Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grūdų džiovyklose išgaruoja milijonai

Jau daugiau nei dešimtmetį grūdų augintojai ir jų supirkėjai bei perdirbėjai kryžiuoja ietis dėl grūdų kokybės standartų. Pastaraisiais metais išsiplėtus ankštinių kultūrų, kurioms taikomas tas pats standartas, kaip ir javams, plotams, dvikovoje vėl pakvipo paraku.

Tuština kišenes

Mūsų ūkininkai teigia, kad vien dėl griežtesnio nei kitose ES šalyse galiojančio grūdų drėgnio reikalavimo kasmet jie paranda apie 10 mln. eurų. Grūdų supirkėjai atkerta, kad sąlygas diktuoja ne standartai, o rinka.

Šioje ilgus metus besitęsiančioje dvikovoje ūkininkai jaučiasi pralaimėtojais. Jiems nepavyksta pasiekti, kad superkamo derliaus drėgnis būtų padidintas nuo 14 proc. iki 14,5 proc. ar 15 proc., o rapsų – nuo 8,5 proc. iki 9 proc. Vos pusės procento drėgnio džiovinimas virsta milijonais eurų, kurie, augintojų įsitikinimu, turėtų likti jų kišenėse.

Grūdų ir rapsų augintojai siūlo remtis ES šalių praktika, juolab kad auginant javus jie orientuojasi į europietiškas technologijas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje maksimalus leistinas grūdų drėgnis siekia iki 15 proc., Nyderlanduose – iki 16 proc. Bet daugelyje ES valstybių grūdų standartų atsisakyta. Žemdirbiai ir grūdų supirkėjai abipusiu susitarimu pasirašo jiems naudingas sutartis, susitaria ir dėl drėgnio, kuris gali svyruoti nuo 13 proc. iki 15 proc. O Lietuvoje užfiksuotas 14 proc. grūdų drėgnis.

„Daug buvo diskutuota ir ginčytasi, tačiau perdirbėjai nenusileido. Tiesa, mums pavyko pasiekti, kad iki 14,5 proc. būtų padidintas pašarinių kviečių drėgnio reikalavimas. Tai – tam tikras mūsų laimėjimas, bet jis menkas, nes tokių grūdų būna ne tiek daug“, – sakė buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas, Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas.

Grūdų kokybės standartus keičia Lietuvos standartizacijos departamente suformuota penkioliktoji Technikos komiteto grupė „Grūdai, grūdų produktai, duona, pašarai“. Joje yra devyniolika narių, iš kurių devyni – grūdų perdirbėjų ir duonos gaminių kepėjų, penki – mokslo bei valstybinių institucijų atstovai. Žemdirbių čia mažuma – tik trys nariai.

Siūlo kooperuotis

Dabartinis LGAA vadovas Aušrys Macijauskas nelinkęs spekuliuoti suskaičiuotais negautais milijonais eurų: „Nemanau, kad supirkėjai piktnaudžiauja ir kažką slepia nuo ūkininkų. Grūdų eksportuotojai turi visokių kontraktų, kur grūdų drėgnis sudaro ir 15, ir 14, ir net 13,5 proc. Šis rodiklis priklauso nuo to, kur grūdai yra išvežami. Aišku, mes nežinome, kokie kontraktai vyrauja. Jie tokios informacijos neviešina.“

Augalininkystės ūkio savininkas kolegoms, skaičiuojantiems nuostolius dėl grūdų kokybės reikalavimų, siūlė sekti vakariečių ūkininkų pavyzdžiu ir kooperuotis, tuomet nereikės kovoti su perdirbėjais dėl standartų.

„Daug daugiau prarandame būdami išsisklaidę. Jei Lietuvoje būtų stipri kooperacija, kaip Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur, išvengtume tarpininkų ir sutaupytume nemažai transportavimo, sandėliavimo bei džiovinimo išlaidų. Dėl begalės perkrovimų mūsų transportavimo sąnaudos yra kelis kartus didesnės nei, pavyzdžiui, prancūzų“, – aiškino LGAA vadovas.

Gresia baudos

Grūdų ir rapsų augintojų kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Raimundas Juknevičius mano, kad grūdų kokybės standartų pakeitimas didesnės įtakos augintojų pajamoms neturėtų. Vienur sutaupius, kitur gali tekti prarasti daugiau.

