Artėjant euro įvedimui Lietuvoje ekonomistai be reikalo šaipėsi iš prie Seimo piketavusių moterėlių, kurios reikalavo, kad litai į eurus būtų keičiami santykiu 1:1. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad šiuo raginimu pasinaudojo ne kokie nors ekonomikos beraščiai, o Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) asociacijos nariai. Pasiteiravę dėl galimybių gauti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančią pažymą ūkininkai apstulbo – šios paslaugos kainą PPAR padidino nuo 200 litų iki 200 eurų!
Padidino 3,4528 karto
Aritmetika paprasta. 200 litų padalijame iš lito ir euro fiksuoto kurso – 3,4528 ir gauname 57,92 euro. Kad būtų patogiau, galime suapvalinti šią sumą iki 58 arba net iki 60 eurų. Tiek ir turėtų kainuoti nenugalimos jėgos aplinkybes liudijanti pažyma. Tačiau PPAR nesismulkino – rėžė iš peties ir nustatė 200 eurų rinkliavą. Įdomu, kaip šį sumanymą įvertins Konkurencijos taryba?
„Mano žiniomis, buvo kažkoks PPAR tarybos posėdis ir rinkliavos dydis buvo pakeistas“, – pasvarstęs atsargiai paaiškino Vilniaus PPAR komunikacijos vadovas Darius Buta.
Kodėl ši paslauga pabrango? „Matote, ta pažyma automatiškai neišduodama, visi pateikti dokumentai nagrinėjami individualiai, įvertinamos visos aplinkybės. Be to, Vilniaus PPAR šiam darbui atlikti samdo kvalifikuotą advokatą, o advokatų paslaugos šiais laikais brangiai kainuoja“, – suokė komunikacijos vadovas.
Kaip buvo nustatyta šios paslaugos savikaina? Turbūt atsitiktinai rinkliavą padidinta 3,4528 karto, o ne todėl, kad toks buvo lito ir euro fiksuotas kursas? „Galiu patikinti, kad teikdami šią paslaugą Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai pelno neuždirba – rinkliava padengia tik išlaidas darbams atlikti, taigi kiek jos išaugo, tiek ir padidinome“, – nemirksėdamas tikino D.Buta.
Mokesčio negrąžins
Svarbus ir kitas niuansas – šįmet nuo liūčių, o ankstesniais metais nuo kitų nelaimių nukentėjusieji PPAR prašydami nenugalimos jėgos pažymos rizikuoja ne tik jos negauti, bet ir prarasti 200 eurų. Prisimenate, kadaise tokios tvarkos laikėsi vizas išdavinėjusi JAV ambasada – pateiki dokumentus, sumoki nustatytą mokestį ir lauki atsakymo. Labai dažnai prašytojai likdavo it musę kandę – nei vizos, nei atsakymo, nei pinigų. Ir niekam nepasiskųsi.
„Mes taip nesielgtume. Tokiu atveju pateiktume labai išsamų paaiškinimą, kodėl pažymos neišdavėme. Be to, jeigu iškiltų kokių nors problemų, paprašytume pateikti papildomos informacijos. Jeigu pateiktų duomenų neužtektų, tai rinkliavos mokesčio negrąžintume“, – aiškino D.Buta.
Vilniaus PPAR viešai išplatino žinią, kad nenugalimos jėgos pažyma bus išduodama dvigubai greičiau, nei nustatyta dokumentuose – per 10 darbo dienų.
„Mes suprantame, į kokią sudėtingą padėtį pateko ūkininkai, todėl labai stengsimės pažymą išduoti kuo greičiau“, – šypsojosi D.Buta, leisdamas suprasti, kad ūkininkams PPAR rūmų durys bus atvertos labai plačiai, juos pasitiks ir dar kava pavaišins.
„Valstiečių laikraštis“ kiekvienam pažymos prašytojui pataria PPAR atstovams pirštu besti į jų tinklalapius, kuriuose iki šio antradienio buvo aiškiai parašyta, kad rinkliavos kaina yra 200 litų. Be to, rinkliavos pakeitimo nutarimo esą savarankiškai dirbantys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ar Šiaulių PPAR savo tinklalapiuose nebuvo paskelbę.
