Mokytojas – ne visada vien tik gerų gyvenimo žinių nešėjas ir skleidėjas. Yra tokių pedagogų, kurie savo ugdytinius moko ir to, kas gyvenime vadinama nedorybėmis, o Baudžiamajame kodekse – nusikaltimais. Kriminaliniai Lietuvos dienoraščiai užfiksavę ne vieną atvejį, kai mokytojai, auklėtojai, treneriai, būrelių vadovai tvirkino savo ugdytinius ar net prievartavo, žagino, bet įkliuvo.
Už grotų negyvens
Prie tokių „šviesulių“ priklauso ir neseniai Kauno apygardos teismo nuosprendį išgirdęs vilnietis Eduardas Miliušas (36 m.). Jis kadaise įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir dirbęs pedagogu, tačiau dabar dirba vienuose lošimo namuose. Buvęs pedagogas buvo kaltinamas jaunesnio nei 16 metų paauglio verbavimu nusifilmuoti pornografinėse scenose, jo tvirkinimu, pornografijos, kurioje vaizduojami mažamečiai, įsigijimu ir platinimu. Teismas pripažino E. Miliušo kaltę ir skyrė jam galutinę subendrintą bausmę – 3 metus nelaisvės.
Tačiau nuteistasis už grotų neatsidurs, nes tuo pačiu nuosprendžiu bausmė E. Miliušui, padariusiam vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, sumažinta trečdaliu (iki 2 metų), mat kaltinamasis kaltę pripažino, tikino, jog nuoširdžiai gailisi. Likusios bausmės vykdymas iškart atidėtas 2 metams.
Tuos 2 metus nuteistasis privalo naktis leisti tik namie. Jis, skelbiama, bus akyliau stebimas teisėsaugininkų, mat jeigu padarytų naują nusikaltimą, tai vyrui būtų pridėta ir dabar skirtoji bausmė. Tad jeigu žmogus mąsto, gyvenimo už grotų turėtų išvengti.
O kad mąsto, tai liudija jo teigiamas elgesys teisme, taip pat aiškinimas, kad minėtus nusikaltimus padarė ne sekso ar ištvirkavimo siekdamas, ne tvirkinti paauglį norėdamas, o tik esą paprasčiausiai būdamas neblaivus ir nesuvokdamas, jog daro nusikaltimą.
Iki šio teistumo E. Miliušas buvo neteistas, nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Savo šeimos vyras nesukūręs.
Šis teismo nuosprendis jau įsiteisėjo, nes niekas iš proceso dalyvių jo neapskundė.
Nesveikas domėjimasis
Nuo 1997-ųjų su vaikais dirbdavusį pedagogą E. Miliušą įklampino jo itin draugiškas bendravimas su ugdytiniais. Nors 2013 metais šis pedagogas buvo jau išėjęs iš darbo mokykloje, tačiau su vaikais bendraudavo, nes nuo 2007-ųjų vasaromis darbuodavosi stovykloje grupės vadovu. E. Miliušas neslėpė, kad kartais su kai kuriais stovyklautojais bendraudavo ir toliau – dažniausiai susirašinėdamas. 2014-ųjų rudenį globos namų vaikai, pažinoję vasaros stovyklų vadovą E. Miliušą, pasakė savo socialinei pedagogei, kad šis vadovas atsiuntęs vienam berniukui, pavadinkime jį Herkumi (14m.), „bjaurių dalykų ir prirašęs nesąmonių“. Pats Herkus aiškino, kad ta jo peržiūrėta medžiaga (pornografiniai vaizdai, kuriuose matyti nuogos mergaitės) jam nepatiko, jis pykęs ant vilniečio E. Miliušo, tačiau niekam neskundęs, nes manęs, kad tas netrukus liausis.
Minėtas faktas buvo paspirtis kreiptis į policiją. Netrukus buvo atlikta krata vilniečio namie, paimti keli jo kompiuteriai, tyrinėta juose buvusi medžiaga. Specialistai vėliau tik patvirtino, kad tai, ką E. Miliušas atsiuntęs paaugliui Herkui, yra ne kas kita, kaip nesveikas susidomėjimas nepilnamečiais, be to, medžiagą matęs Herkus ne tik skatintas per anksti domėtis lytiniu gyvenimu, bet ir ragintas pats save nufilmuoti intymiose scenose (lytiškai tenkinant save). Už tai žadėta berniuką nusivesti į piceriją.
Tyrėjai nenustatė, kad panaši pornografinė medžiaga E. Miliušo būtų siuntinėta ir kitiems jo pažįstamiems paaugliams. Kai viskas iškilo viešumon, Herkus nutraukė bendravimą su E. Miliušu.
Ištvirkėlė „Valerija“
Buvęs pedagogas negalėjo paaiškinti, kodėl pats, pasivadinęs Valerijos vardu, atsisiųsdavęs iš įvairių svetainių nešvankių dalykų ir juos persiųsdavęs. Tokių kratą vilniečio kompiuteriuose padarę specialistai užfiksavo net apie 830, o laikytų, bet dar neplatintų pornografinio vaizdo bylų aptikta net apie 2900. Pats E. Miliušas tikino, kad pornografijos platinimą suprantąs kitaip – kai tokia medžiaga dalijamasi su daugeliu adresatų, o ne su vienu. Teismas vyrui išaiškino kitaip.
