Kražių skerdiku pramintas Rimantas Bekintis savo 59-ąjį gimtadienį kovo pradžioje sutiko nuteistojo kalėti iki gyvos galvos kameroje. Žmogus galėjo pasidovanoti sau dovaną šia proga – galimybę tikėtis švelnesnės bausmės, jeigu tik būtų įteikęs apeliacinį skundą po sausio pabaigoje jam paskelbto Šiaulių apygardos teismo (ŠAP) nuosprendžio. Tačiau, kaip galima daryti išvadą, šis galvažudys ir pats sau skirtų pačią griežčiausią – kalėjimo iki gyvos galvos – bausmę, nes ŠAP nuosprendžio jis neskundė, vadinasi, su juo sutinka.
Neskųstas – įsiteisėjo
Taigi ŠAP nuosprendis keturis žmones 2015-aisiais Kražių miestelyje (Kelmės r.) nužudžiusiam R. Bekinčiui jau įsiteisėjo. Žudikas tapo Lietuvoje 120-uoju kaliniu, kremtančiu nuteistųjų kalėti iki gyvos galvos duoną. Kitaip tariant, mirtininku. Taip vadinami įkalintieji iki gyvos galvos, nes laisvės jie jau nebematys.
Tuo, kad neįsisuko į teismų karuselę, nebeskųsdamas pirmojo teismo nuosprendžio, R. Bekintis, pirmasis šiemet Lietuvoje nuteistas kalėti iki gyvos galvos asmuo, turbūt nieko ir nenustebino. Mat nuo pat pradžių, kai tik Kražių skerdikas buvo sulaikytas, jis buvo nelinkęs nuoširdžiai bendrauti su teisėsaugininkais, nedemonstravo savo jausmų, neišspaudė žodžio „gailiuosi“, o per teismo posėdžius dargi neslėpė pikto, paniurusio savo žvilgsnio ir retkarčiais, praradęs kantrybę, liejo pyktį kelių liudininkų adresu, tarsi tokiu savo elgesiu patvirtintų, jog gyvenimas laisvėje jam – kančia, o savo likimui jis visai abejingas.
Didžioji dauguma nuteistųjų kalėti iki gyvos galvos paprastai pasinaudoja įstatymo suteiktomis teisėmis išnaudoti visas teismų pakopas ir savo skundais ilgina laikotarpį iki galutinio taško. Kartu jie taip primena apie save, šmėžuoja TV ekranuose, nedyla iš gyventojų atminties.
Trys tragiškos dienos
Apie nuteistojo R. Bekinčio Kražiuose įvykdytus keturis nužudymus „Akistata“ neseniai plačiai rašė po jam paskelbto ŠAP nuosprendžio. Tik priminsime, kad dabar jau 13 kartų už įvairius nusikaltimus teistas R. Bekintis, kilęs iš Anykščių krašto, pastarąjį dešimtmetį buvo įsikūręs Kelmės rajone – išsituokęs, kadaise vidurinį išsilavinimą įgijęs vyras gyveno su sugyventine, oficialiai nedirbo, girtavo, valkatavo, vagiliavo, tačiau pinigų pragyvenimui prasimanydavo ir grybaudamas bei uogaudamas ir šias gėrybes pardavinėdamas aplinkinių vietovių gyventojams, taip pat – rišdamas šluotas. Dėl to šį asocialaus gyvenimo būdo šalininką, girtuoklį, pažinojo ir dorai gyvenantys kraštiečiai, taip pat ir Kražių gyventojos, kurias 2015-ųjų lapkričio pradžioje R. Bekintis nužudė. Ir tik dėl to, kad gautų nors kiek pinigų savo liguistam troškuliui numalšinti – įsigyti naują alkoholio dozę.
