Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaliniai be jokio sąžinės graužimo melžia valstybę

Lietuvos mokesčių mokėtojai privalo ne tik išlaikyti į kalinimo įstaigas pakliuvusius asmenis – kaliniams teismų sprendimais priteisiamos kasmet vis didesnės kompensacijos už esą nežmoniškas, žmogaus orumą žeminančias kalinimo sąlygas.

Girgžda lova

Agurkinių gaujos lyderiu tituluojamas Saulius Velečka-Agurkas dar kartą įrodė, kad sėdint už grotų ir nieko neveikiant galima šiek tiek užsidirbti. Rugsėjo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) paskelbė, kad Lukiškėse teismo sprendimo laukiančiam teisiamajam valstybė privalo išmokėti 3000 eurų.

Bylinėtis linkęs ir teismus skundais užvertęs S. Velečka teismo prašė 12 000 eurų. Už narkotikus ir nužudymo organizavimą teisiamam vyrui užkliuvo ir per garsiai girgždančios senos lovos, ir iš tualeto sklindanti smarvė, ir per retai tiekiamas karštas vanduo. Anot S. Velečkos, karštu vandeniu per savaitę teleidžiama naudotis vos 15 minučių – Agurkiniui tiek neužtenka. Skundas buvo nagrinėjamas ne viešai, mat buvo garsinamos detalės, susijusios su pablogėjusia S. Velečkos sveikata.

Tiek S. Velečka, tiek Norbertas Tučkus, tiek kiti suimtieji Agurkinių byloje ne kartą teismui skundėsi dėl labai blogų kalinimo sąlygų ir dėl to, kad kelionės iš sostinės į uostamiestį, kur teismo posėdžiuose nagrinėjama jų byla, ilgai užtrunka, nes automobilis su įtariamaisiais ir kalinčiaisiais užsuka ir į kitus miestus. Tad tenka važiuoti 10-12 valandų, kaskart tenka pasiimti visus daiktus, o sugrįžus atgal į Vilnių – kraustytis į kitą kamerą. Per įkalinimo laiką suimtieji yra pakeitę po keliasdešimt kamerų. Dėl to S. Velečka anksčiau yra prašęs teismo, kad jį perkeltų arčiau Klaipėdos – į Šiaulių ar Kauno tardymo izoliatorius, tačiau teismai tokio prašymo netenkino.

Nebuvo patenkinti ir kitų teisiamųjų prašymai. Pavyzdžiui, T. Petrošius teigė turintis mažametį vaiką, pastovią gyvenamąją vietą ir neketinantis slapstytis, be to, turintis sveikatos problemų ir jam būtina daryti kraujo tyrimus kas pusę metų. Kalėjime jo teisė į gydymą esą nėra užtikrinama. N. Tučkus teismus ne kartą tikino, kad Lukiškėse yra kankinančios sąlygos, o administracijos veiksmai prasilenkia su žmogiškumu, šioje kalinimo vietoje nėra jokių užimtumo programų, neleidžiami ilgalaikiai pasimatymai.

Tiesa, teisiamieji buvo pasiekę, kad jiems būtų pakeistos kardomosios priemonės. Klaipėdos apygardos teismas (KAT) liepos 22 dieną S. Velečkai, N. Tučkui, A. Petkauskui, T. Petrošiui, skyrė švelnesnes kardomąsias priemones – piniginį užstatą po 30 000 eurų, dokumentų paėmimą bei 6 mėnesių intensyvią priežiūrą. Tačiau keturiems iš suėmimo paleistiems Agurkiniams pabūti su artimaisiais pavyko tik kiek daugiau nei po dvi savaites. Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) panaikino žemesnės instancijos teismo nutartis ir nusprendė kaltinamuosius sugrąžinti už grotų.

Telefonas tarp morkų

Šiuo metu teismuose nagrinėjamas ir dar vienas S. Velečkos skundas – dėl mobiliojo telefono. S. Velečka dėl telefono, kuris buvo rastas jo kameroje, dešimčiai parų buvo uždarytas į drausmės izoliatorių. Beje, tas mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele ir įkroviklio laidas su USB jungtimi, buvo rasti atliekant bendrąją kratą suimtojo kameroje, plastikiniame kibire, kuriame buvo laikomos morkos ir svogūnai. Tai atsitiko tuoj po santuokos įregistravimo. Belaukdamas teismo Lukiškių tardymo izoliatoriuje S. Velečka spėjo išsiskirti su žmona Lina ir vėl vedė. Teisiamasis žiedus sumainė su buvusia grupės „Olialia pupytės“ nare Marina Bui.

