Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kol kas nė vienas nemirė nuo gyvatės įkandimo

Pasaulyje gyvena apie 2500 rūšių gyvačių. Daugelio jų įgėlimas žmogui pavojingas: vienos sukelia nervų ir širdies paralyžių, kitos – kraujo krešėjimo pakitimus. Tad reikėtų džiaugtis, jog Lietuvos miškuose gyvena tik vienintelė pavojinga gyvačių rūšis – paprastoji angis. Jos nuodai sukelia kraujo pakitimus.

Pavasaris buvo ramus

Dar neseniai mūsų šalyje kasmet angis įgeldavo 65-70 žmonių, o pastaraisiais metais šie skaičiai yra sumažėję daugiau nei perpus. Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje neužregistruota nei vieno mirtino gyvatės įgėlimo atvejo, tačiau anksčiau mirčių būta.

Įprastai angys Lietuvoje suaktyvėja jau gegužės mėnesio viduryje, tačiau šiemet pavasaris praėjo neįtikėtinai ramiai. Tačiau po to, kai gegužės pabaigoje Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje, angis įkando į ranką dvejų metų mažyliui, medikai nusprendė priminti žmonėms apie vis dar egzistuojantį pavojų. Kauno klinikose po šio įvykio net buvo surengta spaudos konferencija tam, kad padėtų išvengti tokios nelaimės kitiems ir primintų žmonėms, kaip elgtis įkandus gyvatei.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas paaiškino, kad vaikui gyvatės įkandimas yra pavojingesnis nei suaugusiajam, bet komplikacijų berniukui iš Ežerėlio pavyko išvengti dėl puikios darželio auklėtojų reakcijos. Jos nelaukė mamos, o vaiką į Kauno klinikas pristatė per 30 minučių.

„Nereikia stabdyti kraujotakos. Reikia palikti žaizdą atvirą, girdyti daug skysčių ir kuo greičiau kreiptis į gydytojus“, – kaip elgtis tokiu atveju, patarė R. Kėvalas. Jo kolegos toksikologai Jonas Šurkus ir Algirdas Stonys pažymėjo, kad svarbu šalia įkandimo vietos nepalikti žiedų, apyrankių, laikrodžių, kurie stabdytų kraujotaką. Įkandus gyvatei, rekomenduojama galūnę šaldyti ir kuo greičiau vykti pas gydytojus. Pasak toksikologo Algirdo Stonio, vaikui įgėlė jauna gyvatė. „Tą gyvatę jie užmušė, atvežė – tai buvo jauna gyvatėlė, neužaugusi iki savo pilno ilgio, tačiau tai tikrai angis: gyvatės vaikutis įgėlė žmogaus vaikučiui į rankytę“, – kalbėjo A. Stonys.

Palaikė stiklo šuke

Beje, Ežerėlyje gyvatės jokia retenybė. Miestelis išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje. Esant sausam ir karštam orui šiose apylinkėse gausiai besiveisiančios gyvatės atšliaužia į daugiabučių namų laiptines, privačių valdų kiemus, slepiasi pakelės krūmuose, grioviuose. Tai nieko nuostabaus – pavojingas žvynuotąsias iš stipriai įkaitusių durpynų į miestelį atgina paprasčiausias dalykas – atgaivos, vėsesnės vietelės ieškojimas. Tad visai netyčia galima ir nukentėti. Taip prieš kelis metus yra nutikę septyniolikmetei Nomedai, kuri basa patraukė keliu. Staiga mergina pajuto aštrų skausmą kojos mažajame pirštelyje. Pirmoji mintis buvo, jog užmynė stiklo šukę. Tačiau žvilgtelėjusi į kelią pamatė tolyn besirangančią gyvatę. Pirmąją pagalbą merginai suteikė miestelio ambulatorijos medikai, o po to tris dienas, kol atslūgo tinimas, teko pagulėti Kauno klinikose.

Gyvatė buvo „nusižiūrėjusi“ ir netoli Ežerėlio esančiame beržynėlyje grybus rinkusią kitą miestelio gyventoją. Moteris, prigrybavusi pilną pintinę, jau ruošėsi eiti namo, bet pajuto skausmą pėdoje ir pasilenkusi išvydo apie koją besivyniojančią maždaug pusmetrio ilgio angį. Grybautoja gyvatę, matyt, eidama užmynė, ir ši atsikeršijo už skriaudą. Prieš stiprius angies dantis bejėgiai buvo ir moters avėti medžiaginiai batai, storos kojinaitės (yra buvę atvejų, kai gyvatė prakando net guminukus). Įkąstą koją gėlė vis stipriau, ji vis labiau tino. Nukentėjėlė irgi buvo gydoma klinikose.

Užpuolė vandenyje

Incidentų su angimis yra užregistruota visoje Lietuvoje. Kartais gan keistose ir neįprastose vietose. Štai Šiauliuose gyvatė įgėlė besimaudant tvenkinyje. Devyniolikmetis Deividas pliuškenosi už „Pušelės“ sodų bendrijos esančiame tvenkinyje, kai išniręs iš vandens tiesiai prieš savo akis išvydo angį. Išsigandęs vaikinas, mostelėjo ranka ir gyvatė savo maždaug penkiamilimetriniais dantukais „įsisegė“ jam į ranką aukščiau alkūnės. Staigiu judesiu Deividas gyvatę išmetė į krantą ir pats išsiropštęs įkandin paskambino tėvui. Atskubėjęs šis padarė daugeliui būdingą klaidą – sūnui virš žaizdos užveržė ranką. To daryti medikai nerekomenduoja, nes, atrišus raištį, vienoje vietoje susikaupę nuodai pasklinda žymiai greičiau. Pastebėjęs, kad sūnui ranka tinsta tiesiog akyse, tėvas jį skubiai nuvežė į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Ten vaikinas buvo paguldytas į Nefrologijos ir toksikologijos skyrių ir gydytas kelias dienas.