Beje, ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų apklaustas paauglys Herkus nuolat kartojo, kad jam nesmagu ir gėda kalbėti apie tokius dalykus, kokius jam atsiųsdavęs stovyklos vadovas. Tuo, kaip galima teigti, paauglys traumuotas.
Bendruomenės gėda
Tokių nusikalstamų istorijų, kai pedagogai nepadoriai bendraudavo su savo moksleiviais, Lietuvoje jau vien per pastaruosius kelerius metus buvo ne viena. Tai – pedagogų bendruomenės gėda.
Štai 2013-ųjų vasarą žiniasklaida kartojo žinią, kad 15 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta vilniečiui Vadimui K. Šis fizinio lavinimo mokytojas buvo suimtas dar 2010-ųjų pavasarį, kai kilo rimtų įtarimų, kad jis seksualiai išnaudojo kelis mažamečius mokinius. Vėliau teismas nustatė, kad mokytojas 7 vaikus įtraukė į girtavimą, 3 mažamečius tvirkino, penkiems nepilnamečiams platino kvaišalus ir vertė juos vartoti, taip pat savo kompiuteryje laikė pornografinio pobūdžio vaizdinę medžiagą. Išaiškinta, kad Vadimas K. su nukentėjusiais vaikais susipažindavo internetu, kviesdavosi juos į namus žaisti kompiuterinių žaidimų, taip įgydavo vaikų pasitikėjimą ir tada jau veikdavo.
2014-ųjų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patvirtino ir kito kūno kultūros mokytojo iš Vilniaus – Eriko P. – kaltę dėl mažamečio tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo, nustatytą žemesniųjų pakopų teismuose. Buvęs mokytojas buvo nuteistas kalėti 6 metus.
Prieš keletą metų kalėti 5,5 metų buvo nuteistas ir tuometis Šilalės sporto mokyklos treneris Kęstutis B., apkaltintas berniukų seksualine prievarta.
Panašią bylą 2014-ųjų lapkritį apkaltinamuoju nuosprendžiu vainikavo ir Šiaulių apygardos teismas, nustatęs, kad lytinę aistrą su keliais neįgaliais vaikais tenkindavo šiaulietis kūno kultūros mokytojas Kęstutis D. Nuteistasis buvo pasiųstas į „zoną“ 9 metams.
Tų pačių metų rudenį LAT nutarimu mažamečių mergaičių tvirkintojo vardas buvo paliktas ir labai ilgai pedagogu dirbusiam Joniškio rajono kūno kultūros mokytojui Rimantui R. Jis buvo pripažintas nepadoriu savo elgesiu tvirkinęs 6 mergaites. Šis mokytojas buvo nuteistas pakankamai švelniai – jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 9 mėnesiams su įvairiais įpareigojimais.
Bet būta ir atvirkščiai. Štai prieš dvejus metus Lietuvos apeliacinis teismas išteisino Vilniaus krašto mokytoją Marką B., 2011-aisiais nuteistą kalėti už mažametės seksualinį prievartavimą. Išteisindamas teismas pabrėžė, kad negalima nuteisti žmogaus pagal neįrodytas spėliones.
O kur dar visai nesenos baudžiamosios bylos, kuriose Kauno mokytoja pripažinta kalta dėl intymaus santykiavimo su paaugliu savo moksleiviu, o Jurbarko rajone esančių vaikų globos namų direktorius (dabar jau buvęs) apkaltintas mažamečių tvirkinimu. Apie tai „Akistatoje“ neseniai rašyta plačiau.
Ieško pažymų
Tokie faktai paskatino Seimą imtis priemonių, kad nesveiko polinkio ištvirkauti nevaldę ir kartą jau įkliuvę pedagogai bent jau nebeturėtų galimybių toliau dirbti su moksleiviais. Prieš kurį laiką buvo nutarta, kad kiekvienas pedagogas, besidarbinantis į švietimo įstaigą, ar kitas specialistas, norintis dirbti su vaikais, įstaigos vadovybei pristatytų pažymą, jog nebuvo teisiamas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus ir nėra tuo įtariamas, kaltinamas. Tokia pažyma jos gavėjui kainavo 5 eurus.
Šiemet Seimas, prieš tai gavęs ne vieną mokytojų skundą, nes didžioji dauguma tokių specialistų yra išties dori, papildomai nutarė, kad minėtomis pažymomis turi rūpintis ne pats pedagogas, ieškantis darbo (ar jau ir dirbantis), o darbdavys. Pataisa buvo priimta Seime vienbalsiai. Tokia pažyma turi būti gaunama iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, o pati informacija teikiama nemokamai.
Taigi su vaikais draudžiama dirbti asmenims, kurie teisti už nusikaltimus, susijusius su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, vaiko pirkimu ar pardavimu, pelnymusi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimu į prostituciją ar disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
Tokiems asmenims draudžiama dirbti arba savanoriauti vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat draudžiama verstis individualia veikla, jeigu ji tiesiogiai susijusi su vaikų auklėjimu ar jų saugumo užtikrinimu.
Beje, minėti draudimai galioja ne tik pedagogams, bet ir medikams, socialiniams darbuotojams ir kitiems asmenims, dirbantiems su nepilnamečiais.
Na, o kad su vaikais dirbsiantis (ar jau dirbantis) specialistas nėra alkoholikas ar turintis psichikos problemų žmogus, tokios pažymos dar nereikalaujama...
Irena ZUBRICKIENĖ