„Grūdų eksportuotojai nori, kad mes pristatytume 14 proc. drėgnio grūdus, nes, suvežus drėgnesnius, drėgnis gali viršyti 15 proc. Viršijus šį eksporto standartą, pasipiltų baudos, kurios atsilieptų ir mums. Tad gali būti, kad augintojai dar labiau nukentėtų“, – samprotavo Šiaulių rajono ūkininkas. Tačiau jis pastebėjo, kad jei augintojai parduoda keliais procentais sausesnius nei standartinis drėgnis grūdus, priedų supirkėjai nemoka, o pristačius drėgnesnius nei 14 proc., taiko nuoskaitas.

Lietuvos ūkininkai paprastai skundžiasi, kad žemės ūkio produkcijos supirkėjai ir perdirbėjai sugeba antklodę truktelėti į savo pusę. Anot R.Juknevičiaus, kiek pajamų pateks į mūsų augintojų kišenę, priklauso nuo produkcijos pasiūlos ir paklausos pasaulinėse rinkose bei supirkėjų konkurencijos vietos rinkoje.

„Žinoma, mūsų grūdų sektoriaus nepalyginsi su pieno. Kai yra daugiau grūdų eksportuotojų, jie rungiasi dėl produkcijos, ypač dėl didesnių kiekių, todėl ir labai skriausti augintojų negali“, – pastebėjo kooperatyvo vadovas.

Nenori nuleisti kartelės

Lietuvos grūdų perdirbėjai ir eksportuotojai sako, kad lietuviški grūdai ir jų produktai gerai vertinami eksporto rinkose. O paleidus kokybės vadeles ir sušvelninus standartus, esą visiems gali būti daugiau problemų nei naudos.

„Agrokoncerno grūdų“ direktoriaus Karolio Šimo manymu, svarstyti apie 15 proc. drėgnį būtų neprotinga, nes eksporto rinkose tokių grūdų nereikia. „Neturime tokių sutarčių, pagal kurias būtų reikalaujama tokio drėgnio. Eksportuojame 14 proc. drėgnio grūdus, o šiemet eina 13,5 proc. drėgnis. Neseniai dalyvavome konkurse, kur reikalaujamas grūdų drėgnis – 11 proc. Mums reikia konkuruoti su tokiu derliumi“, – sakė grūdus eksportuojančios įmonės vadovas.

K.Šimas pabrėžė, kad visus metus pavyksta išlaikyti ne didesnio nei 13 proc. drėgnio grūdus. Laikant vos procentu drėgnesnius, jau esą rizikuojama dėl kokybės.

„Gal augintojai norėtų parduoti 15 proc. ar net didesnio drėgnio grūdus, bet turime derintis prie tų standartų ir kokybės, už kurią mokami pinigai. Rinkoje neparduosi prekės, kurios nereikia“, – nukirto „Agrokoncerno grūdų“ vadovas.

Mokslininkų teigimu, tinkamai prižiūrimuose sandėliuose iki pavasario galima išlaikyti 14,5 proc. drėgnio grūdus. Tokią išvadą padarė prieš kelerius metus grūdų saugojimo stebėseną atlikę Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus emerito Algirdo Railos.

Švaisto pinigus

Dėl žalinimo reikalavimų pastaraisiais metais išsiplėtus ankštinių kultūrų plotams, ūkininkų ir grūdų supirkėjų diskusijose vėl pakvipo paraku. Augintojai įsitikinę, kad žirnių ir pupų tikrai nereikėtų džiovinti iki standartinio 14 proc. drėgnio.

„Džiovindami iki tokio drėgnio tik švaistome pinigus. Be to, pavyzdžiui, žirnius sunku išdžiovinti iki nustatyto rodiklio, jie pradeda skeldėti. Visiškai pakaktų 15 ar 15,5 proc. drėgnio“, – kautis dėl ankštinių kultūrų drėgnio rodiklio pakeitimo ragino R.Majauskas.

