Jeigu tėvai neturi galimybių gyventi prabangiai, bet savo vaikams nepajėgia ar nesugeba įteigti bei įrodyti, kad ne brangiausi ir moderniausi daiktai gyvenime yra svarbiausia, tai tokie gimdytojai rizikuoja tiesiog pasmerkti savo atžalas skaudžių gyvenimo smūgių talžomai kasdienybei. Mat vaikai, siekdami lygiuotis į turtingesnius bendraamžius, gali daug kam ryžtis dėl tų brangių ir modernių daikčiukų.
Senbernio aistra
Viename vidurio Lietuvos rajone gyvenančios mažametės draugės (11 m. ir 12 m.), augančios prabanga netrykštančiose šeimose, dėl pinigų ir malonių blizgučių ryžosi bendrauti su seneliu joms galinčiu būti vyru (57 m.). Tik tas bendravimas buvo ne įdomūs pokalbiai apie gyvenimą, ne knygų aptarinėjimas, ne kokių nors gyvenimo tiesų ieškojimas su gyvenimo patirties (ir išminties?) turinčiu brandaus amžiaus vyru – tai buvo tik turtingo senbernio, apie 30 metų gyvenančio kartu su keleriais metais vyresne seseria ir dirbančio statybų srityje, seksualinių poreikių tenkinimas.
Savo šeimą turinti, bet ir broliui vienišiui nugaros neatsukusi sesuo niekada nepagalvojo, kad šis – šiaulietis Vidas V. – gali užsiiminėti dalykais, už kuriuos Baudžiamasis kodeksas grasina ilgu įkalinimu. Anot moters, Vidas kasdien labai anksti išeidavo į darbą, grįždavo vėlai vakare, laiką leisdavo savo atskirame kambaryje, nakvodavo visuomet tik namie, prisižiūrėjo sveikatą, nes turėjo problemų. Jokių mergaičių brolis į butą neparsivesdavo. Tad kai sesuo išgirdo iš teisėsaugininkų, kad brolis rimtai prisidirbęs, ją ištiko šokas.
Iki tol gana teigiamai vertinto Vido V. juodi darbeliai viešumon iškilo pernykščio birželio pradžioje, kai įtartas dviejų mažamečių mergaičių seksualinis prievartautojas, liaudyje populiariau vadinamas pedofilu, buvo gudriai įviliotas į vienos nukentėjusios mergaitės artimųjų jam paspęstus spąstus ir sulaikytas iš anksto įspėtų policijos pareigūnų. Nuo tada šis šiaulietis, iki tol dirbęs statybų vadovu, gyvena suimtas.
Neseniai Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šiauliečio baudžiamąją bylą, paskelbė pedofilui nuosprendį – 13 metų gyvenimo nelaisvėje. Tad pensinį savo amžių aukštesnįjį išsilavinimą kadaise įgijęs viengungis turėtų pasitikti „zonoje“.
Kaip dažniausiai būna lytinių nusikaltimų bylose, apkaltintieji arba visai neigia kaltę, arba pripažįsta ją tik iš dalies. Vidas V. – prie pastarųjų. Todėl jis, siekdamas vis dėlto įrodyti savąją tiesą (kad mergaičių nežagino, tik seksualiai prievartavo; kad turėjo jų nepadorių nuotraukų, bet neketino jų platinti) ir tikėdamasis švelnesnės teismo bausmės, Kauno apygardos teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Jeigu šis teismas nenuspręs kitaip, Vidas V. turės stengtis atlyginti dviem mažametėms padarytą turtinę ir moralinę žalą – abiem sumokėti iš viso kiek per 30 000 eurų.
Beje, pati griežčiausia bausmė, kokia būtų galima nubausti Vidą V. už jo padarytus nusikaltimus, yra 15 metų – tiek numatyta už mažamečio asmens išžaginimą.
Namiškiai pavėlavo
Teismas nustatė, kad anksčiau teistas (bet teistumas jau išnykęs) Vidas V. seksualinio gyvenimo dvi mergaites netrukdomas mokė net apie 11 mėnesių – tiek laiko senbernis aktyviai tenkino savo seksualinius poreikius. Tokiu tikslu su abiem mergaitėmis susitikdavo bemaž kas savaitę. Pareigūnai, atiduodami bylą į teismą, skaičiavo, kad 12-metė daugiau nei 20 kartų buvo seksualiai prievartaujama ir keletą kartų žaginama, o nuo 11 metų į tokias meiles įtraukta jos draugė tokių atvejų patyrė bene dvigubai daugiau.
