Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Karti globos namų auklėtinių patirtis

Tai kas, kad išžaginta nepilnametė. Tai kas, kad jai po šio įvykio atsirado sveikatos problemų ir reikalinga specialistų pagalba. Tai kas, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą (BK) nepilnamečio asmens skriaudikams gresia tik laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Neseniai Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu kaltais dėl tokio nusikaltimo pripažinti 2 bendrininkai nuteisti tik lygtinai, tai yra palikti laisvėje.

Švelnus nuosprendis

Abu tie vyrai – kaunietis Viktoras Bubeninas (41 m.) ir Kėdainių rajono gyventojas Raidas Jankus (19 m.) – 2015-ųjų gegužės pabaigoje Kaune nuskriaudė vienų vaikų globos namų nepilnametę auklėtinę (16 m.). Pavadinkime ją Dovile.

Šios globos įstaigos atstovė „Akistatai“ teigė mananti, kad teismas žagintojus tik „paglostė“ todėl, jog neigiamai vertino pačios mergaitės elgesį – mat pati atėjusi pas vyrus, pati ten išgėrusi degtinės, pati pasilikusi pabūti, be to, dar prieš įvykį savo naujomis pažintimis (su suaugusiais vyrais) įrodžiusi, kad ją traukia rizika ir pavojai.

Na, teismas tokios nuomonės niekur oficialiai neužfiksavo, tad tokie pedagogės teiginiai – tik prielaida. Tačiau teismas išties paskelbė, kad anksčiau neteistų žagintojų pasiuntimas į „zoną“ galėtų paveikti jų socialinius ryšius su artimaisiais, atimtų galimybę dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, tad manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be laisvės atėmimo. Juk lygtinė bausmė – tai irgi kasdienybės „varžtai“: teismo įpareigojimai, bausmės vykdymo priežiūra, būtinybė kiekvieną dieną tai prisiminti ir nesivelti į jokias nusikalstamas situacijas, nes tuomet „kelialapis“ už grotų būtų įteiktas kaipmat.

Taigi abiem žagintojams teismas paskyrė vienodas bausmes – 4 metų laisvės atėmimas, bet bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant asmenis dirbti arba būti registruotiems Darbo biržoje.

Kadangi abu iki šio nuosprendžio – bene prieš metus, tai yra po to, kai buvo apkaltinti išžaginimu – buvo išklausę dar vieną teismo nuosprendį už vagystę ir tuokart gavo taip pat švelnią bausmę – po 150 eurų dydžio baudą, kurios iki šiol nesumokėjo, tai dabartiniu nuosprendžiu už išžaginimą abi bausmės subendrintos: iš viso 4 metai nelaisvės lygtinai ir minėtoji bauda.

BK straipsnio globa

Galima visaip kaltinti Kauno apylinkės teismą, kad jis buvo šališkas teisiamiesiems, arba vadinti žagintojų užtarėju, tačiau reikia prisiminti, kad BK išties numato tokią galimybę. Kaip minėta, abu vyrai žagintojais tapo būdami neteisti. Šis nusikaltimas BK vadinamas sunkiu (ne „labai sunkiu“). Griežčiausia bausmė už nepilnamečio išžaginimą – 10 metų. Teisme kaltinamieji elgėsi pavyzdingai – pripažino savo kaltę, kartojo, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašinėjo, neginčijo civilinio ieškinio ir žadėjo jį vis mokėti.

Visa tai, kas išvardyta, labai gražiai atitiko BK argumentus, išvardytus BK 75-ajame straipsnyje „Bausmės vykdymo atidėjimas“. Šis nuo „zonos“ įvairius nusikaltėlius gelbstintis BK straipsnis teigia: „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu (...) ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų (...), jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“.

Bubenino ir R. Jankaus byloje teismas būtent taip ir nusprendė, o visi kiti BK straipsnio reikalavimai irgi buvo.

Be lygtinės bausmės, abu nuteistieji dar įpareigoti solidariai sumokėti 5000 eurų savo įvykdyto nusikaltimo aukai.