Preambulės užkulisiai
Prisiminkime 1996-uosius, kurie dar vadinami finansinių piramidžių byrėjimo metais. Vyriausybės nutarimas, kurį savo parašu patvirtino tuometinis premjeras Mindaugas Stankevičius, tikrai išskirtinis. Iš nutarimo preambulės gali suabejoti, kuri institucija tuo metu valdė valstybę – juodu ant balto parašyta, kad Vyriausybė nutarimą priima vadovaudamasi PPAR įstatymu. Kodėl išimtinė teisė buvo skirta būtent PPAR? Galimą priežastį mums paaiškino vienas iš dabartinės Vyriausybės senbuvių.
„Žemės ūkio ministerijai tada vadovavo Vytautas Einoris, premjeras Mindaugas Stankevičius neseniai buvo pakeitęs Prezidento Algirdo Brazausko pasitikėjimą praradusį Adolfą Šleževičių ir paklusniai vykdė Prezidento nurodymus“, – aiškino pašnekovas.
Kita vertus, tuo metu valstybėje stigo ne tik patikimų, bet ir kompetentingų institucijų. Pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmai dar buvo silpnoki, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba irgi žengė pirmuosius žingsnius (įkurta 1993 m.), o rajonų žemės ūkio skyriuose vyravo chaosas. Taigi valdžia pasirinko patikimus „gerus vyrus“. Negaila.
Žada kompensuoti
Praėjusį penktadienį Ukmergės rajone apsilankęs dabartinis premjeras Saulius Skvernelis irgi stebėjosi PPAR godumu. Jis pritarė ūkininkų pasiūlymui pakeisti dabar galiojančią nenugalimos jėgos pažymų išdavimo tvarką. Tai – planas ateičiai, nes, pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio, šįmet minėtų pažymų pageidaus tik nedaugelis ūkininkų. „Pažymų gali prireikti grūdų augintojams, kurie įsipareigojo savo produkciją eksportuoti tiesiogiai ir dabar negali vykdyti įsipareigojimų. Tokiais atvejais išlaidas pažymoms gauti Vyriausybė žada kompensuoti. Be to, stengsimės, kad savivaldybės, kurios paskelbė ekstremalią situaciją, turėtų teisę pačios išduoti minėtas pažymas“, – sakė S.Savickis.
Viceministras pabrėžė, kad tokia pažymų išdavimo tvarka galios ir tuo atveju, jeigu ekstremali situacija bus paskelbta visoje šalyje. „Savivaldybėse, kurios pačios paskelbė ekstremalią situaciją, nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančių pažymų išdavimas bus kitoks, tarsi lengvatinis, ir apie tai jau tarėmės su PPAR atstovais“, – teigė S.Savickis.
Svarbu paprastumas
Nors idėjų pakeisti PPAR netrūksta, tačiau mūsų pašnekovai dažniausiai minėjo rajonų žemės ūkio skyrių bei savivaldybių variantą. O ką apie tai galvoja šįmet labiausiai nuo liūčių nukentėjusių savivaldybių žemės ūkio skyrių vedėjai?
„Svarbu, ne kas išduoda pažymas, svarbu, kad tvarka būtų kuo paprastesnė. Perduoti rajonų žemės ūkio skyriams? Mes nevengiame papildomo darbo, tačiau bent jau Ukmergės savivaldybės Žemės ūkio skyrius yra nedidelis, vos spėjame atlikti dabar mums priskirtus darbus“, – svarstė Ukmergės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys.
Jo kolegė Rokiškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė vylėsi, kad ne visi ūkininkai buvo sudarę sutartis su grūdų supirkėjais ar bankais. Taigi ir įsipareigojimų atšaukti nereikės. Kita vertus, pasak vedėjos, šių metų sąlygos konkrečiame rajone turėtų būti pripažintos nenugalima jėga. „Juk tai akivaizdu. Tokiu atveju nereikėtų ir pažymų. Tačiau reikia pakeisti teisės aktus, o tai ilgai užtrunka“, – sakė skyriaus vedėja.
