Pernai Klaipėdos apygardos prokurorai atliko 18 su prekyba žmonėmis susijusių ikiteisminių tyrimų. Didžioji dauguma įtariamųjų buvo iš Tauragės. O Klaipėdos apygardos teismas jau šiais metais paskelbė nuosprendžius keleto prekeivių žmonėmis grupuočių nariams. Po to Lietuvos apeliacinis teismas (LApT)nagrinėjo nuteistųjų skundus. Nors kai kurių skundai iš dalies ir patenkinti, bet bausmės nesutrumpėjo.
Po šešerius metus laisvės atėmimo už prekybą žmonėmis Klaipėdos apygardos teismas (KLAT) gruodžio pradžioje skyrė tauragiškiams Modestui Milišauskui (25 m.) ir Ernestui Žebeliui (26 m.). Jų bendrai Gytis Gavėnia (21 m.) ir Audrius Dyglis (21 m.) „užsidirbo“ po ketverius metus nelaisvės, tačiau šių bausmių vykdymas atidėtas trejiems metams, papildomai skiriant dar ir auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą metams.
Kaip pranešė Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Laima Domarkienė, ketvertukas buvo pripažintas kaltais dėl prekybos žmonėmis ir vaiko pirkimo bei pardavimo.
Nustatyta, kad vyrai, veikdami bendrai, pasinaudojo trijų nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, užverbavo juos ir nuvežė į užsienį, kur vertė vogti iš parduotuvių. Pasiskirstę vaidmenimis, jie sutarė, kad G. Gavėnia ir A. Dyglis suras ir verbuos aukas, A. Dyglis ir E. Žebelys veš jas į Suomiją, kur E. Žebelys kontroliuos atvežtuosius, parinks parduotuves vagystėms, o M. Milišauskas ir G. Gavėnia kontroliuos visą eigą ir realizuos vogtas prekes.
Vykdant šį planą, 2015 metų vasarą buvo surasti niekur nedirbantys ir jokio kito pajamų šaltinio neturintys du nepilnamečiai ir vienas pilnametis – jie sutiko vykti į Suomiją. Kadangi planui įgyvendinti reikėjo automobilio, ketvertukas jį nusipirko už bendrus pinigus. Šiuo automobiliu ir gabeno savo aukas – jas, prieš patekdami į keltą, paslėpdavo mašinos bagažinėje, nes gabenamieji neturėjo asmens dokumentų.
Kaltės nepripažino
Buvo vagiama skirtingose Suomijos vietovėse, per dieną vyrai „įveikdavo“ net iki dešimties parduotuvių. Ką ir kaip vogti, organizatoriai nurodydavo iš anksto, pavogti daiktai buvo slepiami miške ir kas kelias dienas siunčiami į Lietuvą. Čia juos parduodavo turgavietėse ar internetu.
Vienas iš priverstinių vagišių Suomijoje įkliuvo jau pirmąją dieną, kiti – po kelių savaičių, visi jie buvo deportuoti.
Kaltinamieji savo kaltės nepripažino ir neigė verbavę bei gabenę nukentėjusiuosius į Suomiją, taip pat neigė, kad juos kontroliavo, nepripažino, kad nukentėjusieji buvę pažeidžiami. Kaltinamieji aiškino, kad jie ir patys vogdavo iš parduotuvių, o nukentėjusieji, girdi, buvę jų lygiaverčiai partneriai.
Tačiau byloje surinkti įrodymai tokią versiją paneigė. Teismo nuomone, visų keturių kaltinamųjų kaltė dėl prekybos žmonėmis ir vaikais yra visiškai įrodyta.
KLAT teisėjas Linas Pauliukėnas, skirdamas bausmes šioje byloje, atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veikla truko trumpai, ji nebuvo susijusi su smurtu, nukentėjusieji formaliai sutiko būti išnaudojami, o jauni kaltinamieji gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Tad jiems skirtos ženkliai mažesnės už sankcijų vidurkį laisvės atėmimo bausmės, o dviem iš jų, turint pagrindą manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, paskirtų bausmių vykdymas atidėtas, papildomai įpareigojant metus dirbti ir be žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo minėti keturi kaltinamieji ir jiems Lietuvoje talkinusi jauna moteris Ingrida S. buvo išteisinti. Pagal esamą teismų praktiką, nusikalstamu būdu įgytų daiktų realizavimas savo esme yra sudedamoji prekybos žmonėmis organizavimo schemos dalis ir atskirai nekvalifikuojama.
Teismas iš dalies tenkino vieno iš nukentėjusiųjų civilinį ieškinį bei priteisė iš nuteistųjų M. Milišausko, G. Gavėnios, E. Žebelio ir A. Dyglio solidariai 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismo nuosprendžiu konfiskuotas ir automobilis, kuriuo į užsienį buvo gabenami žmonės.