Tiesa, Vidas V., nuo pat pradžių, kaip atrodė policininkams, nuoširdžiai davęs parodymus, šiuos skaičius ginčijo – mažino. Esą ne per kiekvieną pasimatymą „vykdavęs seksas“. Na, tikslus skaičius teismui ir nebuvo labai jau svarbus – svarbu, kad brandaus amžiaus vyro kaltė dėl mažamečių lytinio išnaudojimo būtų įrodyta.
Iškart reikia pasakyti, kad abi mergaitės nebuvo nemylimos ar neprižiūrimos savo šeimose, paliktos be suaugusiųjų dėmesio. Ir namiškiai buvo gana pastabūs – matė, kad dukros (seserys) turi naujų papuošalų, kosmetikos, gerą laikrodį, nuolat – saldainių ir pinigų, brangius mobiliuosius, planšetinį kompiuterį, tačiau, pasiteiraudavę mažamečių, tikėjo meluojančiomis mergaitėmis. Šios gi vasarą darbavosi, tad manyta, jog jos išties daugiau užsidirba. Dar namiškių tikėta, kad iš kažkur atsiradę prabangūs daiktai padovanoti melagingai įvardytų asmenų.
Tad dabar belieka tik apgailestauti, kad tie rūpestingi namiškiai gerokai per vėlai susigriebė rimčiau įtarti ir akyliau stebėti savo mažametes. Mat pinigais ir mergaičių geidžiamais daiktais švaistęsis Vidas V. per tuos 11 mėnesių buvo nuėjęs jau gana toli savo intymiuose santykiuose su abiem mažametėmis. Ką ten tie 11 mėnesių – vyras seksualiai prievartauti mergaites pradėjo pirmomis pažinties su jomis dienomis, o netrukus savo lytinius veiksmus jau užbaigdavo ir žaginimu.
Bylos duomenimis, abi mažametės jokios lytinės patirties iki bendravimo su Vidu V. nebuvo turėjusios.
Mažametės rauda
Šiandien abi mažametės turėtų būti labiausiai dėkingos vienos jų giminaitei – jaunai moteriai, kuri buvo pastabiausia ir įtariausia. Ji pirmoji pastebėjo, kad tuose pačiuose namuose gyvenanti 12-metė Giedrė (abiejų nukentėjusių mergaičių vardai pakeisti – aut. past.) dažnai verkia. Giminaitei pasiteiravus, Giedrė trumpai atsakė, jog pykstasi su savo drauge. Vieną vakarą, kai Giedrė vėl buvo verkusi, nuovoki giminaitė išgirdo, kad mergaitė savo kambaryje kalba telefonu. Pokalbio turinys, nugirstos sakinių nuotrupos („ne jūs vienas man pinigų duodate!“) moterį sudomino. Ji tiesiai šviesiai pasakė Giedrei, ką nugirdusi, ir prikalbino pasipasakoti.
Tada ir paaiškėjo, kad Giedrė su savo metais jaunesne drauge Laura jau kelis mėnesius sistemingai susitikinėja su, anot Giedrės, „dieduku“, kuris pas jas atvažiuoja iš Šiaulių, pirmiau telefonu pranešęs, kur pasimatys. Pasimatymai vyksta gamtoje – toliau nuo žmonių akių, pamiškėje ar miške, tiksliau – ir „dieduko“ automobilyje tamsintais langais, ir ant patiesalų lauke. Būta kartą net ir šiauliečio bute. Anot Giedrės, ji jau seniai norėjusi viską baigti, tačiau Vidas V. jas vis baugina, gąsdina – verčia jam paklusti už duodamus pinigus ir dovanas.
Veikli giminaitė
Tai išgirdusi giminaitė sutriko, tačiau nė nesudvejojo, kad mergaitę ir jos draugę reikia skubiai gelbėti, o „dieduką“ perduoti teisėsaugai. Moteris pati paskambino Vidui V., prisistatė ir pasakė viską žinanti dėl mergaičių, todėl „sukelsianti ant kojų visą policiją“. Vyras, ramiai išklausęs, mandagiai pažadėjo daugiau nebeieškoti mergaičių. Giminaitė paskyrė Giedrei „namų areštą“, laikinai paėmė jos telefoną.
Tačiau vėliau Vidas V. paskambino Giedrei jos draugės Lauros telefonu ir šantažu pasiekė, kad pasimatymai su mergaitėmis vyktų toliau.