Sutuoktuvės įvyko rugpjūčio 27-ąją, o telefoną pareigūnai surado rugsėjo 10-ąją. Tačiau Saulius neigė, kad tai jo telefonas ir LTI-K direktoriaus nutarimą apskundė VAAT prašydamas panaikinti nuobaudą.

Pasak S. Velečkos, per kratą rasti daiktai yra ne jo. Agurkinių gaujos lyderis Lukiškių kalėjimo parduotuvėje perka tik po pusę kilogramo morkų ir jas greitai suvalgo, todėl negalėjo prikaupti pilno kibiro daržovių ir tarp jų ką nors slėpti. Kai kameroje buvo atliekama krata, su S. Velečka gyveno dar vienas vyras, o prižiūrėtojai net nesiaiškino, kieno tos morkos, kam buvo siųstos žinutės iš telefono, o apkaltino S. Velečką.

Velečkos byla buvo išnagrinėta pernai metų pabaigoje ir paskutinę darbo dieną prieš Kūčias paskelbtas sprendimas. Teismas išsiaiškino, kad morkas parduotuvėje S. Velečka pirko likus 15 dienų iki jo kameroje atliktos kratos, todėl per tą laiką morkos negalėjo sugesti, be to nėra jokių duomenų, kad jas galėjo palikti kitas žmogus, todėl VAAT nuomone, telefonas priklausė Agurkui ir nuobauda už draudžiamo daikto laikymą jam buvo skirta pagrįstai. Šią teismo nutartį S. Velečka irgi apskundė.

Nežmoniškos sąlygos

Tokių besibylinėjančių teismuose kalinių dabar tūkstančiai. Pavyzdį visiems parodė ne vieną bylą prieš valstybę laimėjęs, tačiau pats iki gyvos galvos kalėti nuteistas, Kauno nusikalstamo pasaulio šulu laikytas, Henrikas Daktaras-Henytė. Neperseniausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad Lukiškėse kalinčiam nusikaltėliui valstybė privalo išmokėti 2000 eurų. Anksčiau VAAT už netinkamas kalinimo sąlygas jam buvo priteisęs tik 1000 eurų.

Daktaras sako, kad jam priteisiamos pinigų sumos nėra svarbu. Jam svarbiau tai, kad valstybė pripažįsta, jog jis kali nežmoniškomis sąlygomis. Tačiau tai tik kalbos – Henytė visada prašo didelių pinigų sumų. Štai prieš trejus metus Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas dėl kalinimo Lukiškių kalėjimo rūsyje iš Lietuvos valstybės siekė prisiteisti net milijoną litų. Jis piktinosi, kad jo kameroje visus metus šalta, todėl pradėjo skaudėti sąnarius, atsirado problemų dėl prostatos. Skundą išnagrinėjęs VAAT nusprendė, kad sąlygos, kuriomis Lukiškėse gyvena H. Daktaras, iš tiesų neatitinka higienos normų, tačiau jokio sąryšio tarp šių nepatogumų ir pašlijusios sveikatos nerado. Todėl vienintelė žala, kurią patyrė H. Daktaras, tėra minėtos nehigieniškos sąlygos, kurios buvo įvertintos 3000 litų (869 eurų).

Keletą H. Daktaro skundo teiginių teismas pripažino nepagrįstais: jis nepateikė jokių įrodymų, kad kamerose buvo griaužikų, vabzdžių ar kitų kenkėjų. Nepagrįstu teismas pripažino ir jo skundo teiginį, kad kalėjime gauna per mažai tualetinio popieriaus – pagal įstatymą vyrams mėnesiui išduodamas vienas rulonas popieriaus, o jeigu jo reikia daugiau, nuteistasis privalo nusipirkti už savo pinigus.

Negalėjo masturbuotis

Henytės pavyzdžiu dabar seka irgi iki gyvos galvos nuteisti, Dembavos budeliais vadinami Deividas Antanaitis ir jo „kolega“ Julius Jakubaitis.