Šilutės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis rėžė be užuolankų: „Jeigu reikės pažymų, šilutiškiai ūkininkai turės važiuoti į Klaipėdą. O kurių galų? Kad galėtų sumokėti 200 eurų? Ir be jokios garantijos. Aš asmeniškai manau, kad rajonų žemės ūkio skyriai yra pajėgūs tokias pažymas išduoti ir nemokamai arba už simbolinę rinkliavą.“
Kiti variantai
Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis sakė šią savaitę susitikęs su PPAR vadovais ir aptaręs kai kuriuos variantus. Pasak S.Dimaičio, susidarė įspūdis, kad PPAR atstovai nesilaiko įsitvėrę jiems patikėtų paslaugų ir netgi pasiūlė su žemės ūkiu susijusių pažymų išdavimą perduoti jiems. Žinoma, jeigu prireiktų, tokią galimybę dar turėtų aptarti Žemės ūkio rūmų taryba, o jai pritarti ir Vyriausybė bei Žemės ūkio ministerija. Kita vertus, dabartinė valdžia nuo pirmų savo veiklos dienų kalbėjo apie kai kurių funkcijų perdavimą žemdirbių savivaldos organizacijoms. Štai puiki proga. Bet S.Dimaitis viliasi, kad visoje šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, nenugalimos jėgos pažymų ūkininkams nereikėtų. Ar tikrai?
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius irgi abejojo PPAR sugebėjimu įvertinti padėtį specifiniame žemės ūkyje. „Gal PPAR tai sudėtinga, todėl ir rinkliava tokia didelė. Šiuo metu žemdirbiai labiausiai pasitiki savivaldybių žemės ūkio skyriais. Jie veikia kiekviename rajone ir yra pajėgūs teikti šias paslaugas. Pažymas galėtų išduoti ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, tačiau reikėtų kontroliuoti, kad ir šiai institucijai nepadidėtų apetitas“, – sakė R.Juknevičius.
Siūlys pakeisti
Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius
Prisipažinsiu, kolegų iš PPAR apetitas nustebino. Tai jau galima pavadinti lupikavimu. Juo labiau kad jie patys savo dokumentuose buvo numatę galimybę rinkliavos dydį mažinti, o ne didinti. Apie rinkliavos padidinimą nei mūsų, nei kitų man žinomų organizacijų neinformavo ir prieš didindami su niekuo nesitarė. Gal jiems protas susisuko, kai apskaičiavo, kad, prireikus išrašyti 100–150 tūkst. pažymų, yra tikimybė uždirbti 20–30 mln. eurų? Manau, kompetentingos valstybės institucijos turi atlikti tyrimą ir nustatyti, ar jie nepažeidė LR euro įvedimo įstatymo. Tai – skandalas. Premjerui siūlysime skubos tvarka pakeisti Vyriausybės nutarimą dėl nenugalimos jėgos liudijimo pažymų išdavimo. Dabar akivaizdu, kad PPAR naudojasi monopolio aplinkybėmis. Esą penki PPAR dirba savarankiškai, tačiau visi nustatė vienodą rinkliavą. Tokią paslaugą galėtų teikti rajonų žemės ūkio skyriai, vadovaujami savivaldybių administracijos viršininkų. Jie tikrai tiksliau galėtų nustatyti aplinkybes konkrečiais atvejais.
Uždelsę prarasime daugiau
Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Siekiame, kad ūkininkams nereikėtų į PPAR kreiptis dėl nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančių pažymų. Kol kas ūkininkams patariu neskubėti – šią savaitę daug kas paaiškės. Jau dabar galiu pasakyti, kad valstybės institucijoms tokių pažymų nereikės. Sudėtingiau bus derantis su bankais bei išankstinius sandorius sudariusiais grūdų supirkėjais. Blogai, kad mes neturime ekstremalios situacijos priėmimo tvarkos, o dabar reikia veikti greitai. Juk kol nepaskelbėme ekstremalios padėties, tol negalime kreiptis pagalbos ir į ES. Kita vertus, turime žvelgti ir toliau. Akivaizdu, kad tai klimato kaitos padariniai. Lietingi buvo ir praėjusieji metai. Labai tikėtina, kad tokios aplinkybės susidarys ir ateityje, todėl turime ieškoti lėšų melioracijai. Kuo ilgiau uždelsime, tuo ateityje daugiau prarasime. Taigi svarstant 2018-ųjų biudžetą melioracijai turi būti skirta gerokai daugiau lėšų nei numatyta projekte – tik apie 10 mln. eurų. Poreikis, įskaitant polderių priežiūrą Šilutės rajone, – per 40 mln. eurų. Iš kur imti tiek pinigų? Manau, reikia atsisakyti tokio finansavimo, kuris tiesiog pravalgomas. Turime pasirinkti svarbiausius darbus.