Indrė ir Mantas Bielskiai į Kėdainius sugrįžo prieš penkerius metus, kai tvirtai apsisprendė likti Lietuvoje po emigracijos Anglijoje. Abu kiek kuklūs, bet nuoširdūs. Tiesa, kuklumas kiek išblėsta, kai kalba pasisuka apie darbus. Sutuoktiniai dirba Kėdainiuose veikiančioje „Kauno grūdų“ greitai paruošiamų produktų gamykloje.
Įsidarbinę ten po emigracijos, apie darbo keitimą nė negalvoja. Indrė atvira: „Man labai patinka mano darbas. Į kitą nenorėčiau jo keisti“.
Kilo karjeroje
Pirmasis „Kauno grūdų“ gamykloje, kurioje gaminami greitai paruošiami makaronai ir košės, įsidarbino Mantas. Po kelių mėnesių prie jo prisijungė ir žmona Indrė.
„Per vasarą tuomet dar reikėjo pabūti su vaikais namuose. Vėliau, kai prasidėjo mokslo metai, nusprendžiau ieškoti darbo. Mantas buvo patenkintas darbu „Kauno grūduose“, tad pagalvojau, jog ir aš ten norėčiau dirbti“, – prisimena Indrė.
Darbą abu pradėjo kaip gamybos darbininkai, o jau po poros metų sutuoktiniams buvo pasiūlyta įrengimų operatorių pozicija. Indrė atsakinga už gamykloje gaminamų greitai paruošiamų produktų fasavimą, o Mantas – už šiems produktams skirtų prieskonių fasavimą.
„Iš pradžių buvo baisu, nes ne tik pats darbo pobūdis buvo naujas, bet ir atsakomybė didesnė“, – neslepia Indrė. Visgi, kaip ji sako, kasdien vis daugiau išmokdavo, vis labiau galėdavo savimi pasitikėti ir šiandien džiaugiasi savo darbu. Indrės ir Manto atsakomybėje – tinkamas įrangos sureguliavimas, jos veikimo priežiūra, aprūpinimas gamyboje reikalingomis priemonėmis – ingredientais, fasavimo plėvelėmis, o svarbiausia – produktų, kurią jų prižiūrima įranga sufasuoja, įvertinimas: kad būtų kokybiški ir atitiktų visus gamybinius reikalavimus.
Atsakomybė už kokybiško produkto pateikimą pirkėjui
„Labai patinka mano darbas. Į kitą jo keisti nenorėčiau. Buvau sulaukusi pasiūlymo pereiti į kitą poziciją, bet nusprendžiau likti dabartinėje. Ir dabar priešingai: atsakomybė – ne baido, o įpareigoja dar labiau stengtis, juk suprantu, kad nuo mano darbo priklauso mūsų gaminamų produktų kokybė ir tai, kad jais būtų patenkinti juos valgantieji“, – atskleidžia „Kauno grūdų“ gamyklos darbuotoja.
Mantas, nors kiek ir santūresnis, bet pripažįsta, kad atsakomybės darbe netrūksta. „Kai kurie tos atsakomybės bijo, tai ir pasirenka geriau likti dirbti gamyboje prie linijos. Čia suteikiamos visiems galimybės pasiekti aukštesnes pareigas, reikia tik noro. Gamykla didelė, pozicijų daug, tad jei ir tiesiog norisi pakeisti darbo pobūdį, visuomet atsiras, į ką pakeisti“, – sako Mantas.
Be to, kaip jis sako, „Kauno grūdai“ – didelė įmonė, jei ne šioje gamykloje – galimybių yra ir kituose padaliniuose.
Nuo mokinių iki mokytojų
Prieš penkerius metus prie „Kauno grūdų“ gamyklos prisijungę kaip naujokai, šiandien I. ir M. Bielskiai patys apmoko naujus darbuotojus. „Kauno grūduose“ įdiegta naujų darbuotojų įvedimo sistema, kurios pagrindas – ilgiau dirbantys kolegos apmoko naujokus. Paklausti, kiek visgi reikia laiko naujam žmogui išmokti darbo funkcijų, I. Ir M. Bielskiai sako, jog nuo kiekvieno priklauso individualiai.
„Būna užtenka ir kelių dienų, o kartais prireikia ir mėnesio. Tai priklauso nuo naujai prie mūsų komandos prisijungusio žmogaus – kiek jis pats domisi, kiek entuziazmo ir noro mokytis rodo“, – sako Indrė.
Tuo tarpu Mantas atviras: „Geriausiai viską išmoksti iš praktikos. Kai jau vienas lieki savo darbo vietoje, imi pats spręsti kilusias problemas, savarankiškai atlikinėti užduotis. O vadinamieji seniai visada yra pasiruošę padėti, atsakyti į klausimus, jei ko nežino, patarti. Čia vėl reikia tik paties žmogaus iniciatyvumo“.
Užtenka laiko ir šeimai, ir pomėgiams
Indrė ir Mantas džiaugiasi, kad darbas „Kauno grūdų“ gamykloje leidžia suderinti ir laiką šeimai, ir pomėgiams.
„Dirbame pamaininį darbą: keturios darbo dienos, keturi – laisvadieniai. Mums šis darbo grafikas – didelis privalumas, kai auginame du mokyklinio amžiaus vaikus. Susideriname darbo grafiką taip, kad vaikams netektų nė dienos vieniems būti namuose, o du laisvadieniai – sutampa. Tad ir kartu galime pabūti“, – pasakoja Indrė.
Mantas džiaugiasi, kad laiko užtenka ir naujai atrastam pomėgiui – bitininkystei. Tiesa, šiuo klausimu jis taip pat išlieka kuklus, patikslindamas, kad yra pradedantysis bitininkas.
„Per laisvadienius kartais su visa šeima, o kartais ir vienas nuvažiuoju į savo gimtąjį miestą Šiaulius, kur pas mamą sodyboje laikome avilius su bitėmis. Dar mokausi šio amato, bet kas čia žino, kur ateityje šis mano pomėgis nuves“, – atvirauja jis.
Tuo tarpu Indrė sako savo laisvalaikį skirianti vaikams. „Mokslai, būreliai, įvairūs užsiėmimai, galų gale – tiesiog ramus pasibuvimas su jais. Taip ir praeina tas laisvas laikas“, – atkleidžia moteris.
Džiaugiasi įmonės tradicijomis
Kėdainiškiai I. Ir M. Bielskiai džiaugiasi ne tik pačiu darbu, bet ir įmonės tradicijomis. „Kasmet vyksta šeimų šventė, į kurią susirenka „Kauno grūdų“ darbuotojai iš visos Lietuvos su šeimomis. Vaikams ypač patinka ši šventė – ten jų laukia įvairios pramogos, atrakcijos.
Iš tiesų dėmesio darbuotojų vaikams „Kauno grūdai“ negaili: ir Kalėdų proga specialiai jiems surengia spektaklius, dovanoja dovanas. Dovanų per didžiąsias šventes sulaukia ir patys darbuotojai“, – pasakoja Indrė.
Tik gražiais žodžiais ji atsiliepia ir apie kolegas, su kuriais dirba. Pasak Indrės, visi draugiški, linkę padėti vieni kitiems, tarpusavyje bendraujama ne tik darbe, bet ir už jo ribų.
„Turime savų vidinių tradicijų. Man asmeniškai labai svarbu gerai sutarti su kolektyvu, kad ir gatvėje kur sutikęs galėtum su malonumu pasisveikinti, persimesti nors keliais žodžiais“, – sako „Kauno grūdų“ gamyklos darbuotoja I. Bielskienė.