Kol šis nuosprendis įsiteisės, abu nuteistieji gyvena parašę pasižadėjimą niekur neišvykti, nesislapstyti. Jeigu niekas iš bylos dalyvių nuosprendžio nebeskųs, tai toks jis ir įsiteisės. Bet kaltinamuosius kaltinusi prokurorė prašė teismo skirti abiem po 4 metus realaus įkalinimo, tad gali būti, kad prokuratūra apeliaciniu skundu dar sieks tokios bausmės. Taigi švelniai nuteistiems abiem žagintojams labai džiaugtis dar nėra kuo.

Slogūs prisiminimai

Teismas, skirdamas švelnią bausmę žagintojams, kuo nors taip pat pamaloninti jų nuskriaustą mergaitę, žinoma, negalėjo. Ne be reikalo visuomenėje dėl to seniai susiformavusi skaudi nuomonė, esą teismai dažnai gina ne nukentėjusiuosius, o nusikaltėlius. Teismas galbūt būtų pamaloninęs tą mergaitę, jeigu būtų pasiuntęs žagintojus pagyventi už grotų, bet tuomet juk būtų galima įžvelgti, kad palaikomas aukos keršto siekimas, o kerštas – nepadorus, žalingas jausmas ir veiksmas...

Vienintelis dalykas, galintis kiek padėti aukai, tai pinigai, gauti iš nuteistųjų, jeigu šie teiksis juos mokėti. Tai būtų bent galimybė ir toliau ieškotis kvalifikuotų specialistų pagalbos, be problemų įsigyti būtinų medikamentų, lankyti psichologo konsultacijas, galų gale – bent per atostogas pakeisti įprastą aplinką ir pagyventi išties ilsintis, valant mintis nuo slogių prisiminimų.

O kad tokie prisiminimai paauglę kankina, teisme teigė psichologijos ir psichiatrijos specialistai. Jų nustatyta, kad po nusikaltimo Dovilė tapo, kaip tokiais atvejais dažniausiai ir būna, uždaresnė, dirgli, irzli, joje dažnai kyla piktumas ir tuomet atsiranda noras žaloti save ir kitus. Anot specialistų, ir tai tikrai nėra visų globos namuose augančių vaikų bruožai.

Toks Dovilės elgesys, kaip tvirtino ir globos namų darbuotojai, stebimas tik po išžaginimo.

Bet ir po paties įvykio mergaitė labai stipriai išgyveno – ne tik tada, kai prasidėjo jos apklausos policijoje ir teisme, kurios, žinoma, sukelia blogas emocijas, nes žagintojų aukai tenka dar kartą viską detaliai prisiminti, jausti gėdą pasakojant, atlaikyti pedagogų, teisėsaugininkų ir įvairių specialistų žvilgsnius. Iškart po nusikaltimo Dovilę, vėlų vakarą sėdinčią ant šaligatvio parke ir raudančią, pastebėjo grupė jaunuolių, leidusių laisvalaikį. Jie buvo neabejingi – mergaitę kalbino, guodė. Ši, drebėdama ir kūkčiodama, pasakė, kad buvo išžaginta. Po šio teiginio – vėl isteriškas verksmas, kaip vėliau liudijo tie jaunuoliai. Jie skubiai iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Dovilė buvo nuvežta į Kauno klinikas.

Tokia nerimo būklė Dovilę tebekankina. Su ja bendravę psichologai ir psichiatrai rekomendavo teismui daugiau mergaitės neapklausinėti, nekviesti į teismą, nesudaryti sąlygų jai vėl pamatyti jos skriaudikus.

Dėdė ir sūnėnas

Beje, parke prie raudančios Dovilės priėję nepažįstami jaunuoliai dar liudijo negalėję pro šalį praeiti vien dėl to, kad mergaitė atrodė esanti ne 16 metų, o jaunesnė – 13–14.

