Dar prieš kelerius metus hibridiniai žieminiai miežiai buvo naujiena mūsų šalyje. Jie pradėti auginti tik nedideliuose gamybiniuose plotuose. Dabar vis daugiau ūkininkų, įvertinę puikias šių miežių savybes, aukštą derlingumą, įtraukia juos į savo laukų sėjomainas.

Istorija ir planai

Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovėje hibridinių žieminių miežių pirmą kartą buvo pasėta prieš ketverius metus, 2013-ųjų rudenį. Tai buvo Šveicarijos kompanijos „Syngenta“ selekcininkų sukurti hibridiniai žieminiai miežiai Zzoom. Pirmasis 2014 m. nukultas iki tol negirdėtų hibridinių miežių derlius nustebino ir visko mačiusį Lukšių žemės ūkio bendrovės agronomą Joną Baką. Į kombaino bunkerį byrėjo net 9 t grūdų iš ha. Bet ir toks kiekis buvo ne riba. 2015 m., auginant jau didesnį hibridinių miežių plotą, bendrovėje gautas rekordinis derlingumas – 10,62 t iš ha.

Tokie derlingumo skaičiai ir geri peržiemojimo rezultatai paskatino ir kitus ūkius pamėginti auginti hibridinius žieminius miežius. 2016 m. Lietuvos ūkių gamybiniuose laukuose jau buvo auginama daugiau nei 700 ha minėtos kultūros. Hibridinių miežių pasėlių atsirado įvairių šalies regionų ūkiuose: ir Aukštaitijoje, ir Žemaitijoje, ir Suvalkijoje. Nors anksčiau manyta, kad mažiausia rizika sėti žieminius miežius yra tik Pietų Lietuvoje. Tiesa, 2015–2016 m. permainingą žiemą pietinių ir vakarinių Lietuvos rajonų kai kuriuose laukuose, kuriuose per didžiausius šalčius visai nebuvo sniego, praretėjo visi žiemkenčiai, tarp jų ir miežiai.

Šį sezoną Zzoom hibridinių žieminių miežių plotas Lietuvoje padidėjo bemaž tris kartus ir pasiekė 2 tūkst. ha. Beveik visur miežiai sėkmingai peržiemojo (išskyrus pavienius plotelius, kur buvo padaryta agrotechnikos klaidų).

Planuojama, kad šių metų rudenį Lietuvą pasieks naujesnės kartos, dar geresnėmis savybėmis pasižymintys žieminiai hibridiniai miežiai Mercurioo. Dabar juos galima išvysti Lukšių žemės ūkio bendrovėje, kurioje ir prasidėjo hibridinių žieminių miežių auginimo kelias Lietuvoje. Be to, naujasis miežių hibridas auginamas ir Valstybinės augalininkystės tarnybos Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje. Mercurioo hibridas yra atsparesnis varpų lūžinėjimui, augalai turi tvirtesnį šiaudą, vadinasi, mažesnė išgulimo tikimybė.

„Syngentos“ produktų plėtros vadovas Arnoldas Čepelė pasakojo, kad kompanijos selekcininkų sukurti hibridiniai miežiai tiriami ir Lenkijoje. 2015–2016 m. buvo atlikti gamybiniai bandymai šešiuose lenkų ūkiuose. Šiuose bandymuose linijinių veislių miežių derliaus vidurkis buvo 7,62 t iš ha, o Mercurioo hibridas užderėjo gausiau – derliaus vidurkis buvo net 9,63 t iš ha ( 2,01 t daugiau).

Hibridiniai žieminiai miežiai itin gausiai, palyginti su nehibridiniais javais, išsikrūmija: vienas augalas suformuoja po 12–15 produktyvių stiebų.

Kodėl verta auginti

Hibridiniai žieminiai miežiai, skirtingai nei linijinių veislių, turi bent kelis svarbius privalumus. Jie labai derlingi, pakankamai ištvermingi žiemą, anksti subręsta. Ūkininkai juos įvertino ir dėl labai aukšto derlingumo, ir kaip puikų žieminių rapsų priešsėlį.

Apžvelgus šiųmečių hibridinių žieminių miežių pasėlių būklę, galima teigti, kad bręsta tikrai gausus derlius. Birželio pirmąjį dešimtadienį javai buvo ne tik išplaukėję, bet ir užmezgę grūdus. Liepos pirmąjį dešimtadienį grūdai jau pasiekė pieninės brandos tarpsnį, pradėjo pereiti į vaškinę brandą. Įprastais metais šių miežių pasėliai dažniausiai pradedami kulti liepos viduryje.

Kol javai dar laukuose, galima prisiminti praėjusių metų derlingumo rezultatus. Dažniausiai ūkiuose vyravo 7 t iš ha derlius. Atsižvelgiant į tikrai sudėtingą pernykštį sezoną ir javapjūtės sąlygas (sausringi periodai vegetacijos metu, itin lietingi orai liepą), toks miežių derlingumas, įvertinus ir kitų javų derlių, augintojus tenkino. Kai kuriuose ūkiuose net ir pernai pavyko užauginti dar daugiau: pavyzdžiui, Kauno r. ūkininkas Olegas Naturjevas, Raseinių r. ūkininkas Povilas Paškevičius iš ha gavo po 7,5 t, raseiniškiai Rimantas ir Deividas Zdanavičiai – po 8 t, Šiaulių r. ūkininkas Arūnas Mykolaitis – 9 t, Joniškio r. ūkininkė Danutė Šlekonienė – 9,5 t, joniškietis Kęstutis Saulius – 10 t. Kauno rajono „Lytagros“ žemės ūkio bendrovės net prastuose laukuose kulta po 7,6 t iš ha, o geruose gauta po 9,6 t iš ha.

