Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Iš kur atsiranda ir kur dingsta skraidantys rudens vorai?

Vorai niekur nedingsta, tik keliauja – naudodamiesi savo voratinkliais gali nuskristi dešimtis ar net šimtus kilometrų. Taip aiškina biologas Algirdas Vilkas.

LRT RADIJO klausytojas Vytautas iš Šiaulių klausia, iš kur atsiranda ir kur dingsta rudens vorai su voratinkliais. „Kaip jie gyvena? Kur jie gyvena?“ – teiraujasi klausytojas.

Biologas sako, kad vorai niekur nedingsta. „Visais metų laikais jų galima rasti. Net ir žiemą vorų galima rasti savo gyvenamosiose patalpose, rūsiuose, palėpėse, o rudenį dauguma yra pastebėję skrendančius voratinklius“, – kalba biologas. Jo teigimu, skraidančių voratinklių reiškinys susijęs su bobų vasara.

„Šiltu metu matome ištisais debesimis skraidančius voratinklius, dažniausiai juos nusipina labai nedideli vorai. Jie užsiropščia augalu į šio viršūnę, iškelia pilvelį į viršų ir išleidžia voratinklinį siūlą. Tai yra baltyminė medžiaga, kuri ore sustingsta ir, kai išleidžiamas siūlas pasiekia tam tikrą dydį, voras nukanda tą vietelę, prie kurios buvo pritvirtintas, ir pavėjui su visu voratinkliu nuskrenda“, – aiškina A. Vilkas.

Biologas tikina, kad voras gali lakstyti ir skrendančio voratinklio paviršiumi, reguliuoti jo aukštį, kryptį, nusileidimą. „Taip skrendančiais voratinkliais vorai gali nukeliauti dešimtis ar net šimtus kilometrų ir įsitvirtinti naujose vietose. Tokiu būdu į mūsų kraštą dėl įvairiausių vėjo krypčių gali atskristi ir Centrinės Europos ar net Pietų Europos vorų ir čia apsigyventi“, – teigia biologas.

Anot A. Vilko, pažeme lakstantys vorai skraidyti su voratinkliu negali, todėl jie keliauja dirvos paviršiumi, nutiesdami iš voratinklių gijos tiltelius, padedančius persikelti pro natūralias užtvaras.

„Artėjant žiemai, dažniausiai tai būna vasaros antra pusė, vorai padeda kiaušinėlių, labai stipriai paslepia juos plyšiuose po medžių žieve ir tokie kiaušinėlių kokonai peržiemoja, o kitais metais turime naujų vorų. Ir taip – metai iš metų“, – sako A. Vilkas.

Rekomenduojami video