O štai abu žagintojai ilgai buvo linkę teigti, kad globos namų auklėtinę, kai su ja susipažino, palaikę netgi vyresne nei 16 metų. Tik vėliau paaiškėjo, kad žagintojai įžūliai melavo, nes baiminosi greitos bausmės už lytinius santykius su jaunesniu nei 16 metų asmeniu, o teisme jie pragydo jau kitaip. Matyt, advokatų buvo paprotinti, kaip reikia elgtis, norint išvengti „zonos“: pripažinti kaltę, gailėtis, atsiprašinėti.

Šis nusikaltimas abu vyrus charakterizuoja prastai. Žagintojais jie tapo svetimame bute, kurį tuo laiku remontavo – klojo plyteles. Taigi užsakovai manė, kad pasamdyti darbininkai iš peties darbuojasi, o šie – gėrė degtinę ir linksminosi!

Tą gegužės vakarą jie telefonu buvo pasikvietę dvi globos namų auklėtines. Dovilę jaunesnysis pažinojo kelias dienas (susipažino vėlų vakarą prie kavinės), o vyresnysis – net apie metus (susipažino su mergaite per savo draugą). Dovilė atsivedė draugę. Kompanija išgėrė kelis butelius degtinės. Vėliau Dovilės draugė išėjo namo, o gerokai apgirtusi Dovilė liko su vyrais.

Teismas nustatė, kad visai netrukus R. Jankus mergaitę išžagino. Jam padėjo aukos rankas laikydamas V. Bubeninas, beje, R. Jankaus tikras dėdė (mamos brolis). Viskas vyko bute be baldų, ant betoninių grindų, tarp įvairių dėžių. Po to darbininkai apsikeitė rolėmis – mergaitės rankas laikė R. Jankus, o žagino jo dėdė. Auka muistėsi, prašė nieko nedaryti, spardėsi, bet apsiginti prieš du fiziškai stipresnius vyrus ji negalėjo.

Po nusikaltimo Dovilei buvo prisakyta niekam nesiskųsti. Ji vakare išėjo iš buto ir, anot pačios, patraukė kur akys vedė... Tik atsidūrus parke, prie jos, kaip minėta, priėjo jauni praeiviai ir ne tik susirūpino, bet ir padėjo.

Kad Dovilė dar ilgai bus kankinama slogių prisiminimų ir arba baidysis vyrų, arba taps pernelyg aktyvi tokių pažinčių mezgėja, galima spėti, nes, kaip liudija specialistų darbo patirtis, žagintojų aukos taip ir gyvena. Tokia yra likimo nuskriaustos paauglės noro kitaip praleisti savo laisvalaikį, o ne nuobodžiauti globos namuose kaina...

Belieka pridurti, kad mergaitei šoką ir stresą sukėlę žagintojai – jų artima giminyste saistomi dėdė ir sūnėnas – yra nesukūrę savo šeimų; vyresnysis pagalbiniu darbininku darbuojasi dabar jau kitoje bendrovėje, o jaunėlis vis ieško darbo, nes iš ankstesniojo jiedu buvo atleisti, kai jame abu apsivogė ir po išžaginimo padarė pravaikštų. Taigi už linksmybes irgi nepigiai sumokėjo.

Kodėl iš vaikų namų?

„Akistata“ primena, kad vaikų globos namų auklėtinės ir asocialiose šeimose augančios mergaitės ir paauglės visada buvo ir tebėra geidžiamas nusikalsti linkusių asmenų siekis. Juk tokios nepilnametės yra labai patiklios, nes stokoja savo gimdytojų dėmesio, ir todėl trokšta bendrauti bene su visais, kas gražiai su jomis elgiasi – rodo išskirtinį dėmesį, pamalonina šiltu žodžiu, kuo nors vaišina, maitina pažadais dėl neva šviesesnės ateities.