Šie žudikai nuolat skundžiasi: jie nepatenkinti per ankšta kamera, ataušusia sriuba, nesutvarkytu pasivaikščiojimo kiemeliu ir kitomis gyvenimo sąlygomis. Pastarajame skunde VAAT D. Antanaitis nurodė, kad jam teko mažiau nei 3,6 kvadratinio metro, nes dalį kameros užėmė lova, stalas ir praustuvas. Savo skunde jis prašė iš valstybės 22 000 eurų. Tačiau pralobti D. Antanaičiui nepavyko – teismas jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ankstesnį kartą jis skundėsi ir dėl gyvenimo sąlygų Lukiškėse iki laukiant teismo nuosprendžio. Kreipdamasis į teismą D. Antanaitis nurodė, kad negalėjo tualete, kurį nuo gyvenamosios patalpos skiria vos pusantro metro sienelė, ramiai atlikti gamtinių reikalų ir masturbuotis. Ir ką jūs manote – VAAT nusprendė, kad D. Antanaičio pretenzijos LTI-K iš dalies yra pagrįstos – buvo pažeistos jo, kaip suimtojo, teisės į privatumą. Tačiau prašytos 5000 eurų kompensacijos žudikas negavo – teismas nutarė, kad paties pažeidimo fakto pripažinimas yra tinkama satisfakcija. O po to, kai nuosprendis jau įsiteisėjo ir D. Antanaitis, matyt, masturbuotis jau gali, jis paskaičiavo, kad jam trūksta kelių centimetrų gyvenamojo ploto.

Tik vieną dieną

Jakubaičiui užkliuvo tai, kad pusmetį jis buvo laikomas ankštose kamerose, kuriose trūko vietos, be to, pasivaikščiojimo takeliai nepatogūs, vaikštant ir sportuojant purvinasi bei gadinasi drabužiai ir avalynė, sienos kalkėtos, o kieme esantys stogeliai dengti šiferiu, todėl kenkia sveikatai. Maža to, kiemelyje esantys suolai – ne po stogu, o kai lyja ar sninga, ant jų tenka sėdėti.

Patirtas dvasines kančias ir diskomfortą Dembavos budelis įvertino 7000 eurų. Jo skundą išnagrinėjusi VAAT teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė nusprendė, kad skundas – ne be pagrindo, todėl nutarė jį patenkinti. Bet tik iš dalies – teismas konstatavo, kad J. Jakubaitis netinkamai buvo laikomas tik vieną dieną, o per tą laikotarpį jam padaryta žala, kurią turės atlyginti Lietuvos valstybė, tėra verta 10 eurų.

Diena – 8 eurai

VAAT iš daugiau nei 8000 per metus nagrinėjamų bylų daugiau nei 1000 yra kalinių, kurie prašo teismo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl prastų kalinimo sąlygų. Panaši padėtis yra ir Kauno, Šiaulių apygardų administracinuose teismuose. Juose nagrinėjami Alytuje, Pravieniškėse, Šiauliuose kalinčių nuteistųjų ar dar tik teisiamųjų skundai. Beveik visi išnagrinėti skundai patenkinami bent iš dalies.

Pykti dėl to ant teisėjų nevertėtų, nes jie vadovaujasi galiojančiais įstatymais ir atsižvelgia į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Strasbūre sprendimus. Tad dabar laikomasi praktikos, kad jei kaliniui tikrai kameroje trūksta vietos, jam priteisiama už kiekvieną dieną vidutiniškai po 8 eurus. Tuo metu, jei nuteistojo skundas pasiekia EŽTT, šis už panašius teisės aktų pažeidimus priteisia mažiausiai 4 kartus daugiau.

Lietuva dėl kalinimo sąlygų EŽTT yra pralaimėjusi ne vieną bylą. Strasbūrui kaliniai skundėsi dėl netinkamo elgesio ir žeminančių kalinimo sąlygų Lukiškių bei Šiaulių tardymo izoliatoriuose, Vilniaus, Alytaus bei Pravieniškių pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Dauguma jų teigė, kad jie buvo laikomi perpildytose kamerose, o sanitarinės ir higienos sąlygos neatitiko vidaus teisės aktų reikalavimų. Kamerose kaupėsi drėgmė, sienos apaugusios pelėsiais, o patalpos buvo nepakankamai šildomos ir vėdinamos. Bėgant laikui dėl tokių sąlygų pablogėjo jų sveikatos būklė, be to, jie kentė nuolatinį stresą ir nemigą. Kai kurie pareiškėjai peticijose taip pat skundėsi, kad nerūkantys suimtieji kamerose buvo laikomi kartu su rūkančiaisiais.

Rekordinė suma vienam asmeniui dėl kalinimo sąlygų buvo priteista 2008 metais – 12 000 eurų, be to, Lietuva turėjo kompensuoti EŽTT apgintam piliečiui 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Puokštė rekomendacijų

Kalinių skundus už kalėjimą orumą žeminančiomis sąlygomis nagrinėjantis EŽTT remiasi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį (CPT) ataskaitomis po vizitų į Lukiškių tardymo izoliatorių 2000, 2004, 2008 ir 2012 metais. Tose ataskaitose buvo nuolat akcentuojamas užsiėmimų ne kamerose trūkumas, pabrėžiant, kad Lietuvos valdžios institucijos nesiima priemonių ką nors pakeisti.

