Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Išlaidauti skatina nelaimingumo jausmas

„Nuėjusi į vieną ar kitą prekybos centrą, niekaip negaliu atsispirti nuolaidoms, akcijoms, todėl nuolat prisiperku nereikalingų daiktų. Rodos, kiekvieną kartą pažadu sau daugiau taip nesielgti, bet, nuėjusi į parduotuvę, apie pažadą pamirštu. Kaip išmokti kontroliuoti tokį savo elgesį?“ – klausia Jogailė iš Šiaulių.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Pirkimas, siekiant nusiraminti, pasijusti reikšmingam, tampa vis dažnesne problema, aišku, tiems, kurie turi nors kiek pinigų. Psichologas W.Leinbachas sako, kad nekontroliuojamas pinigų švaistymas yra bendra visos šeimos problema, kad vis dažniau tenka teikti psichologinę pagalbą ne tik prasilošusiems vyrams, bet ir jų žmonoms, norinčioms išsivaduoti nuo potraukio pirkti.

Lietuvoje kazino yra labiau vyriška nei moteriška „pramoga“, tačiau „šopingo“ aistros pažįstamos ne vienai. Anot W.Leinbacho, nekontroliuojamas žmonos potraukis pirkti, kad nusiramintų, paguostų save, pamirštų šeimos problemas, praleistų laiką, gali būti tarsi vyro nekontroliuojamo potraukio į azartinius žaidimus atsvara. W.Leinbachas taip pat mano, jog psichologiškai abu šie polinkiai panašūs.

Azartiški lošėjai tirti ne kartą. Jų psichologinės savybės ir visuomeninė padėtis pakankamai žinoma. Palyginus juos su nevaldomai prekybos centruose išlaidaujančiomis moterimis, atskleista daug panašumų. Paaiškėjo, kad ir azartiškos pirkėjos, ir lošėjai aplinkinių bei jų pačių požiūriu – gana normalūs žmonės. Paprastai jie priklauso viduriniajai klasei, daug ir sąžiningai dirba, netgi bando taupyti. Jų karjera gali būti sėkminga, tačiau didesnių perspektyvų jie jau nebemato. Jų šeimyninis gyvenimas ramus ir nuobodus. Jie pritaria visuomenėje paplitusioms nuomonėms, o originalesnes mintis atmeta. Vyresniame amžiuje jie turi anstvorio. Jie nepritaria socialinei pagalbai vargstantiesiems bei tautinėms mažumoms, juos erzina, jei kas nors ką nors gauna veltui. Tokios savybės iš pirmo žvilgsnio atrodo daug kam būdingos, tačiau jos būna dėsningai susijusios. Šiuos žmones galima apibūdinti kaip jau neturinčius didesnių perspektyvų. Jie nepatenkinti savimi, nors to ir nepripažįsta, jie norėtų įvairesnio gyvenimo, stipresnių įspūdžių, nors to irgi nepripažįsta.

Rinkos ekonomika moko vertinti pinigus. Pirkėja priima šią taisyklę, nes linkusi tikėti tuo, ką sako autoritetai, ir tiki reklama. Skelbimas „2 už 1 kainą“ jai atrodo besąlygiškai teisingas. Pirkėjos asmenybės dalis, norinti protestuoti prieš suvaržymus, irgi lieka patenkinta, kai ji perskaito tokią reklamą. Ji tarsi gauna leidimą švaistyti pinigus, pirkti bet ką.

Tai – viską greitai sprendžiantys žmonės. Bet, greitai spręsdami, jie nesugeba numatyti ateities ir nebando to daryti. Pirkinių „medžiotoja“ nustums kitą žmogų, bandantį pačiupti išpardavimo prekę. Ji silpnavalė ir, iškilmingai pažadėjusi pirkti tik tai, ko reikia, lengvai ryžtasi dar vieną, „paskutinį“ kartą, pažadą sulaužyti.

Svarbu, ir tai, kad giliai pasąmonėje azartiška pirkėja nepasitiki savo moteriškumu, todėl jai labai patinka samprotavimai, kai pirkimo manija tapatinama su žaviu neatsakingumu ir gebėjimu užvaldyti vyro piniginę, o šios savybės – su tikruoju moteriškumu. Priklausomi nuo lošimų gali paprašyti, kad jų neįleistų į kazino. Paprašyti, kad prekybos centrai neįleistų azartiškos pirkėjos, dar neįmanoma. Tačiau kai kurie būdai geriau suprasti save praverstų ir jam, ir jai.

Psichologinių priežasčių, skatinančių nekontroliuojamai pirkti ar lošti, yra daug. Čia kalbama apie poros potraukį, kai vyras renkasi kazino, o moteris – išpardavimus. W.Leinbachas siūlo tokiai porai mėginti atkurti savo santykių romantiką ir abiem drauge ar kiekvienam atskirai ieškoti naujų, prasmingesnių gyvenimo tikslų.

Galima abejoti, kad iškilmingas pasižadėjimas atsisakyti nekontroliuojamo išlaidavimo ir išvykimas tarsi į naują povestuvinę kelionę, kai vyras ir moteris pažada ir, aišku, bando patenkinti vienas kito anksčiau neišsakytus erotinius norus, įveiks potraukį pirkti. Bet neabejotina, kad toks kovos su priklausomybe būdas – vienas maloniausių.

Ne mažiau įdomi ir kita rekomendacija – skirti dalį poros pinigų labdarai, ne atiduoti juos kokiai nors labdarą teikiančiai organizacijai ar fondui, o asmeniškai numatyti, kaip, kiek ir ką remti bei kontroliuoti paramos panaudojimą, mėginti padėti spręsti kitų žmonių problemas. Toks „išlaidavimas“ tikrai prasmingesnis nei prekybininkų rėmimas. O prasmingiau gyvenantis žmogus labiau didžiuojasi savimi ir gali neieškoti kitų įsitvirtinimo būdų.

Rekomenduojami video