Gamtininkai tvirtina, kad gyvatės pirmos žmogaus niekados nepuola, tačiau pajutusios pavojų, jos ginasi. Pirmą pusdienį jos paprastai praleidžia sausumoje, kaitinasi prieš saulutę. Po to reikia atvėsti, pasigaudyti vabzdžių, tad gyvatės dažnai neria į vandenį. Kad gyvatė įgeltų vandenyje – retas atvejis, bet iškilus pavojui jos gelia tiek sausumoje, tiek vandenyje.

Pernai rugpjūčio mėnesį Į Vilniaus universitetinę ligoninę buvo pristatytas jaunuolis, kuriam angis įgėlė Vilniaus centre, netoli Gedimino pilies. Medikams suteikus pagalbą, vyrukas tą pačią dieną buvo išleistas į namus.

Jaunoji neišgyveno

O dabar apie tuos įvykius, kuriuos prisimena tik jau ne vienus metus dirbantys toksikologai. Itin skaudus nelaimingas atsitikimas prieš kelis dešimtmečius nutiko viename Žemaitijos kaimelyje. Ūkininko sodyboje buvo švenčiamos vestuvės. Antrąją dieną svečiai suorganizavo jaunosios pagrobimą – nutempė ją į ūkinį pastatą ir užrėmė duris sija, kad pagrobtoji, kol anie gaus išpirką, nepabėgtų. Keletą valandų prie stalo vyko „derybos“ su jaunikiu, o kai galop visi susitarė ir atėjo jaunosios vaduoti, rado ją negyvą! Pasirodo, apleistame pastate buvo gyvačių lizdas, jaunoji ant jų greičiausiai užlipo ir buvo mirtinai sukandžiota (į moters organizmą pateko didelis nuodų kiekis, o reikiama medicininė pagalba laiku suteikta nebuvo).

Prieš daug metų Vilniuje vienas komersantas, iš Vidurinės Azijos atsivežęs perparduoti 2 kobras, susidėjo jas į stiklinį indą ir, eidamas gatve į susitikimą su būsimu pirkėju, paslydo. Stiklainis sudužo, pavojingos gyvatės iššliaužė lauk. Viena šeimininkui įkando ir praeivių buvo tuojau pat užmušta, o kita pradingo kanalizacijos šulinyje. Vyriškis ilgai buvo gydomas ūmių apsinuodijimų skyriuje, medikams teko dėti daug pastangų, kad šis išgyventų.

Tik faktai

Lietuvoje yra vienintelė nuodinga gyvatė – angis. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Miške uogaujant, reiktų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankos po šaknimis, kelmais, pamačius gyvatę negaudyti jos.

Gyvatė kanda tik gindamasi, jei leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls.

Miške patartina avėti aulinius batus.

Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų.

Dėl išvaizdos kai kas angį painioja su bekoju driežu, gluodenu ar žalčiu.

Žaltys turi geltonus skruostus. O įkandus ropliui jį identifikuoti galima pagal įkandimo žymes. Įkandus žalčiui matysis dantų juosta, panašiai kaip žandikaulis, o įkandus gyvatei liks tik dvi žymės.

Nuodų kiekis priklauso nuo metų laiko ir nuo paskutinio gyvatės įkandimo. Pirmieji pavasariniai įkandimai sukels sunkesnius apsinuodijimus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų.

Paciento savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros organizmo būklės, amžiaus (jautresni vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės), įkandimo vietos (kuo arčiau galvos ir kaklo, tuo ryškesni bus apsinuodijimo požymiai).

Pirmomis valandomis daugeliui pacientų kyla bendroji reakcija: baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali atsirasti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, kristi kraujospūdis. Dažniausiai įgeliamos galūnės, todėl jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinimai gali kilti iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, jie skausmingi, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas.

Priešnuodžiai yra leidžiami tik tiems pacientams, kuriems yra didelis ir stiprus sisteminis nuodų poveikis. Visiems kitiems yra taikomas simptominis gydymas. Nekomplikuotais atvejais paprastai pasveikstama per 2-7 dienas.

Įkandus angiai visada reiktų kreiptis į medikus.

Ką daryti, jei įkando gyvatė?

Pirmiausia nusiraminkite, stenkitės kuo mažiau judinti įkąstą galūnę. Ją rekomenduojama imobilizuoti ir važiuoti į artimiausią gydymo įstaigą.

Esant galimybei įkandimo vietą derėtų šaldyti. Tam gali būti naudojamas ledas, šaldytų daržovių pakuotės, apvyniotos rankšluosčiu.

Negalima veržti timpos ant įkąstos galūnės, pjaustyti ar prideginti įkandimo vietos, čiulpti nuodus burna.

Negalima gaudyti ir „bausti” nusikaltusios gyvatės. Gaudoma gyvatė gali įkąsti pakartotinai.

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerijos Apsinuodijimų informacijos biuras

Petras KURMELIS

Rekomenduojami video