Dažnas sėkmingai dirbantis verslininkas jums pasakys, kad neišvengė klaidų, būta net bankrotų. Tokius išbandymus ištveria ne visi. Štai beveik 45 proc. apklaustų verslo imtis linkusių Lietuvos studentų teigė, kad nesėkmės atveju iš verslo pasitrauktų. Ūkio ministerijos duomenimis, 25 proc. Lietuvoje studijuojančių jaunuolių planuoja imtis savarankiško verslo, tačiau baigę mokslus jį pasirenka tik 6 proc. Įdomu, kad dar po metų jau 40 proc. apklaustų buvusių studentų norėtų dirbti savarankiškai.
Keičia nuomonę
Kasmet Lietuvoje įkuriama per 10 tūkst. įmonių. Daugėja ir savarankiškai pradedančių imtis verslo fizinių asmenų. Gaila, kad statistika neišskiria, kokią pradedančiųjų dalį sudaro jauni žmonės. Tikėtina, kad didesnę. Eurostat duomenimis, baigę studijas savarankiško verslo imasi 6–7 proc. absolventų. Tiek pat ir Lietuvoje.
„Šie duomenys teikia vilčių, kad ateinanti lietuvių karta gali iš esmės pakeisti susiformavusią neigiamą nuomonę apie verslą. Net 75 proc. jaunų žmonių teigiamai vertina verslininkus“, – sakė Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėja Raminta Krulikauskienė.
Priminsime, kad verslu laikytinas ir ūkininkavimas. Žinoma, tai – specifinis, išskirtinis verslas, kuris neretai laikomas net gyvenimo būdu. Bet pagal visus kriterijus niekas nepaneigs, kad šiuolaikinis ūkininkas iš esmės yra verslininkas.
Nestandartinis pasirinkimas
Kitaip į verslą atėjo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas. Daugelis stebėjosi, kai prieš penkerius metus labai gerai atlyginamą darbą Anglijoje turėjęs jaunuolis sugrįžo į Lietuvą vadovauti nugyventai žemės ūkio bendrovei „Auga Žadžiūnai“. Paklaustas, ar nesigaili dėl šio žingsnio, V.Buivydas atsakė: „Bendrovė atgaivinta, komanda suformuota, iš jos pasitraukiau ir šiuo metu imuosi naujo iššūkio – kuriu stambiausią Lietuvoje šilauogių ūkį ir tuo pat metu studijuoju Šiaulių universitete.“
Sunkus darbas emigracijoje užgrūdino Vytautą. Statybos versle Anglijoje jis pradėjo nuo pagalbinio darbininko pareigų ir per kelerius metus tapo darbų vadovu. Ar nekyla noro imtis savarankiško verslo Lietuvoje?
„Turiu nedidelį ūkį, tačiau jį plėsti vis dar nėra finansinių galimybių. Norėčiau imti paskolą, bet neturiu reikiamo užstato. Štai anksčiau jaunasis ūkininkas galėjo gauti paramą ūkiui įkurti tik turėdamas 40 ha. Argi jaunas žmogus gali turėti tiek žemės? Daug tikiuosi iš naujos valdžios“, – aiškino V.Buivydas.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialisto Jono Pupio, 2016 m. pabaigoje paskelbtas paraiškų rinkimas pagal veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai“. Pirmumo balai teikiami kuriantiesiems socialinį verslą, o paramos suma siekia iki 40 tūkst. eurų.
Kenkia maksimalizmas
Kolegijoje besimokantį Justą Lukštą pastebėjo UAB „Rovaltra“ vadovas Romualdas Trainaitis. „Justas labiau nei jo bendramoksliai domėjosi naujovėmis“, – paaiškino R.Trainaitis. Dirbdamas „Rovaltroje“, vadovo raginamas Justas baigė Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU). Ar baigti mokslai pečių neslegia?