Romas Majauskas

Anot A.Macijausko, augintojams nepriimtini perdirbėjų siūlymai dėl žirnių priemaišų rodiklio. „Priemaišomis norima laikyti žirnio puselę, su tuo mes tikrai nesutinkame“, – pastebėjo LGAA vadovas.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė aiškino, kad žirnių priemaišos yra apibrėžtos standarte, kuriame nurodyta, jog prie pagrindinių grūdų priskiriami tos pačios rūšies grūdai, kurie yra didesni už pusę jų originalaus dydžio. O pažeistais grūdais laikomi tie, kurie yra lygūs ar mažesni kaip pusė.

„Toks yra europinis ISO priemaišų rinkimo standartas. Eksportuojant griežtai jo paisoma, kitaip nepavyktų parduoti. O vietos rinkoje gamintojai ir augintojai susitaria pagal poreikius ir situaciją“, – teigė pašnekovė.

R.Majauskas

A.Macijauskas pateikė argumentus, kodėl negalima lyginti kviečių ir žirnių: „Kvietys yra vienaskiltis augalas, o žirnis – dviskiltis. Žirnio abi puselės yra identiškos, tad jos negali būti priemaišos. Juolab kad parduotuvėje galima įsigyti žirnių puselių, kurios nevadinamos priemaišomis.“

LGPA duomenimis, pernai eksportuota apie 101 tūkst. tonų žirnių, iš kurių net 97 tūkst. t iškeliavo į Indiją. Pupų eksportuota 37 tūkst. tonų, daugiausia jų išvežta į Egiptą.

Preciziška priežiūra

Algirdas Raila, A.Stulginskio universiteto profesorius emeritas

Kadangi augintojai ir perdirbėjai karštai ginčijosi, ar galima išlaikyti 14,5 proc. ir drėgnesnius grūdus, mes keliose vietose atlikome grūdų saugojimo stebėseną. 14,5 proc. drėgnio grūdus galima sėkmingai išlaikyti ilgą laiką, jei derlius tinkamai prižiūrimas. Tokiu atveju turi būti tinkama sandėliavimo įranga, be to, ja reikia mokėti naudotis. Preciziškai prižiūrint galima išlaikyti ir 15 proc. drėgnio grūdus, bet būtina nuolatinė drėgmės, temperatūros kontrolė.

Atlikti išsamesnio rapsų saugojimo tyrimo mums nepavyko, nes ir vienais, ir kitais metais, kai atlikome stebėseną, rapsai iš ūkininkų sandėlių buvo greitai parduoti.

Mes taip pat rinkome informaciją apie grūdų drėgnio rodiklius kitose ES šalyse. Daugelyje jų grūdų standartų atsisakyta. Žemdirbiai ir grūdų supirkėjai abipusiu susitarimu pasirašo jiems naudingas sutartis ir nesivadovauja normatyviniais dokumentais.

Grūdų eksportuotojai nori sausesnių grūdų. Pasak jų, eksportuojant į arti pusiaujo esančias šalis, keičiasi temperatūrų lygis ir ant grūdų paviršiaus susidaro kondensatas. Bet tai –

jau ne ūkininkų problema.

Kova dėl žirnių

Gražina Juodeikienė, Lietuvos standartizacijos departamento 15-ojo Technikos komiteto pirmininkė

Dėl grūdų ir rapsų drėgnio abi pusės jau buvo radusios kompromisą. Žemesnės klasės (pašariniams) kviečiams drėgnio rodiklis buvo padidintas 0,5 proc., o maistiniams grūdams palikti aukštesni reikalavimai. Jei jų nesilaikysi, dėl pelėsių ir mikotoksinų kils pavojus ir žmonių, ir gyvulių sveikatai. Pavyzdžiui, kiaulės labai jautrios mikotoksinams. Bet jei žemdirbiai vėl kelia ši klausimą, prasidės sunkios diskusijos.

Kita vertus, standartas nėra privalomas, kai augintojai ir supirkėjai derasi dėl sąlygų. Tai nėra teisės aktas. Kita problema – sandėliavimas. Daug smulkiųjų augintojų neturi gerų sandėlių, o supirkėjų ir perdirbėjų talpyklos irgi ribotos. ES šalių ūkininkai turi geras sandėliavimo sąlygas, todėl jie gali laikyti ir 15 proc. drėgnio grūdus. Dabar LGPA inicijuoja žirnių rodiklių peržiūrėjimą, norima prisitaikyti prie perdirbimo proceso, nes ankštinių kultūrų daugėja.

Rekomenduojami video