Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kepyklėlių kūrimosi banga provincijoje dar neslūgsta

Šią vasarą Kriūkuose (Šakių r.) duris atvėrusi cukrainė-kepyklėlė „Kepa kepa“, kurios įkūrėja ir savininkė vietos ūkininko dukra Ieva Šareikienė, savo rajone tampa traukos objektu ir jaukia bendruomenės susibūrimo vieta. Jaunas energingas žmogus įgyvendino seną svajonę – kultūros namų pastate įkūrė jaukią vietą pailsėti, atsigerti kavos, suvalgyti šiltų bandelių, nusipirkti ką tik iš krosnies ištrauktos duonos, batonų, o prireikus – šventinį tortą.

Nėjo kaip sviestu patepta

Idėjos generatorė I.Šareikienė VL sakė, kad jos kelias į sėkmę prasidėjo 2017 metais, o imtis verslo ją paragino tėtis ūkininkas Juozas Masteika. Jauna moteris tapo mažosios bendrijos „Kriūkų cukrainė“ vadove, bet pačios cukrainės dar nebuvo, tik parengtas projektas verslo skrydžio pradžiai kaime. Kartu su tėvais bei seserimi Ugne, Ieva nusprendė buvusių Kriūkų kultūros namų patalpose, kurios priklausė jos tėčiui, įkurti mini kepyklėlę. Jų mintis ir buvo „atsišviežinti“ Kriūkų miestelio centrui, kartu sukurti versliuką.

Teko palūkėti, nes gauti paramą pirkti kepyklos įrangą Ievai pavyko tik iš antro karto. Kol jos laukė, patalpose laikinai įkūrė rūbų parduotuvę. Žmonės stebėdavosi, kad iškaba kviečia užeiti į MB „Kriūkų cukrainę“, o viduje – rūbai. Tačiau sugalvota gera idėja atgaivinti miestelio centrą ir atidaryti kepyklėlę pamažu išsipildė. Kaime žmonėms taip pat reikalinga kava, šiltos bandelės.

Kepyklos vadovė pasakojo iš savo tėčio gavusi dovaną – Kriūkų kultūros namų patalpas, jose kurtis pradėjo nuo 2019 metų. Uoliai kibo į remonto darbus, juos įgyvendino nuosavomis lėšomis. Remonto procesas užtruko, kai užklupo karantinas. Teko palūkėti metus, kol iš Italijos galėjo parsivežti kepyklai būtiną techniką ir įrenginius, nes šioje šalyje buvo didžiausi ligos židiniai, uždarę sienas tarp valstybių. Nors metus vėlavo, itališka įranga į Kriūkus atkeliavo sėkmingai. Įsigijo kepinių kildinimo spintas, krosnį, įsirengė ventiliacijos sistemas ir kitus kepyklos-cukrainės įrenginius.

Dabar cukrainės „Kepa, kepa“ savininkė mano, kad turima kepyklos įranga labiau skirta aprūpinti Kriūkų miestelio poreikius. Dar kažkiek produkcijos žmonės išsiveža į kitas Šakių rajono vietoves. Tačiau žiūrint į gamybos apimtis, jeigu norės plėstis, tai, ko gero, reikės įsigyti galingesnę kepyklos įrangą, nes ateityje, jei gerai seksis, ši gali būti per silpna.

Ji pastebi, kad Kriūkų kepyklos gaminių asortimentas populiarėja. Junta, kad Šakių rajone jų kepyklėlė gaminių kokybe pamažu įgauna skanios produkcijos ženklą. Žmonės pamėgo šviežią duoną, batonus, bandeles, kruasanus, užsisako tortų. „Viskas kepama vietoje, šviežia, tai ir skanu. Kartais, jeigu duoną dar šiltą gali parsinešti namo, tai tikrai yra smagu“, – besilankančiųjų atsiliepimus vardijo I.Šareikienė.

Tvarkosi dviese

Pasakodama apie įgyvendintą svajonę I.Šareikienė neneigė, kad pradžioje aplinkiniai ją atkalbinėjo, tikino, kam tos išlaidos, laiko švaistymas, netikėjo, kad miesteliui to reikės. Prabėgus trims mėnesiams po kepyklos įkurtuvių, kurios Kriūkus sujudino birželio 23 dieną, žmonės neabejoja, kad tai tikrai gražus pavyzdys, kaip iš nieko galima padaryti verslą ir suburti visuomenę. „Kaip ir pavyko, gyvuojame jau trečias mėnuo“, – džiaugėsi kepyklėlės įkūrėja.

