Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Energetikams trenkė per pirštus

Į žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtą biudžetą taikosi ne tik žemdirbiai ir kaimo gyventojai. Į jį rankas jau įkišo kelininkai, kąsnelį atsiriekti norėtų ir energetikai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje Energetikos ministerijos (EM) atstovas pranešė, kad norima įteisinti, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kompensuotų energetikams nuostolius, kuriuos jie patiria taikydami elektros galios dedamosios mokesčio lengvatas žemdirbiams. Tačiau Vyriausybėje nebuvo pritarta, kad būtų svarstomas toks Energetikos ministerijos parengtas Elektros energetikos įstatymo projektas. Tikėtina, kad ne pirmą kartą stumiami tokie ir panašūs pakeitimai atidėti iki kito karto.

Grasina gintis teismuose

„Toks spaudimas mums – ne naujiena. Praeina kažkiek metų ir energetikai vėl kelia šį klausimą. Mes tikrai nesutiksime, kad ŽŪM skirtų kompensacijas energetikams. Jų stulpai stovi mūsų žemėje. Masiškai kreipsimės į teismus ir reikalausime už tai nuomos mokesčio“, – griežtą atkirtį elektros energijos tiekėjams ir skirstytojams žadėjo LŪS Kaišiadorių skyriaus vadovas Saulius Stirna.

Energetikų ir žemdirbių nesutarimai dėl elektros mokesčio prasidėjo, kai buvo įvestas dvinaris tarifas (galios ir suvartotos energijos dedamosios). Jam atsiradus, verslo įmonės turi mokėti atskirai už užtikrinamą maksimaliai leistiną galią ir už sunaudotas kilovatvalandes.

Žemdirbiai susiderėjo, kad stambesni ūkiai ir bendrovės (subjektai, kurių ekonominis dydis viršija 14 EDV) elektros galios dedamosios mokestį mokėtų tik tris mėnesius (rugpjūtį, rugsėjį ir spalį) per metus. Mat tik tuo laiku jiems prireikia didesnės energijos galios, o kitu metu daugiau energijos jie nenaudoja.

Tačiau energetikai nerimsta ir vis bando panaikinti tokias lengvatas žemdirbiams. Šie tris mėnesius per metus mokamo galios mokesčio nevadina lengvata ir kaskart ant derybų stalo meta rimtą kozirį – jų valdose esančius elektros linijų atramos stulpus, dėl kurių žemdirbiai patiria nemažai nuostolių: reikalaujate visus metus mokėti galios mokestį, ruoškitės atlyginti žalą. Tokią žinią energetikams nuolat siunčia žemdirbiai, žadantys gintis teismuose.

Yra ir tam tikras precedentas. Vienas ūkininkas, jau bene dešimtmetį besibylinėjantis su bendrove „Lesto“ (dabar bendrovė „Eso“ – bendra AB „Lesto“ ir „AB „Lietuvos dujos“ įmonė), sulaukė žemės naudotojams palankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Be kitų dalykų, ūkininkas į teismą kreipėsi, kad iš energetikų bendrovės būtų priteistas mokestis už kiekvieną jo žemėje stovintį elektros stulpą. Žemesniųjų pakopų teismai jo pretenzijas atmetė, o Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad „servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis“, ir grąžino šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitaip tariant, duotas ženklas, kad energetikams gali tekti mokėti už stulpus, jei ūkininkai pradės laimėti teismuose.

Atakuoja užuolankomis

Kažkada žemdirbiai energetikams siūlė mainus: jie nereikš pretenzijų dėl stulpų, o energetikai nereikalaus galios mokesčio. Buvo pasiektas kompromisas, kad galios mokestis galios tik tris mėnesius per metus.

Neseniai LŪS prezidiumo posėdyje EM Elektros ūkio skyriaus patarėjas Gediminas Karalius pranešė, kad ministerija yra parengusi Energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo norima įteisinti kompensacijas energetikams iš ŽŪM už žemdirbių devynis mėnesius esą nesumokomą galios mokestį.

EM atstovas pabrėžė, kad elektros ūkio infrastruktūros išlaikymo sąnaudos patiriamos visus metus, nesvarbu, kiek laiko ja naudojamasi. Jei ūkininkai moka tik už tris mėnesius, kito metų laikotarpio sąnaudos perskirstomos visiems elektros vartotojams. Šįkart žemdirbius bandyta atakuoti ne tiesiogiai, o taikantis į ŽŪM biudžetą.

„Toks elektros galios mokesčio kompensavimas būtų nesąžiningas, nes didesnės galios reikia toli gražu ne visiems žemdirbiams. Šį mokestį reikėtų taikyti stambesniems ūkiams, o smulkesni ūkininkai, kurie neturi didesnių džiovyklų, sandėlių ir pan., už elektrą moka kaip buitiniai vartotojai. Tad pretenduoti į bendrą žemės ūkiui skirtų lėšų fondą arba biudžetą būtų neteisinga“, – pabrėžė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius.