Per tris dienas R. Bekintis nužudė keturias Kražių gyventojas (52–81 m.) – tik moteris, nes tik prieš jas buvo drąsus. Galvažudys prieš savo aukas darbavosi smūgiais, peiliu, plaktuku, kastuvu, kone visas jas nužudė užpuldamas iš už nugaros. Trys jo aukos, kurias žudikas aplankė jų privačiuose namuose, buvo vienišos, kankinamos sveikatos problemų, o viena (jauniausioji) – socialinė darbuotoja, atsitiktinai tapusi R. Bekinčio auka, nes užklupo jį, ką tik nužudžiusį pensininkę, pas kurią geradarė kaip tik tuo metu atvyko. Socialinė darbuotoja buvo nužudyta kaip žudiką galinti išduoti liudininkė.
Istorinis kraštas
Kadangi visos moterys R. Bekinčio buvo nužudytos Kražiuose, šis keturgubas nusikaltimas tarsi savaime tuoj pat įgijo Kražių skerdynių pavadinimą, o kadangi – mistika ar lemtingas sutapimas? – Kražių skerdynių jau būta ir anksčiau, tai keturių moterų nužudymą imta vadinti antrosiomis Kražių skerdynėmis.
Pirmosios Kražių skerdynės, daug kam žinomos iš mokyklinių vadovėlių, į Lietuvos istoriją įėjo 1893 metais, kai vietos gyventojų kovoje su Rusijos caro kazokais dėl Kražių vienuolyno (bažnyčios) likimo 9 lietuviai žuvo, 54 buvo sužeisti, o 150 žmonių įkalinta.
Šiurpių, visą Lietuvą sukrėtusių tragedijų tame pačiame Kelmės krašte būta ir daugiau – iki antrųjų Kražių skerdynių šios seniūnijos žmonės dažnai prisimindavo kitą vadinamąją amžiaus bylą – 2007-ųjų kovą Petrališkės kaime motinos Almos Bružaitės–Jonaitienės (dabar – Svirbutavičienės, 42 m.) nužudytus du Jonaičių šeimos sūnus (8 m. ir 13 m.). Dėl to Kražių seniūnija turi „istorinę asmenybę“ – pirmąją (ir kol kas vienintelę) moterį Lietuvoje, įkalintą iki gyvos galvos.
Tragedija miške
O kalbant apie mirtininku tapusį R. Bekintį, jo – Kražių skerdiko – paveikslas ir šiurpių darbelių sąrašas būtų nepilnas be šio žiauraus vyro praeities, kurioje yra ir dar viena nužudymo istorija.
Dar 1986 metais R. Bekintis, būdamas 28 metų, buvo nuteistas kalėti 12 metų už vienišos senutės (85 m.) nužudymą Anykščių rajone. Daugiau nei trejus metus ši Daujočių kaimo gyventoja buvo laikoma dingusia be žinios, nes iš savo tvarkingų namų prapuolė staiga. Neatmesta buvo ir nužudymo versija. Bet ji buvo patvirtinta tik po to, kai prakalbo pats R. Bekintis.
Tuo metu R. Bekintis gyveno pataisos namuose Vilniuje – buvo įkalintas už vagystes. Kalinys kelis kartus užsiminė apie nužudymą Daujočių kaime, todėl vilniečiai pareigūnai šią žinią perdavė kolegoms Anykščiuose.
Bekintis du kartus buvo nuvežtas į gimtinę, kol Aulelių miške surado ir parodė vietą, kur buvo užkastas nužudytosios kūnas. Kriminalistai patys atkasė palaikus, po nužudymo negiliai užkastus paties žudiko. Net ir be ekspertų buvo aišku, kad močiutė prieš mirtį patyrusi smūgius kastuvu į galvą – nelaimėlei buvo perkirsta kaukolė.