Augintojai įsitikino, kad hibridiniai miežiai pavasarį anksti pradeda vegetaciją, o sušilus orams labai greitai vystosi. Jie itin gausiai, palyginti su nehibridiniais javais, išsikrūmija: vienas augalas suformuoja po 12–15 produktyvių stiebų. O šešiaeilės hibridinių miežių varpos savo dydžiu ir grūdų skaičiumi jose įprastus miežius lenkia maždaug dvigubai. Pavyzdžiui, šiemet liepos pradžioje atliekant miežių pasėlių apžiūrą, buvo randama po 60–66 grūdus varpoje.

Šį sezoną dėl neįprastai išsitęsusio vėsaus pavasario visų javų, tarp jų ir žieminių miežių, vegetacija ilgesnė. Liepos pradžia lietinga, vėsoka. Todėl manoma, kad hibridiniai žieminiai miežiai subręs antroje mėnesio pusėje. Bet kokiu atveju juos nukūlus liks pakankamai laiko tinkamai įdirbti ir paruošti laukus žieminių rapsų sėjai. Po žieminių miežių labai patogu ir patartina sėti būtent žieminius rapsus. Miežiai – puikus jų priešsėlis.

Šešiaeilės hibridinių miežių varpos savo dydžiu ir grūdų skaičiumi jose įprastus miežius lenkia maždaug dvigubai. Vienoje varpoje būna net po 60–66 grūdus.

Agrotechnikos ypatumai

Per ketverius hibridinių miežių auginimo mūsų šalyje metus buvo gerai susipažinta su jų priežiūros technologija. O ji gana paprasta. Žieminiai miežiai nereikalauja labai didelių investicijų, nes nėra reiklūs auginimo sąlygoms, taip pat ir tręšimui.

Pirmiausia žinotina tai, kad hibridinių miežių sėjama labai maža, palyginti su linijinėmis veislėmis, sėklos norma. Įprastai – du sėjos vienetai ha, o tai sudaro 1,8–2 mln. vnt. daigių sėklų. Fiziniu svoriu – 70–80 kg į ha. Kitas svarbus dalykas – tinkamas sėjos laikas. Patirtis rodo, kad Lietuvoje optimalus hibridinių žieminių miežių sėjos laikas – rugsėjo 1–5 d. Galima pradėti sėti nuo rugpjūčio 25 d., sėją būtina baigti iki rugsėjo 10 d. Vėliau sėti tikrai nepatartina. Rudenį iki vegetacijos pabaigos žieminiai miežiai turi baigti krūmytis. Pavasarį jie jau nebesikrūmija, atnaujinę vegetaciją iš karto pereina į bamblėjimo tarpsnį.

Prieš sėją išberiama NPK trąšų. Sudygus pasėlis purškiamas rudeniniais herbicidais. Kartu naudinga įdėti ir mangano trąšų Actiflow Mn arba cinko, vario ir mangano turinčių trąšų Actiflow MCZ, kurios padeda augalams geriau pasiruošti žiemojimui. Būtent manganas miežiams labai svarbus rudenį. Pavasarį, jeigu yra piktžolių, dar kartą naudojami herbicidai. Kartu su jais patogu išpurkšti ir augimo reguliatorių. Pirmą kartą augimo reguliatorius paprastai naudojamas miežių bamblėjimo pradžioje. Vėliau naudojami fungicidai nuo vienos pavojingiausių miežių ligų – tinkliškosios dryžligės. Jeigu reikia, ir insekticidai nuo tripsų bei kitų kenkėjų. Taip pat reikia antrą kartą nupurkšti augimo reguliatoriais. Per pavasario–vasaros sezoną azoto trąšos (įprastai – amonio salietra) barstomos du kartus. Ar bus tręšiama per lapus, priklauso nuo augintojų galimybių ir tikslų. Jeigu siekiama maksimalaus derlingumo, miežiai, kaip ir kiti javai, tręšiami per lapus. Vidutiniais rezultatais pasitenkinantys augintojai apsiriboja tik įprastomis biriomis trąšomis.

Beje, hibridinius žieminius miežius galima sėti ir prastesnėse žemėse, tokiose, kuriose dažniausiai auginami tik kvietrugiai ar rugiai. Tokiose dirvose hibridiniai miežiai palyginti gerai auga ir dera.

„Įvertinę naujojo hibrido privalumus, šio rudens sėjai augintojams pateiksime Mercurioo sėklų“, – sakė AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.

Taigi, šių naujos kartos žieminių miežių auginimo galimybės yra didelės. Jų plotai turėtų plėstis, nes tinkamo priešsėlio žieminiams rapsams ūkiuose reikia. Beveik kiekvieną javapjūtės sezoną pasitaikančios sudėtingos orų sąlygos tik patvirtina minėtus žieminių miežių privalumus.

Puslapis parengtas bendradarbiaujant su rapsai.lt

Rasa Jagaitė