Pieno gamintojams gerai žinoma UAB „DeLaval“ šįmet Lietuvoje savo 20-ąsias veiklos metines nusprendė paminėti surengdama nemokamų seminarų ciklą. Praėjusią savaitę kompanija surengė seminarus Šiaulių ir Šakių rajonuose. Gyvulių augintojai išklausė ne tik vertingų nepriklausomo pašarų gamybos eksperto iš Vokietijos dr. Horsto Auerbacho patarimų, bet ir kartu su juo lankėsi ŽŪB „Ginkūnų Agrofirma“ bei ŽŪB „Lukšiai“ ir įvertino, kaip lietuviai geba pagaminti ir išsaugoti silosą. Trumpai abi konferencijas galėtume pavadinti dar vienu ūkininkų žingsniu „DeLaval“ rekomenduotu tausojamojo ir protingojo ūkininkavimo keliu.
Pagyrė lietuvius ūkininkus
Žinoma, „DeLaval“ turi kompetentingų specialistų, kurie bet kada gali ūkininkams pateikti daug vertingos informacijos, tačiau šį kartą kompanija į pagalbą pasitelkė būtent nepriklausomą ekspertą iš Vokietijos. Kita vertus, dr. H.Auerbachas tikrai yra labai vertinamas šios srities specialistas ES šalyse. Lietuvoje jis jau ne kartą viešėjo, ir ūkininkai įsitikino, kad klausimais šio svečio neįmanoma nustebinti. Atsakymai – išsamūs, o patarimai – vertingi. Siloso gamybos srityje H.Auerbachas specializuojasi jau 20 metų. Be kita ko, svečias ilgus metus vykdė siloso konservantų tyrimus, o sprendimus pritaikė dirbdamas komercinėje kompanijoje bei įgijo patirties spręsdamas silosavimo problemas ES šalyse.
Praėjusią savaitę svečias iš Vokietijos vieną dieną skyrė susitikimui su Latvijos ūkininkais ir po dvi dienas viešėjo Estijoje ir Lietuvoje. Kokie įspūdžiai? „Lietuviai buvo aktyviausi. Jų klausimai rodė, kad ūkininkai gerai supranta kokybiško siloso naudą efektyviam ūkininkavimui. Gerąja prasme nustebino ir bendrovės, kuriose lankėmės. Jų specialistai moka gaminti silosą“, – sakė H.Auerbachas.
Pagrindiniai reikalavimai
H.Auerbachas seminarus pradėjo nuo pagrindinių siloso ruošimo reikalavimų, kuriuos lyg ir žinome, tačiau ar tikrai žinome pakankamai? Pavyzdžiui, kuriuo paros metu geriausia pjauti žolę?
„Optimalus laikas – nuo popietės iki 22 val. vakaro – dėl cukraus kiekio. Žinoma, turint didelį plotą, tokio termino neužteks“, – sakė ekspertas iš Vokietijos.
Kitas svarbus reikalavimas – žolynų branda. „Netinkamos brandos laiku nuėmę derlių, netenkame ne tik energinių, bet ir maisto medžiagų. Energinių ar maistinių parametrų fermentacijos metu jau negalėsime susigrąžinti, tačiau naudodami inokuliantus, konservantus, galime neprarasti energinių bei maistinių verčių, kurių turėjome šviežioje žaliavoje“, – priminė H.Auerbachas.
Labai svarbus parametras yra sausųjų medžiagų kiekis. Pasak svečio, optimalus parametras yra 30–40 proc. sausųjų medžiagų. Tačiau jeigu žolę pervytinsite, taip pat patirsite nuostolių, nes neteksite maisto medžiagų ir jų jau negalėsite kompensuoti.
Konservantai – lyg draudimosi rūšis
Vis daugiau pieno gamintojų pašarus konservuoja. Ne todėl, kad turi atliekamų pinigų, o atvirkščiai – todėl, kad investuojant galima sutaupyti. Štai net ir tokiu atveju, kai ūkininkai laikysis pagrindinių reikalavimų silosui gaminti, blogos fermentacijos rizika išliks.
„Šio pavojaus ūkininkas negali nustatyti vien žiūrėdamas į silosuojamą žaliavą. Pavyzdžiui, smulkindami nežinote cukraus kiekio žaliavoje, taip pat nieko negalite pasakyti apie užterštumą klostridijomis. Todėl ir sakau, kad inokuliantai turėtų būti viena iš būtinų sudedamųjų dalių, kurios naudojamos silosui gaminti. Tai tarsi draudimo rūšis, kuri mums garantuoja gerą siloso kokybę“, – sakė H.Auerbachas.
Nepriklausomas ekspertas labai išsamiai, vaizdžiai ir suprantamai ūkininkams papasakojo, kaip inokuliantai veikia siloso kokybę. Labai svarbu tinkamai pasirinkti optimalų siloso konservantą. Kaip tai padaryti? Žinoma, konservantus reikia rinktis ne tik pagal kainininką ir svorį. Apie „DeLaval“ jau patikrintus naujos kartos konservantus „FeedtechTM“ seminare papasakojo UAB „DeLaval“ pienininkystės ekspertas ir mokymų vadovas dr. Genadijus Vorobjovas.
Tuo tarpu, pasak H.Auerbacho, gaminant silosą labai dažnai pamirštamas bene svarbiausias veiksnys – baltymų kokybė. Ekspertas pasidalijo bandomajame ūkyje Švedijoje 2014 m. atlikto tyrimo rezultatais, kai konservantais buvo siekiama geresnės baltymų kokybės. Rezultatai ūkininkus sudomino, nes nauda yra akivaizdi. „Pakeitėme sojas konservuotu silosu, kai sojų kaina siekė 0,45 Eur/ kg, ir sutaupėme baltymų koncentratui po 0,05 Eur karvei per dieną. Labai daug. Tačiau norint tiek sutaupyti, reikia prieš tai investuoti į siloso konservantus“, – sakė H.Auerbachas.
Be kita ko, jis pateikė labai išsamius skaičiavimus apie konservantų naudojimo kainą. Šie skaičiavimai tinka ir lietuviams. Vienai karvei konservantų prireiktų už 0,026 Eur per dieną, o įvertinę išlaidas ūkininkas galėtų sutaupyti 0,026 Eur per dieną. Jeigu turite 100 karvių, tai per metus sutaupysite 949 eurus.
„Manau, kad toks papildomas uždarbis yra svarbus ypač dabar, kai pieno supirkimo kainos yra žemos“, – sakė H.Auerbachas. Be kita ko, jis papasakojo ir apie drėgno grūdainio bei ankštinių kultūrų konservavimą.