„Daug naudos davė konkreti patirtis, tačiau prie to labai prisidėjo ir per mokslus kolegijoje sudaryta galimybė pamatyti, kaip dirbama kitose šalyse, pavyzdžiui, pusmetį studijavau Suomijoje. Studijuodamas ASU įgijau inžinerinių žinių, kurios labai praverčia ir dabar“, – sakė Justas.
Kokia ateitis? Ar jis galvoja apie savarankišką verslą?
„Kol kas tokio poreikio neturiu, darbas „Rovaltroje“ man patinka. Kita vertus, pradėti su žemės ūkiu susijusį verslą labai sunku, reikia didelių pradinių investicijų, taigi jeigu ir imsiuosi savarankiško verslo, nebent tolimoje ateityje ir kitoje srityje“, – teigė UAB „Rovaltra“ pardavimų vadovas J.Lukštas.
Kalbėdamas apie jaunus žmones R.Trainaitis pirmiausia išskyrė jų maksimalizmą: „Pagrindinis jaunų žmonių trūkumas – jie nori gauti daug ir iš karto. Tačiau taip nebūna.“
Romualdas kruopščiai atsirenka jaunus darbuotojus. Tačiau ne visi ir atsirinkti jaunuoliai pateisino lūkesčius.
„Su kai kuriais teko atsisveikinti. Besimokydami ASU jie lyg ir buvo perspektyvūs, tačiau, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesusitvarkė“, – sakė R.Trainaitis.
R.Trainaitis
Patirtis Singapūre
Žemės ūkio technikos prekybos UAB „Dojus“ generalinis direktorius Donatas Dailidė verslo patirties sėmėsi Singapūre. Šioje šalyje pradedantiesiems verslą sudarytos labai geros sąlygos. D.Dailidė tik ironiškai nušypsojo išgirdęs naujieną, kad, Pasaulio banko duomenimis, pernai pagal sąlygas verslui pradėti Lietuva aplenkė Singapūrą. D.Dailidė nevengė kritikos ir jauniesiems tėvynainiams: „Labai stebiuosi, kad mūsų pradedantys verslininkai tinkamai nepasiruošia – neatlieka rinkos analizės, neparengia verslo plano, o juk tai svarbiausi ir būtini pirmieji žingsniai.“
D.Dailidė
Beje, įsiliejo būtent į šeimos verslą, taigi gal pasakys, kodėl jauni žmonės nenoriai imasi tęsti šeimos veiklos?
„Šeimos verslas Lietuvoje gyvuoja tik 20–25 metus, taigi nėra patirties, nei kaip jį perduoti, nei kaip jį priimti. Tuo tarpu kitose šalyse susiklosčiusios senos tradicijos, niekas nesistebi, kad šeimos verslą tęsia proanūkiai.“
O iš kur vadovus renkasi „Dojus“?
„Vadovų rezervą užsiauginame patys. Štai po pastarųjų dvejus metus trukusių mokymų iš 10 pasirinktų kandidatų karjerą tęs 8. Žmonėms, kurie nori ir gali imtis verslo, sudarome sąlygas tai daryti įmonėje, steigiame atskirus padalinius ir taip panaudojame jų iniciatyvą.“
Žinoma, tai dar ne savarankiškas verslas, tai tarsi tarpinė stotelė. Kai kurie joje ir pasiliks.
Nori dirbti kitaip
Daugelis stebisi, kai sužino, kad savarankiško verslo imasi tik 6–7 proc. studijas baigusių jaunuolių. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento ir bendrovės „Novameta“ valdybos pirmininką Benjaminą Žemaitį atvirkščiai – šie duomenys tik džiugina.
„Lietuvoje savarankiško verslo imasi 2–3 proc. visų gyventojų, ir tai yra normalu. Taigi jaunoji karta yra gerokai verslesnė. Kita vertus, studentai labai teisingai vertina susidariusią situaciją. Jeigu žmogus supranta, kad jam neskirta būti verslininku, jis to ir nesiekia. Po keliolikos metų, kai pasikeis aplinkybės, kai pats subręs, gal tada ir imsis verslo“, – gyrė studentus B.Žemaitis.