Ankstesnis nuosprendis
Beje, trys tauragiškiai – M. Milišauskas, E. Žebelys ir G. Gavėnia – vieną nuosprendį panašioje byloje išgirdo dar vasaros pradžioje.
Tuomet jaunuoliai irgi buvo pripažinti kaltais dėl prekybos žmonėmis bei vaiko pirkimo ar pardavimo. Visiems buvo skirtos realios laisvės atėmimo: M. Milišauskui ir E. Žebeliui po 6 metus, o G. Gavėniai – 5 metai pataisos namuose.
„Nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia: kaltinamieji suvokė, kad nukentėjusieji bus išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti, ir tokių pasekmių norėjo. Tai, kad nukentėjusieji sutiko vykti vogti, nešalina kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės, kadangi nukentėjusiojo sutikimas veikos pripažinimui prekyba žmonėmis reikšmės neturi ir atitinka prekybos žmonėmis požymius“, – sakė birželio pabaigoje apkaltinamąjį nuosprendį paskelbusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė.
Trijulė savo kaltę neigė. M. Milišauskas aiškino į Suomiją važiavęs, nes Lietuvoje, girdi, neturėjęs iš ko pragyventi. Svečioje šalyje ketino rinkti katalizatorius, tačiau sužinojęs, kad Lietuvoje ypač gera kremų ir skutimosi peiliukų paklausa, nutarė užsidirbti. Kiti du kaltinamieji prisipažino, kad važiavo vogti, bet neigė ką nors raginę važiuoti kartu.
KLAT nuosprendį nuteistieji apskundė LApT. Tačiau iki šiol aukštesnioji instancija trijulės skundų dar neišnagrinėjo, tad teisėjas L. Pauliukėnas, skelbdamas jiems antrąjį nuosprendį, negalėjo subendrinti bausmių. Kiek iš viso vyrams teks kalėti pataisos namuose, paaiškės po LApT verdikto.
Mokė, kaip elgtis
O vasarą KLAT, išanalizavęs bylos medžiagą, liudininkų parodymus, konstatavo, kad M. Milišauskas, E. Žebelys ir G. Gavėnia iš anksto buvo susitarę užsiimti prekyba žmonėmis, kiekvienas atliko sutartus veiksmus.
Teismas taip pat nustatė, kad E. Žebelys (2 kartus teistas) ir M. Milišausku (3 kartus teistas) anksčiau Suomijoje vogė prekes iš parduotuvių ir siuntė jas į Lietuvą parduoti. M. Milišauskas ten buvo sulaikytas ir bijojo vogti pats, todėl nusikaltimams ieškojo kitų asmenų. G. Gavėnia vagiliauti užsienyje pasiūlė savo pažįstamam, su kuriuo kartu mokėsi. Jaunuoliui už vagystes buvo pažadėtas apie 300 eurų atlygis. Paprašytas surasti dar vieną žmogų, jis pasiūlė septyniolikmetį draugą.
Abu nuvežtus į Suomiją jaunuolius vagysčių subtilybių – ką ir kaip vogti, kaip nepastebėtiems išeiti iš parduotuvių – mokė M. Milišauskas ir G. Gavėnia. Jaunuoliams buvo nurodyta vogti skutimosi peiliukų „Gillette“ galvutes ir kremą „Loreal“, nes šios prekės neužima daug vietos, o parvežus į Lietuvą mielai perkamos.
Nustatyta, kad Suomijoje visi laikėsi kartu, miegojo automobilyje, iš parduotuvių vogė maistą ir gėrimus, o naktimis – degalus.
Vežė į Olandiją
Neseniai LApT išnagrinėjo ir 2016 metais KLAP nuteistų tauragiškių Gražvydo Bakaičio (43 m.), Arūno Uginčiaus (45 m.), Linos B. – R. bei Ligitos B. apeliacinius skundus.
Pirmosios instancijos teisme buvo įrodyta, jog G. Bakaitis su A. Uginčiumi į Olandiją išvežė bent 10 žmonių nusikaltimams daryti (LR BK 147 str. – prekyba žmonėmis). Taip pat jie buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo bei realizavimo ir dokumento suklastojimo bei disponavimo juo (LR BK 189 str. ir LR BK 300 str.) . Už visus šiuos nusikaltimus G. Bakaičiui ir A. Uginčiui buvo skirta po 9 nelaisvės metus.
Abi moterys buvo kaltintos poveikiu nukentėjusiesiems, tačiau teismas jų kaltės įrodymų nerado ir išteisino. Dar vienas tauragiškis, keletą kartų Lietuvoje ir užsienyje teistas Arūnas Mačiulis (30 m.), kuris nukentėjusiuosius įkalbinėjo meluoti ir pakeisti parodymus teisiamųjų naudai, buvo paliktas laisvėje. Jam buvo vieniems metams apribota laisvė ir skirtas įpareigojimas išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. A. Mačiulis KLAT nuosprendžio neskundė.