Ji sakė, kad kai kurių gaminių receptūras susikurti pagelbėjo įmonių, iš kurių perka žaliavą, vadybininkai. Po to atsirado patyrusių žmonių, kurie pamokė, kaip paruošti tešlą ir iš jos iškepti. Tortų receptūras į kepyklėlę atsinešė „Kepa kepa“ darbuotoja, patyrusi konditerė Darija Šakienė. Ji pasiūlė pabandyti ir tortus kepti. Jos sumanymas pasiteisino. Pagal šios kepyklėlės receptus taip pat pavyko iškepti kruasanus, mielines bandeles. Pasak I.Šareikienės, prie visko darbo daug, bet joms pavyksta. „Jau ne viena dirbu, turiu pastiprinimą, labai stropią kolektyvo narę. Ji gabi ir mane supranta, pagelbėja šiuose darbuose“, – sakė kepyklos vadovė.

Abi moterys visą savaitę triūsia, o pailsi tik sekmadieniais, nes visą savaitę kepinių poreikis didelis. Jis nenuslūgsta ir artėjant savaitgaliui, nes į namus pas tėvus sugrįžta vaikai, į miestelį užsuka turistų. „Po trijų mėnesių intensyvaus darbo matyti, kad žmonės vis dėlto suprato, jog tikrai smagu turėti tokią kepyklėlę savo miestelyje. Gal jie pasijaučia panašiai kaip mieste. Gyvastis kažkokia atsirado. Dar negaliu sakyti, ar čia jau tikrai sėkmė, bet savo veikla džiaugiamės“, – teigė I.Šareikienė.

Ne visi receptai įvaldyti

Ji minėjo, kad labai mažai produkcijos lieka kitai dienai, o dažniausiai visai nelieka. Kartais darbo pabaigoje dar ateina žmonės ir jos jau neturi ką jiems pasiūlyti, nes viskas išpirkta.

Anot I.Šareikienės, stengiasi būti konkurencingos, neužsikelti kainų, kad žmonės rinktųsi šią kepyklą, kurios privalumas – galimybė nusipirkti dar šiltą duoną, batoną. Daug kas pagiria vaikystės skonius primenantį šios kepyklos tortą „Napaleoną“. Ievos nuomone, gal pastabų žmonės nedrįsta sakyti, bet padėkų, gerų atsiliepimų sulaukia daug, vienas jų – „Kaip gerai, kad čia jūs esate, galime ateiti šviežią pyragą nusipirkti, jeigu svečiai užsuka“.

„Dar yra produktų, kuriems reikia įdirbio. Labai norime kepti juodą duoną, bet ne visada pavyksta. Su ja dar yra bandymų etapas. Šviesią duoną jau iškepame tikrai be problemų. Bet su juoda duona dar yra visokių niuansų: ir „išplaukia“, ir kartais nenori kilti, tad šioje srityje dar reikia padirbėti. Stengiamės išlaikyti lietuvišką produkcijos skonį. Gal dar planuosime kreiptis dėl kulinarinio paveldo gaminio vardo, bet tai kol kas ateityje“, – mintimis dalijosi Kriūkų cukrainės sumanytoja.

Kepėjų komanda jau yra gavusi pravardę „ŠarŠak“, nes vienos pavardė Šareikienė, kitos – Šakienė. Pirmus pavardžių skiemenis sujungus išeina neblogas sąskambis, jos pačios jį priima nepykdamos. Kepėjoms palanku ir tai, kad gražus Kriūkų kraštovaizdis visais metų laikais pritraukia turistų. Atvykę svečiai dabar turi jaukią vietą atsikvėpti, kampelį užkąsti.

Kriūkų seniūnijos specialistės Anelės Mockaitienės teigimu, didžiulis kultūros namų pastatas miestelio centre jau buvo prastos išvaizdos, galėjo pradėti irti, o dabar naujai sutvarkytas kampas tiesiog nušvito. Moteris kepyklėlę mato pro savo darbo kabineto langą, pro ją eina į darbą ir vakarais grįžta namo, todėl užsuka, stebi, kaip šeimos čia lankosi su atžalomis – atsirado vieta, kur galima nusivesti svečią išgerti puodelį kavos, pasivaišinti, todėl ji neabejoja, kad tokios maitinimo įstaigėlės, kuri veikia nuolat, miesteliui jau reikėjo.

Rekomenduojami video