Patyrusio verslininko nuomonę vertėtų įsidėmėti ir šeimos verslo savininkams, kurie nusivilia sužinoję, kad mokslus baigę jų vaikai nenori perimti jų verslo.
„Pasigilinkite ir suprasite priežastis. Šeimos verslas dažniausiai yra mažos vertės. Jaunuoliai mato, kad tėvai uždirba nedaug, todėl jie nori dirbti kitaip. Tikriausiai ne vienas pasirenka darbą svetimoje kompanijoje, norėdamas įgyti patirties ir tik tada pasakyti savo tėvams: „Žiūrėkite, aš galiu ir moku dirbti geriau nei dirbate jūs.“ Tada ir verta jiems perleisti šeimos verslą“, – patarė B.Žemaitis.
Verslininko nuomonei pritarė ASU žuvininkystės mokslus studijuojantis 33 m. amžiaus Edgaras Sidabras. Jaunas žmogus 2016- aisiais pradėjo studijuoti, o prieš tris mėnesius įsidarbino UAB „jFish“. Tiesa, kol kas šioje bendrovėje jis dar atlieka praktiką. Ar yra noro imtis savarankiško verslo?
„Tuo užsiėmiau anksčiau, todėl iš patirties galiu teigti, kad pirmiausia verta įgyti žinių, patirties ir tik tada galima pradėti svarstyti apie savarankišką verslą“, – sakė Edgaras.
Nuomonių kaita
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas pastebėjo kelis labai įdomius niuansus, kurie praverstų svarstantiesiems pradėti savarankišką verslą: „Iš mažų miestelių atvykę mokytis į Vilnių ar Kauną jaunuoliai dažniausiai ten pasilieka ir dirba jau sukurtuose versluose, o pasirinkusieji mažesnius miestus ar provinciją, dažniau verslą kuria patys.“
„2014-aisiais mūsų atliktos apklausos duomenimis, tik apie 7 proc. apklaustų studentų norėjo imtis savarankiško verslo. Po metų tų pačių jau buvusių studentų nuomonė labai pasikeitė – savo verslą norėjo kurti jau 40 proc.“, – teigė G.Jakštas.
Taigi per metus vieni jauni žmonės nusivylė samdomu darbu, o kitiems kilo naujų idėjų, kurias norėjo įgyvendinti savarankiškai. Tačiau ir šie duomenys galėtų būti geresni, jeigu ne visuomenės pesimizmas ir vis dar gajus neigiamas verslininko įvaizdis. Be kita ko, MOSTA pastebėjo, kad žemesnio pažangumo studentai dažniau imasi savarankiško verslo nei geriau besimokę jų kolegos. Taip yra todėl, kad verslininkai pirmiausia išgraibsto pažangiausius studentus.
Nepasitiki savimi
Rūta Pentiokinaitė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė
Pastebime, kad ateinanti jaunų žmonių karta yra daug iniciatyvesnė už buvusias. Labai svarbu, kad jie renkasi ne bet kokią sritį. Pavyzdžiui, aukštos pridėtinės vertės verslų kūrimo skaičius per pastaruosius 10 metų išaugo apie 20 kartų. Šiuo metu Lietuvoje veikia net apie 400 startuolių kompanijų. Kita vertus, daug lietuvių nori imtis savo verslo, bet nesiryžta. Pirmiausia jie nepasitiki savimi, nepakanka finansinių resursų, trūksta įgūdžių, žinių, nepalankus ekonominis klimatas, trūksta verslo idėjų. Tačiau šiuo metu Lietuvoje sudarytos labai geros sąlygos pradėti verslą. Štai, Pasaulio banko duomenimis, pagal galimybes pradėti verslą Lietuva 2015 - aisiais užėmė 8 vietą pasaulyje, aplenkė net Estiją, Singapūrą ir daug kitų lyderių. „Versli Lietuva“ irgi prisideda prie jaunų žmonių verslumo skatinimo. Norintiesiems pradėti verslą suteikiame visą būtiną informaciją, organizuojame motyvacinius susitikimus su patyrusiais verslininkais.