Jis piktinosi, kad į žemdirbiams skirtą biudžetą taikosi vis daugiau siurbėlių: „Dabar daug kas nori įkišti ranką į Kaimo plėtros programos fondą, kuris jau ir taip yra mažesnis. Kelininkai dalį jau pasiėmė, dabar nori ir energetikai.“

Nuoskaudos – ne iš piršto laužtos

Šiuo atveju žemdirbiai jaučiasi tvirtai, nes energetikams gali pateikti rimtų argumentų. „Dabar, tiesiant elektros tinklus, nustatomas atlygintinas servitutas. O kai daugeliui buvo grąžinama žemė, tai nebuvo įteisinta. Valstybė vienašališkai nustatė neatlygintinus servitutus, nes buvo atsižvelgta į visuomenės interesus. Bet turėkime omenyje, kad energetikai gauna nemažus pelnus. Jei kreiptumėmės į teismus, būtų pripažinta, kad savininkų teisės yra pažeidžiamos. Ir energetikams tektų mokėti nuomą“, – aiškino R.Juknevičius.

Anot žemdirbių, jų nuoskaudos dėl elektros stulpų – ne iš piršto laužtos. „Iš tikrųjų, stulpai – ne šiaip kliuviniai dirbamuose laukuose. Važinėdami aplink stulpus, sunaudojame daugiau degalų, sugaištame daugiau laiko, negalime prie jų išnaikinti piktžolių, kurios užteršia laukus. O kai stulpų eina kelios eilės, su plačiabare technika neįmanoma žemės dirbti, lieka neapsėti nemaži plotai. O jei dar su agregatu stulpą užkabini, tenka kompensuoti nuostolius“, – nepatogumus vardijo Šiaulių rajono ūkininkas.

Anot jo, ne vienam yra tekę mokėti už apgadintus elektros stulpus. Šiauliečio kaimynas ūkininkas kažkada už užkabintą vieną stulpą tuometine lietuviška valiuta paklojo 1 800 litų. Žinoma, nukentėjo ir ūkininko technika, bet tokių pretenzijų energetikai nepaiso.

Apskaičiavo žalą dėl stulpų

Žemdirbiams sąskaitas kaipmat pateikiantys energetikai visai neskuba atlyginti nuostolių dėl išmindžiotų pasėlių. „Jei įvyksta koks elektros linijų gedimas, pasėliai išvažinėjami, išmindžiojami. Kartais darbuotojai automobiliu per pasėlius važinėja ne dėl remonto, o dėl paprasčiausių reikalų, pavyzdžiui, jei ant stulpų reikia užrašyti kokį skaičių“, – apie žemdirbių patiriamus nuostolius pasakojo R.Juknevičius.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas pabrėžė, kad ūkininkai neturėtų tylėti, jei energetikai išvažinėja pasėlius. Yra tvarka, kuri įpareigoja atlyginti tokią žalą. Tačiau ne visi ūkininkai apie tai žino. O jeigu ir žino, tik atkaklesni tuo naudojasi.

Žemdirbių ir elektros energijos tiekėjų ir skirstytojų ginčo įkarštyje Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai buvo įpareigoti apskaičiuoti, kokią žalą ūkininkams daro elektros stulpai. Buvo įvertinta, kad dėl vieno tokio stulpo patiriama mažiausiai 23 eurai nuostolių per metus.

„Šie skaičiavimai mums padėjo pasiekti kompromisą dėl galios mokesčio. Tačiau mes neužmiršome servitutų. Jeigu energetikai nenurims, teisybės ieškosime Lietuvos teismuose. O jei reikės, kreipsimės ir į Strasbūrą“, – pareiškė R.Juknevičius.

Nuolat baksnoja dėl žemdirbių

Bendrovės „Eso“ Komunikacijos skyriaus vadovė Lina Rimkutė-Žičkė „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad energetikai šiemet jokių iniciatyvų nerodė, kad būtų keičiama dabar nusistovėjusi tvarka. „Taisyklės nesikeičia, žemdirbiai elektros galios mokestį mokės tris mėnesius“, – pabrėžė bendrovės „Eso“ atstovė.

EM Elektros skyriaus vedėjas Egidijus Purlys užtikrino, kad Elektros energetikos įstatymo pataisas siūlė ne energetikos bendrovė: „Siūlė ne energetikai, o institucijos, prižiūrinčios tarifų taikymą, sąlygas, konkurenciją. Mes privalėjome į tai atsižvelgti ir rengti pataisas. Tačiau šios pataisos nebus svarstomos, nes Vyriausybėje joms nebuvo pritarta. Tad viskas lieka, kaip ir buvo.“

Pasak E.Purlio, EM nuolat sulaukia raginimų naikinti elektros galios mokesčio lengvatas žemdirbiams. Taigi, tikėtina, kad žemdirbių atokvėpis bus neilgas.

Kompensacijos būtų neteisėtos

Juozas Žukas, ŽŪM Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus patarėjas

ŽŪM nuomone, elektros galios dedamosios mokestis nėra lengvata ar privilegija kitų elektros vartotojų atžvilgiu. Žemės ūkyje pagrindiniai technologiniai elektros įrenginiai eksploatuojami tik keletą mėnesių per metus – rugpjūtį, rugsėjį ir spalį. Todėl šiuo metu taikomas žemdirbiams elektros galios dedamosios mokestis yra teisingas. Be to, EM siūlymas kompensuoti galimai nesumokėtą elektros galios dedamosios mokestį elektros tinklams Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ar valstybės biudžeto lėšomis neturi teisinio pagrindo. Tokios išlaidos būtų traktuojamos kaip netinkamos ir neatitiktų valstybės pagalbos principų.

Šių metų vasario 22 d. Vyriausybės pasitarime buvo nutarta atsižvelgti į ŽŪM pastabas dėl Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 12 dalies pakeitimo ir palikti galioti esamą šios dalies redakciją.

Rekomenduojami video