Mūsų šalies Bausmių vykdymo įstatymo (BVĮ) 157-as straipsnis detaliai numato, kada nuteistieji gali teikti prašymus Lygtinio paleidimo komisijai. Tai priklauso nuo to, kokį nusikaltimą asmuo padarė bei ar jis įvykdė įstatyme numatytas sąlygas. Būtina priminti, jog Lygtinio paleidimo komisija gali tik rekomenduoti nuteistąjį paleisti anksčiau laiko, o galutinį žodį taria teismas.
Pasipiktinimo bangos
Diskusijos apie tai, kad nusikaltėliai neverti būti paleisti anksčiau nei jiems skirta bausmės trukmė, kyla po rezonansinių nusikaltimų – ypač, kai juos įvykdo anksčiau jau teisti asmenys. Paskutiniai debatai dėl lygtinio paleidimo vyko, kai Kėdainiuose mirtinai buvo užmuštas 4 metukų berniukas, ir kai banditų gauja atėmė iš plungiškės Ievos S. (26 m.) automobilį, o merginą žiauriai uždaužė. Tiek vienu, tiek kitu atveju kai kurie įtariamieji jau buvo teisti ir iš įkalinimo įstaigų buvo paleisti anksčiau laiko. Pasipylė kaltinimai, kad nusikaltėliai į laisvę paleidžiami neatsižvelgiant nei į jų įvykdytus nusikaltimus, nei į elgesį kalinimo įstaigoje. Pylos gavo ir Probacijos tarnybos, privalančios prižiūrėti anksčiau laiko į laisvę paleistus buvusius kalinius. Bet tiek Kalėjimų sistemoje dirbantys pareigūnai, tiek Lygtinio paleidimo komisijų nariai aiškina, jog jie savo darbą dirba griežtai laikydamiesi priimtų įstatymų.
Vertina Komisijos
Pasak oficialios statistikos, per 2016 metus Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) nusprendė, jog 2320 nuteistųjų (pernai metų gruodžio duomenimis, kalėjo 6800 nuteistųjų) nusipelnė būti paleisti anksčiau laiko iš įkalinimo įstaigų. Tiek jų, Komisijos nuomone, atitiko visus reikalingus kriterijus: vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, padarė pažangą keičiant elgesį. Taip pat Komisija išanalizavo, kokie kriminogeniniai veiksniai gali įtakoti nusikalsti vėl, kiek kartų žmogus jau buvo teistas, ar turi priklausomybę alkoholiui ar kvaišalams, ar turi gyvenamąją vietą, dirbo ar nedirbo įkalinimo įstaigoje. Pagal tai paleidžiamajam parenkami įpareigojimai – baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemonės, kurias jis privalo vykdyti laisvėje. Tačiau Komisijos nuomonė yra tik patariamoji, nes visus jos priimtus sprendimus nagrinėja teismai.
Derėtų priminti, jog Komisiją sudaro ne tik Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, pataisos įstaigos atstovai, psichologai, bet ir visuomenės atstovai (ne mažiau kaip 7 nariai): švietimo įstaigų, asociacijų, savanorių tarnybų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taigi, nuteistųjų paleidimo į laisvę anksčiau laiko klausimus sprendžia ir visuomenė.
Visuomenė nepatenkinta ir teismų darbu – įsitikinusi, kad teismai pernelyg dažnai ir lengvai taiko lygtines bausmes. Tačiau statistika rodo ką kita: teismai kasmet sulaukia vis mažiau prašymų paleisti kalinčiuosius lygtinai ir vis mažiau tokių prašymų tenkina. Pernai iš jau minėtų šiek tiek daugiau nei 2000 sprendimų patenkinti tik 959.
Tikrina duomenis
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje esančiuose Pravieniškių pataisos namuose bausmes atlieka apie trečdalis visų Lietuvos nuteistųjų. Šio teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė portale „Teismai.lt“ rašo: „Į laisvę anksčiau laiko asmenys paleidžiami gana retai ir tik atidžiai patikrinus visus surinktus duomenis apie juos. Čia susiduriame su problema: lygtinio paleidimo procesas yra rašytinis, t. y. vyksta teismui nematant nuteistojo ir jam teismo posėdyje nedalyvaujant. Tik pradėjus dirbti teisėja, teko nagrinėti lygtinio paleidimo klausimus pataisos namuose ir akis į akį susitikti su nuteistaisiais: įspūdis pabendravus, pamačius nuteistąjį ir jo elgesį posėdžio metu neįkainojamai papildė medžiagą ir padėjo galutinai apsispręsti, ar būtent šis žmogus yra vertas laisvės.“
Vis dėlto, teisėjos nuomone, būtina įvertinti nuteistojo elgesį per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį: „Vienkartinis nuteistojo pamatymas ir kelių klausimų jam uždavimas, mano nuomone, nėra tiek reikšmingas teismui, kiek nuolat su nuteistuoju dirbančių psichologų ir pataisos įstaigų pareigūnų parengti dokumentai ir kita nuteistojo asmens byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga,“ – sakė J. Pukinskienė.
Pasak teisėjos, per 2016 metus Kaišiadorių rajono apylinkės teisme išnagrinėti 1086 pataisos namų, probacijos tarnybų teikimai bei prašymai ir nuteistųjų skundai.