Anot tuomet šį nužudymą tyrusių pareigūnų, kalinys R. Bekintis apie nužudymą pasakojo šaltai, be jokių emocijų. Paaiškino, kad pensininkę pažinojo kaip tų pačių apylinkių gyventoją, nes pats gyveno netoliese. Garbaus amžiaus moteris garsėjo kaip su jaunais vyrais mėgstanti prie butelio pabendrauti ir pakoketuoti vieniša, linksma gyventoja. Tardomas R. Bekintis teigė tenorėjęs gauti iš jos pinigų. Paties liudijimu, kai moteriškė suprato, kad jis pasiryžęs ją nužudyti, tai maldavo neliesti ir žadėjo savo noru atiduoti jam 200 rublių, turėtus ryšelyje, įtaisytame po kaklu. Bet R. Bekintis savo planą įvykdė iki galo – pusnuogę moterį iš jos namų naktį atsivedė į Aulelių mišką, spygliuota viela pririšo prie medžio, iškasė duobę, tuo pačiu kastuvu kelis kartus tvojo belaisvei į galvą ir netrukus užkasė lavoną toje duobėje.
Nužudytosios kapavietę miške žudikas paženklino paties pasodinta eglute. Ši prigijo, užtat po daugiau nei trejų metų galvažudys ir sugebėjo atrasti tą vietą.
Nusikaltimas buvo įrodytas, žudikas nuteistas kalėti 12 metų. Tačiau įkalintas R. Bekintis tuokart buvo mažiau nei 8 metus – į laisvę jis buvo išleistas anksčiau, kaip gero elgesio kalinys, vertas lygtinio paleidimo. Deja, po to R. Bekintis nusikalsdavo ir vėl, tik lengviau. O žudiko instinktas jame vėl atgijo 2015-ųjų pabaigoje Kražiuose.
Žudiko fantazijos
Daug kam Kražių krašte liko mįslė dėl dar dviejų nužudymų, dėl kurių R. Bekintis pats prisipažino gyvendamas už grotų 2016-ųjų pradžioje, jau po garsiųjų Kražių skerdynių. Bet pareigūnai prisipažinusiuoju netiki.
Tuokart suimtasis pareiškė, kad jis anksčiau dar yra nužudęs du Kražių apylinkių gyventojus: 2007 metais – Aleksą N. (62 m.), o 2012-aisias – Teresę S. (82 m.), tik tai savo laiku esą likę neišaiškinta.
Tyrėjai buvo priversti atsiraitoti rankoves dėl šių naujų faktų. Juolab kad tokie žmonės išties tais metais buvo palaidoti, tik ne kaip nužudytieji, o kaip mirusieji sava mirtimi, aptikti negyvi savo namuose. Požymių, liudijančių apie patirtą smurtą, ant mirusiųjų kūnų tuokart nenustatė nei policininkai, nei medikai.
Prisipažinęs R. Bekintis buvo vežiojamas po minėtų žmonių buvusius namus ir apklausiamas, prašomas parodyti, kaip žudęs.
Galiausiai prokurorai paskelbė, kad netikėta žinia apie dar dviejų žmonių nužudymą R. Bekintis tik apkalbėjęs save. Tyrimas buvo nutrauktas, nes tokie nusikaltimai, anot pareigūnų, nebuvo padaryti: R. Bekinčio parodymai buvo nenuoseklūs ir neatitiko kitos surinktos tyrimo medžiagos, detalėmis nesutapo su kitų asmenų parodymais.
O kodėl žudikas bandė prisiimti kaltę dėl dar dviejų nužudymų, lieka tik spėlioti. Manyta apie prabilusią monstro sąžinę, tačiau vėliau imta spėlioti, kad R. Bekintis tik siekęs bet kokia kaina ištrūkti iš įprastos kasdienybės už grotų, kad nors šiek tiek pasidžiaugtų galėdamas vėl įkvėpti laisvės oro. Arba suimtasis savo fantazijomis siekęs įrodyti, kad žudydamas Kražiuose jis buvęs nepakaltinamas, ir taip būtų išvengęs įkalinimo. Tačiau specialistų nustatyta atvirkščiai (pakaltinamas).
Išties ne kiekvienam įmanoma suvokti net penkis žmones nužudžiusio galvažudžio logikos ir minčių seką...
Irena ZUBRICKIENĖ