęs šaunamųjų ginklų. Yra matęs tik peilį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teismo nuomone, šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų apie J. Karazos dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Kaltinime pateikti faktiniai duomenys iš esmės prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms apie šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam buvo žinoma apie nusikalstamo susivienijimo narių turimus ginklus, kad kaltinamieji turėjo tyčią dalyvauti būtent šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylą, padarė išvadą, kad nebuvo gauta duomenų apie tai, kad J. Karaza neteisėtai disponuotų šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, o atliktų įrodymų tyrimu teisme nebuvo gauta duomenų, kad jis žinojo apie pas kitus nusikalstamo susivienijimo narius esančius ginklus ir šaudmenis.

Tad J. Karazai beliko tik vienas kaltinimas – narkotikų platinimas. Už tai teismas jam skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė nepasikeitė ir subendrinus ją su bausme už išžaginimą.

Tad narkotikų platinimo byloje nenuteistas liko tik Justinas Belousovas-Lapinas.

Tik faktai

Nors daugelis mano, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas bei vartojimas Lietuvoje yra tik didmiesčių problema, tačiau realybė rodo, jog tai vyksta ir kaimo vietovėse.

Šiaulių apygardos prokuratūra kartu su Šiaulių apskrities policijos pareigūnais baigė praėjusių metų pavasarį pradėtą tyrimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimo Radviliškio rajone, Pociūnėlių miestelyje.

2016 metų pradžioje kriminalistus pasiekė informaciją, kad Pociūnėlių kaimo gyventojas (24 m.) galimai platina narkotines ir psichotropines medžiagas. Šį įtarimą sustiprino ir įvykis Kėdainių rajone, Gudžiūnų kaime – pareigūnų sustabdytame automobilyje „Audi A3“, kurį vairavo studentas (20 m.), buvo rasta apie 50 gramų marihuanos ir 98 „Ekstazy“ tabletės. Vairuotojas buvo sulaikytas, uždarytas į areštinę, jam pareikštas įtarimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Vienos Kauno kolegijos studentas, gyvenantis Kėdainių rajono kaime, kuris yra netoli Pociūnėlių, kvaišalus ne tik pats vartojo, bet juos gabeno į Kauną ir rengėsi jais pavaišinti savo draugus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad šias medžiagas už 750 eurų įsigijo iš jau minėto Pociūnėlių miestelio gyventojo. Ir jų iš šio žmogaus yra pirkęs ne vieną kartą.

Pastarasis į pareigūnų akiratį dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo buvo patekęs ir anksčiau. 2013 metų rugpjūtį už šią nusikalstamą veiką vaikinas jau buvo teistas. Šiaulių apskrities policijos pareigūnai šio Pociūnėlių miestelio gyventojo ir su juo susijusių asmenų nebepaleido iš savo akiračio. Po kruopštaus ir daug kantrybės pareikalavusio tyrimo buvo surinkta pakankamai informacijos, kad Pociūnėlių gyventojas platina narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Keturiems jo aplinkoje esantiems šio kaimo gyventojams – dviem pusbroliams bei dviem pažįstamiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, mat pastarieji kvaišalus vartojo patys. Kriminalistai pas juos rado įvairius kiekius kokaino, kanapių bei kitų rūšių psichotropinių medžiagų. Jų šlapime buvo aptikta kvaišalų pėdsakų. Pas vieną įtariamąjį, be kvaišalų, buvo rasti 225,6 mm kalibro šoviniai, pas kitą – nešaunamasis ginklas – kastetas. Tad jiems dar pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ir neteisėto disponavimo nešaunamuoju ginklu.

Tik faktai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV) pareigūnai, bendradarbiaudami su Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjais, sulaikė asmenį, kuris uostamiestyje, įtariama, platino itin pavojingą sintetinę narkotinę medžiagą.

Teisėsaugininkų duomenimis, lapkričio mėnesį Klaipėdoje padažnėjo atvejų, kai gyventojai daugiabučių laiptinėse aptikdavo sunkiai aplinkoje besiorientuojančius, nuo kvaišalų apsvaigusius narkomanus. Jiems tekdavo kviesti greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie kai kuriais atvejais dar spėdavo padėti galimai narkotinių medžiagų vartojusiems asmenims.

Deja, užfiksuoti ir mirtini apsinuodijimai. Narkotikų perdozavusių asmenų lavonai buvo aptikti automobilyje Statybininkų prospekte ir daugiabučio laiptinėje Smiltelės gatvėje. Šiemet greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai į uostamiesčio ligonines atgabeno 114 karfentaniliu apsinuodijusių žmonių.

KPONTV pareigūnai išanalizavo ikiteisminių tyrimų metu surinktus duomenis ir nustatė, kad uostamiestyje pardavinėjama itin pavojinga narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurį platintojai sumaišydavo su heroino pakaitalu – metadonu. Karfentanilis – tai sintetinis opioidas, 10 000 kartų stipresnis už morfijų. Taip pat buvo nustatytas ir platintojas, kuris, įtariama, pardavinėjo tokius narkotikus.

Taksi bendrovėje vairuotoju dirbantis Igoris J. (37 m.) buvo sulaikytas lapkričio 29 dieną. Pas sulaikytąjį ir kratos jo bute metu aptikta kvaišalų. Įtariamasis 4 kartus teistas už vagystes, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baustas už įvairius teisės pažeidimus Airijoje. Jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

 

Petras KURMELIS

Rekomenduojami video