Verslas klestėjo
Priminsime, kad 2012–2014 metais į Tauragės centre – Gedimino gatvėje – įsikūrusią dėvėtų drabužių parduotuvę, kurios šeimininkas buvo vietos gyventojas G. Bakaitis, pirkėjai plūsdavo iš visos Lietuvos. Tačiau iš tikrųjų parduotuvėje buvo prekiaujama ne dėvėtais, o naujais vardiniais rūbais, avalyne bei kitais vertingais daiktais. Prekės buvo pardavinėjamos gana pigiai, todėl verslas klestėjo. Klestėjo tol, kol policijos pareigūnai gavo informacijos, kad į šią parduotuvę suvežami Olandijoje pavogti daiktai. Per kratą parduotuvėje buvo rasta prekių už 18 947 eurus, tačiau, kiek iš tikrųjų per tuos dvejus „verslo“ klestėjimo metus buvo parduota vogtų daiktų, liko nenustatyta.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad parduotuvės šeimininkas G. Bakaitis ir jo pagalbininkas A. Uginčius ne tik patys vogė, bet apgaule vagiliauti į Nyderlandų Karalystę išvežė ne vieną žmogų, ieškojusį darbo ar dėl sveikatos problemų nesugebėjusį atsispirti aferistų vilionėms.
Iš pradžių šioje byloje buvo nustatyta net 16 nukentėjusiųjų (vienas iš jų – nepilnametis), kurie apkvailinti G. Bakaičio bei A. Uginčiaus, buvo atsidūrę vergijoje ir privalėjo šiems tauragiškiams vogti drabužius, avalynę, rankines bei kitus vardinius daiktus. Tačiau teisme liko tik 10 nukentėjusiųjų, kita dalis savo pirminius parodymus pakeitė. Civilinius ieškinius pateikė tik trys nukentėjusieji.
Vagiliaudavo po du
Išdrįsę prieš savo „darbdavius“ liudyti nukentėjusieji pasakojo, kad norinčių padirbėti Olandijoje gana aktyviai ieškojo A. Uginčius. Jei nusižiūrėta auka buvo linkusi nusikalsti, tokiai iš karto buvo pasakoma, kad užsienio valstybėje teks vogti. Kitiems visas kortas atskleisdavo, kai „darbininkai“ jau būdavo nuvežti į Olandiją. Pasitaikė ir tokių, kurie toje šalyje atsidūrė po išgertuvių – tik išsiblaivę suvokė, kur esantys. Išvežtieji pasirinkimo neturėjo – teko vogti tai, ką liepdavo. Šeimininkai savo „vergus“ vogti siųsdavo po du: vieną jau patyrusį vagį, kitą– „mokinuką“. Pasak priverstinių vagišių, prekių apsaugas nuiminėdavo replėmis, kiekvienam būdavo nurodoma, kiek ir kokių daiktų privalo per dieną pavogti. Nepaklusniuosius, kuriems nesisekdavo vogti, bausdavo – mušdavo ir grasindavo susidoroti, spausdavo psichologiškai. Kai kurie vagišiai per prievartą prisipažino, jog nugvelbę drabužių ir sau. Bet nukentėjusieji pripažino, jog už „darbą“ jiems visada buvo sumokama. Miklius ir sugebančius daug nugvelbti „darbininkus“, jei šie įkliūdavo, G. Bakaitis gelbėdavo – turėjo savo advokatą. Kitus – palikdavo likimo valiai, todėl ne vienam teko susidurti ir su Nyderlandų Karalystės policija.
Bijojo susitikti
Pradėjus KLAT nagrinėti šią bylą kai kurie nukentėjusieji nedrįso akis į akį susitikti su juos vogti vežusiais vyrais, tad buvo apklausti nuotoliniu būdu, pasitelkiant vaizdo konferencijos įrangą.
Toks apklausos būdas buvo pasirinktas atsižvelgus į tai, kad į teismą proceso dalyviai negalėjo atvykti dėl sveikatos būklės, jaučiamo kaltinamųjų poveikio ir baiminantis su jais susitikti, taip pat dėl anonimiškumo – vienam liudytojui buvo priskirtas anoniminio liudytojo statusas.
Kiti nukentėjusieji parodymus teisme davė, tačiau papasakojo, kad dar vykstant ikiteisminiam tyrimui juos ėmė persekioti G. Bakaičio ir A. Uginčiaus artimieji bei draugai. Todėl į teisiamųjų suolą už poveikį nukentėjusiesiems sėdo ir Lina R., G. Bakaičio žmona Ligita bei A. Mačiulis. Darbas, matyt, jau buvo atliktas, nes nukentėjusieji ėmė ginti savo išnaudotojus, ir teismui neliko nieko kito, kaip tik išteisinti moteris.