Tokios mergaitės nesunkiai įkalbinamos prabangesnio gyvenimo ieškoti užsienyje – nors ir prostitutėmis darbuotis (tai prekeivių žmonėmis nusikalstamos veiklos objektas), o kartu jos neišvengia situacijų, kuriose pirmu smuiku groja vaikinai ir vyrai, turintys vienintelį tikslą – bet koka kaina patenkinti savo lytinę aistrą. O ir pats seksas tokioms mergaitėms – neretai joks tabu, nes tokių scenų jos nuo mažens yra mačiusios savo tėvų namie.

Nusikaltėliai žino, kad tokios mergaitės dažniausiai neturi tvirto užnugario ir protingų patarėjų, jomis dažnai netikima, nes tokia yra daugumos globos įstaigų auklėtinių dalia. Galų gale tokie globotiniai neretai turi vienokių ar kitokių psichikos sveikatos problemų, tad nusikaltėliams irgi yra šansas, kad tokių nepilnamečių skundais teisėsaugininkai gali ir nepatikėti.

Dovanos ir... šantažas

Žagintojų taikiklyje – ir gana tvarkingose, tačiau socialiai remtinose šeimose augančios mergaitės bei paauglės. Joms už „darbą“ atsilyginama keliais eurais, dovanomis – kosmetika, mobiliaisiais telefonais, nes tokių daiktų varganose šeimose tėvai nupirkti neįstengia, o vaikams neatsilikti nuo turtingiau gyvenančių klasės draugų juk norisi!

Štai visai neseniai „Akistata“ pasakojo apie šiaulietį senbernį (57 m.), statybų vadovą. Jis net 11 mėnesių netrukdomas „žaidė“ su dviem mažametėmis (11 m. ir 12 m.), kilusiomis iš prabanga negalinčių pasigirti šeimų. Vyras kas savaitę sutartu laiku atvažiuodavo pas šias dvi drauges, įveikdamas daugiau nei 100 kilometrų kelią nuo Šiaulių, ir dažniausiai savo automobilyje patenkindavo savo seksualines fantazijas. Kad mergaitės nepabėgtų, senbernis padarė jų nuotraukų – apsinuoginusių, nepadoriose pozose, netgi pamaloninant vyrą, o tada jau šantažavo paviešinsiąs tas nuotraukas, jeigu mergaitės, gavusios pakankamai dovanų iš jo, sugalvotų atsiriboti.

Mergaitės ilgai bijojo ir gėdijosi kam nors skųstis, bet galiausiai yla iš maišo išlindo – mergaitėms padėjo gudri teta, ir šiaulietis buvo sučiuptas. Dabar žagintojas ir pedofilas jau ir nuteistas – pirmosios instancijos teismas paskyrė šiam aukštesnįjį išsilavinimą kadaise įgijusiam viengungiui 13 metų kalėjimo bausmę ir nurodė atlyginti abiem mergaitėms padarytą žalą – sumokėti iš viso kiek per 30 000 eurų. Šią bylą dar nagrinės ir Apeliacinis teismas.

„Gadina“ ir berniukus

Įvairaus plauko iškrypėliai lytiškai išnaudoja ne tik globos įstaigų ar aptartų šeimų atžalas mergaites – juos domina ir berniukai, paaugliai. Tai liudija teismuose išnagrinėtos ar dar tik nagrinėjamos tokios bylos.

O pati problema kilusi tikrai ne šiais laikais, kurie laikomi užsienio šalių gražių ir negražių „madų“ kopijavimo laikmečiu. Vien „Akistatos“ laikraščio puslapius, išleistus prieš keliolika metų, pavarčius, juose galima rasti daugybę bylų teismuose aprašymų, liudijančių apie lytinių nusikaltėlių liguistą dėmesį globos namų auklėtiniams berniukams ir vaikams iš vadinamųjų sunkių šeimų. Liūdniausia, kad tie straipsniai atskleidžia, jog tais laikais iškrypėlių žemintos kai kurios aukos vėliau pačios lytiškai išnaudojo kitus – jaunesnius ir silpnesnius – ir už tai sulaukė teismo bausmės. Ypač tai būdinga globos namų auklėtiniams.

 

Irena ZUBRICKIENĖ

Rekomenduojami video