Beje, lygtinio paleidimo procese turi teisę dalyvauti ir prokuroras: jis gali stebėtojo teisėmis dalyvauti Komisijos posėdžiuose, pateikti teismui atsiliepimą į Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, apskųsti teismo nutartį, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas. „Kiek teko susidurti, prokurorai šiomis jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis naudojasi itin retai“, – pastebi J. Pukinskienė.
Probavimo bėdos
Kai kam galbūt atrodo, kad nuteistasis teismo sprendimu paleistas į laisvę anksčiau laiko, gali elgtis kaip jam šauna į galvą. Atvirkščiai – toks asmuo pakliūva į Probacijos tarnybų akiratį, nes jam visada paskiriami tam tikri įpareigojimai, kurie parenkami atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Probacijos pareigūnai sudaro tokių asmenų individualius priežiūros planus, koordinuoja ir kontroliuoja jų vykdymą.
Tačiau visiškai išvengti atvejų, kad probuojami asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų, vargu, ar įmanoma. Šiuo metu šalyje veikia Probacijos tarnybos 5 apygardose: Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus, kurių žinioje 49 padaliniai. Tačiau jau kuris laikas šių tarnybų vadovai muša nerimo būgnus – trūksta finansavimo ir etatų. „Vienas automobilis dalijamas 2-3 rajonų probacijos tarnyboms. Tad įsivaizduokite: mėnesį automobilis yra viename rajone, mėnesį – kitame. Pareigūnai normaliai negali vykdyti savo funkcijų, – vienoje TV laidoje sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė. – Be to, – krūviai yra nežmoniški. Kalėjimų departamento yra nustatyta, kokie krūviai turėtų būti, tačiau kartais jie viršijami net 60 ir daugiau procentų. Tai reiškia, kad žmogus kartais dirba, turbūt, už tris. O pakalbis su probuojamu asmeniu gali trukti ir tris valandas“.
Situacija itin pablogėjo, kai 2012 metais Seimas priėmė Probacijos įstatymą – tarnyboms padaugėjo funkcijų. Jei anksčiau tekdavo kontroliuoti tik lygtinai paleidžiamus iš įkalinimo įstaigų, tai naujasisi įstatymas įpareigojo rūpintis ir tais, kuriems bausmės vykdymas atidėtas – tikrinti, ar jie laikosi įpareigojimo nakvoti namuose, ar prižiūrimas asmuo blaivus, ar nėra apsvaigęs nuo narkotikų.
Į laisvę nenori
Daugelis įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų įsitikinę, jog dažniausiai didesnių problemų kyla ne dėl mėnesiu ar kitu anksčiau iš pataisos namų paleidžiamų nuteistųjų, o dėl tų, kurie bausmę atlieka „nuo skambučio iki skambučio“. Pasak pataisos namuose dirbančių socialinių darbuotojų, tokie kaliniai dažnai tingi kuo nors užsiimti, niekas jiems neįdomu, jie per dienas gulinėja, aišku, tuo pačiu pažeidinėja drausmę. Na, gauna drausminių nuobaudų, kurios jų visai nebaugina, nes jie neturi jokio motyvo išeiti į laisvę anksčiau laiko.
„Kai kurių intelektas toks, kad jiems buvimas pataisos namuose – tikras rojus, – „Akistatai“ pasakojo pareigūnas, nenorėjęs, kad būtų paminėta jo pavardė. – Šiltai, švariai gyvena, gauna pavalgyti, dar skiriama pašalpa, pasėdi kokiuose nors socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, pavaidina „gerutį“, o visą kitą laiką skiria savo malonumams: sugalvoja, kaip prasimanyti draudžiamų daiktų ar narkotikų, kaip iš senyvo amžiaus žmonių apgaule vilioti santaupas, net organizuoja prekybą žmonėmis. Neretai tokie net neišėję į laisvę nusikalsta ir prailgina savo buvimą įkalinimo įstaigoje“.
TIK FAKTAI:
Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę atlieka 6157 nuteistieji, o dar 600 asmenų laukia teismo būdami tardymo izoliatoriuose.
Per metus Lietuvoje kaliniams išlaikyti išleidžiama apie 13 mln. eurų. Vieno nuteistojo priežiūros diena kainuoja nuo 13 eurų, o kai kuriais atvejais gali siekti net 60 eurų.
Skiriant lygtinį paleidimą probuojamojo (kalinio) išlaikymas vieną dieną valstybei tekainuoja 1,2 euro.
Kalėjimų departamento duomenimis, pakartotinis nusikalstamumas Lietuvoje siekia net 68%.
Alytuje, Marijampolėje, Pravieniškėse ir Vilniuje veikia Pusiaukelės namai.
Nuteistuosius, kurie gali gyventi Pusiaukelės namuose, atrenka speciali komisija. Ją sudaro visuomenės atstovai ir pareigūnai. Pusiaukelės namų steigimą iš dalies finansuoja Norvegija, pareigūnai apmokomi kolegų iš Norvegijos ir Lietuvos. Pusiaukelės namuose negali apsigyventi asmenys, kurie yra nuteisti už labai sunkius nusikaltimus ir kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija 10 metų, taip pat nuteisti už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuteisti už nusikaltimus, padarytus priklausius nusikalstamam susivienijimui, arba nuteistieji, įtraukti į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą. Pusiaukelės namų gyventojais gali tapti tie, kuriems iki lygtinio paleidimo liko ne daugiau nei pusantrų metų ir ne mažiau pusė metų.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