Skundų motyvai
KLAT nuosprendį apskundė ne tik nuteistieji, bet ir prokuratūra bei nukentėjusiųjų advokatas Dalius Povilius. Prokuroras buvo įsitikinęs, kad G. Bakaitis su A. Uginčiumi žinojo, kad vienas užverbuotasis – nepilnametis, tad prašė juos nuteisti pagal LR BK 157 str. (vaiko pirkimas ar pardavimas) ir prašė LApT G. Bakaičiui skirti galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę, o A. Uginčiui –12 metų.
Nesutiko prokuroras ir su Linos R. bei Ligitos išteisinimu. Jis rėmėsi tokiais faktais: „Kratos metu iš Linos R. gyvenamojo namo paimti G. Bakaičio iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus siųsti Linai R. laiškai. Laiškų apžiūros metu nustatyta, kad 2014 metų liepos 15-ąją laiške G. Bakaitis nurodė pasakyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, vadinamiems „smirdalynės bachūrams“, susirasti nukentėjusiuosius (nurodomos konkrečios pavardės) ir pakalbėti apie bylą. Tik po laiškų gavimo pas vieną nukentėjusiąją (nurodoma pavardė) apsilankė nenustatyti asmenys, kurie ją sumušė, liepdami neduoti parodymų. Panaši situacija ir su kitais nukentėjusiais“, – rašoma prokuratūros skunde. Taigi, prokuroras prašė abi moteris pripažinti kaltomis dėl poveikio nukentėjusiesiems, o Liną R. dar ir dėl neteisėto ginklo laikymo. Pastarajai buvo siūlyta skirti 3 metų laisvės atėmimą, o Ligitai B. vienų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.
Advokatas D. Povilius savo skunde įrodinėjo, jog daugeliui nukentėjusiųjų buvo daromas poveikis: jaunuoliai buvo gasdinami, jiems grasinama.
Visi – patyrę vagys
Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek LApT skunde G. Bakaitis su A. Uginčiumi tvirtino, kad jie, kaip ir kiti kartu su jais Olandijoje buvę asmenys, vyko į šią šalį vogti ir yra vagys. Tai reiškia, jog jie taip pat kaip ir kiti šitame procese apklausti asmenys vogdavo iš parduotuvių, jų tikslas buvo tokiu būdu pasipelnyti. Nuteistieji įrodinėjo, kad viena nukentėjusioji pati ieškojo būdų, kaip išvažiuoti į Olandiją. Informaciją apie šią šalį ji gavo iš kito žmogaus ir važiavo savo noru, niekieno neverčiama. Kita nukentėjusioji pirmą kartą į Olandiją, girdi, irgi važiavusi savarankiškai, vagystėmis užsiiminėjo ir kitose užsienio šalyse. Dėl to teismo išvada, jog nukentėjusiosios buvo užverbuotos, girdi, neturi jokio pagrindo. O dar vienas nukentėjelis anksčiau daug kartų jau teistas už vagystes ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir būdamas pataisos namuose, atlikęs bausmę, planavo vykti į Olandiją ir tai padarė. Abu apeliantai tvirtino, kad visi tariami nekentėjeliai yra vagys, savanoriškai užsiiminėję vagystėmis ne tik Olandijoje, bet kitose užsienio šalyse.
Nuosprendis įsiteisėjo
Neseniai LApT, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir visų apeliantų skundus, atmetė prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus, o nuteistųjų G. Bakaičio ir A. Uginčiaus – iš dalies patenkino. Abu vyrus išteisino pagal LR BK 189 str. 2 d. (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas), taip pat ir dėl poveikio nukentėjusiesiems.
O apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui, todėl skirtų bausmių dydžiai – po 9 metus – atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisingi.
„Tai, kad nė vienas iš vykusių į užsienį asmenų nenurodė buvęs apgautas dėl pažadėtų sąlygų ar dėl gauto užmokesčio, neturi reikšmės sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, nes jiems nėra inkriminuotas gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas apgaule“, – rašoma LApT nuosprendyje.
Šio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bylai reikšmingų aplinkybių visumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Tad iš nuteistųjų G. Bakaičio ir A. Uginčiaus dviem nukentėjusiosioms solidariai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas iki 500 eurų kiekvienai (buvo priteista po 5000 eurų).
„Šiuo nuosprendžiu sumažinus priteistų civilinių ieškinių dydį, mažinama ir piniginių lėšų, į kurias buvo nukreiptas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, suma iki 1100 eurų. G. Bakaičio nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas užsienio valiuta – 32 JAV dolerius ir 3050 Rusijos rublių – panaikinti“, – nusprendė LApT.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