Kai po dar kelių mėnesių Giedrės giminaitė tai sužinojo, ji nutarė žodžiais daugiau nesišvaistyti. Moteris pradėjo veikti. Taip Vidas V. buvo gudriai įviliotas į spąstus. Jis, birželio pradžioje susitaręs susitikti su mergaitėmis, kurios telefonu neišsidavė jam jau žinančios, kas bus, atvyko į sutartą vietą ir iškart buvo sulaikytas dviejų pasaloje tykojusių policininkų. Į juos jau buvo kreiptasi Giedrės aktyviosios giminaitės. Mat ši, dėl drąsos lydima dviejų draugų, prieš tai jau buvo susitikusi su „dieduku“, kurį išgąsdino dėl būsimo pedofilo likimo „zonoje“, dėl viešumo ir privertė parašyti prisipažinimą. Esą net drebėdamas „diedukas“ tuokart buvo nuoširdus ir beveik atviras – parašė viską išklodamas. Dar ir 20 000 eurų pažadėjo sumokėti, kad tik policija nieko nesužinotų.
O kai po to Vidas V. pranešė Giedrės giminaitei, kad jau turi surinkęs 1000 eurų ir gali atvežti, to tik ir buvo laukiama – kaip minėta, tada įsijungė ir visą istorijos esmę jau žinoję kriminalistai. Jie uždėjo antrankius Vidui V., mergaičių laukusiam, kaip visada, mašinoje tamsintais langais.
Vagystė – surežisuota?
Taip suveikė tuo metu dar tik įtartam pedofilui gudriai paspęsti neabejingų Giedrės artimųjų spąstai. Galima sakyti, kad šiaulietis buvo demaskuotas tokiu pat klastingu keliu, kaip ir jis pats veikė lemtingąjį 2014-ųjų rugpjūtį, neatsispyręs norui „turėti visada po ranka“ mažametes, jo seksualinių jausmų audrintojas.
Mat pagal Vido V. ir abiejų mergaičių parodymus susiklostė štai tokia beveik 11 mėnesių trukusi slogi istorija, privertusi dvi mažametes tarnauti brandaus amžiaus vyrui. Policijos pareigūnai turi duomenų, kad senbernis Vidas V. vis dairydavosi į mažametes ir tai buvo žinoma vietos mergaitėms. Kelios jų kartą, 2014-ųjų vasaros gale, pasiūlė į tą kraštą pas giminaičius paviešėti atvykusiai Giedrei užsidirbti – išvalyti statybinį vagonėlį, kuriame darbuodavosi iš statybos objektų sugrįždavęs Vidas V. Giedrė susigundė užsidirbti. Tos pačios mergaitės darbavosi kartu ir pasiūlė Giedrei slapta pasisavinti kiek nors pinigų iš pradaryto stalčiaus – esą jos taip visada darančios, o „diedukas“ ir nesusigaudąs. Giedrė pasiėmė 120 litų ir, draugių patarta, užsikišo juos už apatinių kelnaičių.
Dabar galima manyti, kad tos mergaitės, kurį laiką „tarnavusios“ Vidui V., turėjo surasti „pamainą“, todėl atviliojo Giedrę. Nes kiek vėliau Vidas V. pasakė Giedrei, kad ji galinti surasti vietoj savęs kokią nors savo draugę, jeigu pati nenorinti artimai bendrauti su juo. Taip Giedrė įviliojo Laurą, bet kartu liko ir pati, nes Laura viena nesutiko susitikinėti, be to, Vidas V. jau turėjo kuo mergaites šantažuoti ir bauginti.
Bet grįžkime prie tos (suplanuotos?) pinigų vagystės. Tąkart Vidas V., parėjęs į vagonėlį, iškart pastebėjo, kad trūksta pinigų, ir liepė Giedrei apsinuoginti – esą „kratai“. Radęs pavogtuosius pinigus, fotografavo pusnuogę Giedrę – esą aptiktus įkalčius. O tada pradėjo bauginti mergaitę, kad apie vagystę praneš į policiją – net raštišką pasiaiškinimą iš mergaitės paėmė. Bet esą jeigu Giedrė sutiksianti „šį tą“ padaryti, tai nepranešiąs. Išsigandusi mergaitė sutiko. Už pirmą kartą, kai buvo seksualiai prievartaujama, ji dar ir pinigų iš „dieduko“ gavo.
Vertė šantažuodamas
Vėliau, kai Giedrė parvyko į savo rajoną, Vidas V. pradėjo jai skambinėti ir gąsdinti, kad jos – nuogos, „dirbančios“ prie nuogo vyro – nuotraukos pasieks jos šeimą, mokyklą, draugus. Taip nuolat buvo sakoma ir tada, kai Giedrė įtraukė į šią „veiklą“ savo draugę Laurą. Mergaitės nebenorėjo tenkinti vyro seksualinių poreikių, kartais net verkdavosi, skųsdavosi, kad joms skauda, tačiau vėl ir vėl jas įveikdavo baimė būti parodytoms nuotraukose. Šias mobiliuoju telefonu kartais darydavo ir pats Vidas V., ir jo įsakyta viena iš mergaičių, kuri tuo metu likdavo gašlių veiksmų stebėtoja.