Paskutinį kartą CPT komisija Lietuvoje lankėsi 2012 metų lapkričio 27– gruodžio 4 dienomis. Jos ataskaita viešai kaip ir nebuvo skelbiama. Teisingumo ministerijos teigimu, CPT surinkta informacija, susijusi su inspektavimu, ataskaita ir konsultacijomis su suinteresuota valstybe dalyve, yra konfidenciali. Ji gali būti viešinama tik Vyriausybės sutikimu. Tačiau viešai yra paskelbta Lietuvos respublikos vyriausybės ataskaita, kokių ji ėmėsi priemonių, kad pašalintų CPT nurodytus trūkumus. CPT kvietė Lietuvą prisijungti prie Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą Papildomo protokolo (8 punktas). Seimas 2013 metais ratifikavo Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą. Įstatymas įsigaliojo nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Be to, Seimas priėmė Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimus, kuriuo Seimo kontrolierių įstaigai buvo suteiktos nacionalinės prevencijos institucijos funkcijos. Dabar Seimo kontrolieriai prevencijos tikslais gali nuolat lankytis laisvės apribojimo vietose.

CPT rekomendavo Lietuvos valdžios institucijoms dėti dideles pastangas pataisos namų ir tardymo izoliatorių perpildymui sumažinti toliau didelį dėmesį skiriant su laisvės atėmimu nesusijusioms priemonėms prieš skiriant bausmę, didinant laisvės atėmimui alternatyvių bausmių naudojimą ir taikant priemones, sudarančias geresnes galimybes laisvės atėmimu nuteistiems asmenims integruotis į visuomenę.

CPT buvo pabrėžusi, kad Lietuvoje yra vienas didžiausių įkalintųjų skaičius Europoje.

Pertvarka tolsta

Nagrinėdami bylas dėl neturtinės žalos priteisimo teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame patvirtintos normos dėl sanitarinio mazgo, šilto vandens kamerose nebuvimo, dėl rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymo kartu kamerose, dėl aprūpinimo baldais (stalu, kėdėmis), dėl galimybės skalbtis ir džiovinti išskalbtus drabužius, dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, dėl sveikatos sutrikimų, dėl pasivaikščiojimų trukmės, dėl sąlygų laikino patalpinimo kamerose, dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje. Yra ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas, kuriame nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. metrai.

Valstybės kontrolė nurodė, kad dėl blogų kalinimo sąlygų valstybė ir toliau priversta mokėti kompensacijas kaliniams, o įkalinimo įstaigų modernizavimas vėluoja. Buvo planuota, kad 2015 metais bus pastatytos naujos įkalinimo įstaigos Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, o 2017 metais – Panevėžyje. Atsižvelgus į auditorių pastabas, priemonių planas atnaujintas, numatant, kad visos šios įstaigos bus pastatytos iki 2022 metų.

O ar bus? Štai naują tardymo izoliatorių-pataisos namus, kuriuose tilptų 800 teisiamų ar nuteistų asmenų, Klaipėdoje buvo planuota pastatyti iki 2015 metų. Tuometis teisingumo ministras Remigijus Šimašius su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku tada netgi aptarė du galimus sklypų variantus, tačiau dėl jų taip ir nebuvo susitarta. Neseniai Kalėjimų departamento specialistai vietos naujam tardymo izoliatoriui žvalgėsi Skuode. Šalia galėtų veikti ir pataisos namai.

Šio rajono meras Petras Pušinskas sako tokio objekto statybas palaikantis, nes tiki, jog tai ne tik sukurtų nuo 150 iki 180 darbo vietų naujoje įstaigoje, bet ir atgaivintų Skuodo teismą, kuris pagal naudojamas patalpas turi galimybių plėstis.

Džiugesnė naujiena galėtų būti tik ta, kad Pravieniškėse pradėjo veiklą atsinaujinusi Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Į renovuotas patalpas ji buvo perkelta iš Vilniaus centre esančių patalpų. Į laisvės atėmimo vietų ligoninės atnaujinimą investuota 846 000 eurų. Atnaujintoje ligoninėje bus gydomi nuteistieji iš visų šalyje veikiančių laisvės atėmimo įstaigų, kuriose šiuo metu įkalinimo bausmę atlieka beveik 7000 asmenų.

„Šis sėkmingai įgyvendintas projektas svarbus ir tuo, kad tai tapo pirmuoju žingsniu link visiško kalėjimo pastatų iškeldinimo iš Vilniaus centro“, – atidarant ligoninę Pravieniškėse sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Deja, tas iškeldinimas labai užsitęsė. 1904 metais pastatyto Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus iškėlimas vis atidedamas ir atidedamas.

 

Petras KURMELIS

 

Rekomenduojami video