Tiesa, po kiekvieno pasimatymo abi mergaitės gaudavo litų – ir po 20, ir po 100. Kai 2015-aisiais Lietuvoje buvo įvestas euras, pedofilas savo aukoms mokėdavo po 5–10 eurų. Kaip jau minėta, dovanodavo ir brangių daiktų, kurių paprašydavo pačios mergaitės. Taip jos, galima sakyti, buvo paverstos „vieno kliento“ prostitutėmis, tik pačios dėl mažametystės buvo nepajėgios suprasti su jomis atliekamų veiksmų esmės ir galimų pasekmių, Nors tai, kad daro negerus darbelius, mažametės puikiai suprato – ilgai slėpė nuo namiškių, draugių, prašė Vido V. tik nefiksuoti jų veidų, nerodyti nuotraukų.
O tų nuogalių nuotraukų Vido V. kompiuterinėse laikmenose policijos pareigūnai per kratą surado net per 1000! Dar ir vaizdo įrašų buvo – 7. Įamžintuose kadruose lengvai atpažįstamos ir mergaitės, ir pats Vidas V. Užfiksuota, kad „dirbdamos“ mergaitės verkė, skundėsi, jog joms skauda, viena kartą sakiusi, kad ją pykina. Vėliau specialistai patvirtino, kad tai – pornografinio turinio vaizdai. Už tai Vidas V. irgi buvo kartu teisiamas.
Beje, 13 metų nelaisvė pedofilu pripažintam Vidui V. paskirta subendrinus visas jo kriminalines nuodėmes – mažamečių seksualinį prievartavimą ir žaginimą, disponavimą pornografinio turinio medžiaga. O jeigu bausmės už visus nusikalstamus epizodus mūsų Temidės būtų sumuojamos, Vidas V. būtų gavęs net 42 metų laisvės atėmimo bausmę! Taip atsispindi teismo nuosprendyje, kur įvardytos bausmės už kiekvieną epizodą.
Tik faktai
Norėdamas įbauginti mergaites, panorusias jį jau palikti, Vidas V. ne tik šantažavo jas grasinimu išplatinti jų nuotraukas, bet ir siuntinėjo žinutes, apsimetęs policijos pareigūnais ir pagalbos prašančiomis kitomis nelaimingomis mergaitėmis.
Vidas V. baugino abi mergaites šiurpiomis istorijomis, esą nutikusiomis jo pažįstamoms nepaklusnioms mergaitėms: neva tokia Simona buvo išvežta dirbti prostitute, o grįžo jau visai pražilusi; neva Agnė jau „prisižaidė“ – laukiasi vaiko, todėl tikisi pinigų abortui; esą tokia Gabija labai užjaučia Agnę, tad prašo Giedrę „darbuotis“ su Vidu V. toliau, o tada pinigais pagelbėti Agnei...
Vidas V., pavertęs mažametę Giedrę savo asmenine prostitute, kartą sulaukė jos labai jau skubėjusios iš mokyklos – tebevilkinčios mokykline uniforma.
Šiaulietis taip troško mažamečių mergaičių glamonių, kad į susitikimus su jomis kone kas savaitę atvažiuodavo iš Šiaulių, įveikdamas apie 150 kilometrų kelią.
Pamalonindamas savo aukas pinigais ir dovanomis, pedofilas net buvo atidaręs banko sąskaitą mergaitėms, o jos kortelę padavęs Giedrei.
Vidas V. teisme tikino nežinojęs tikslaus mergaičių amžiaus, kai su jomis intymiai bendraudavęs, tačiau teismas įrodė, kad vyras melavo; juolab kad ir pačios mergaitės pagal savo amžių neatrodo esančios vyresnės.
Vienai iš nukentėjusių mergaičių Vidas V. buvo sakęs, kad ji galėsianti gyventi su juo, kai tik sulauksianti 18 metų – turtingas senbernis turėjo vilties, kad mergaitei jis patinka.
Vido V. „žaidimai“ su mažametėmis galėjo baigtis ir liūdniau, nes jos buvo pastebėjusios, kad iš pradžių kultūringai, švelniai elgdavęsis „diedukas“ galiausiai tapo labai grubus ir piktas, šaukdavo ant jų.
Mergaičių artimųjų teigimu, bendravimas su Vidu V. abiem mergaitėms gerokai apkartino jų gyvenimą – buvusios linksmos, žvalios mergaitės tapo liūdnos, tylios, uždaros, irzlios, neretai verkia, bijo žmonių, todėl šalinasi jų, nepasitiki savimi.
Irena ZUBRICKIENĖ