Po Europą iškamavusios sausros daržininkai rinkose – karaliai. Iš Vakarų plūsta pasiūlymai eksportuoti daržoves, tačiau jie suvilioja ne visus augintojus. Mažiau daržovių išauginę ūkininkai pirmiausia orientuojasi į vietos rinką, nes ir čia kainos pasiekė aukštumas. Ir tai dar ne pabaiga – pavasariop produkcija gali dar pabrangti.
Tuštėja sandėliai
Iš kai kurių ūkių vienas po kito rieda sunkvežimiai į Europą. Pasak kai kurių daržovių augintojų, sandėlius jie ištuštins dar nepasibaigus žiemai. Dėl nepalankių gamtos sąlygų ES išauginta mažiau bulvių ir kitų daržovių, todėl mūsų daržininkai, užauginantys daugiau produkcijos nei reikia vidaus rinkai, užversti pasiūlymais eksportuoti daržoves į ES šalis.
Vokietijos rinkos ir kainų stebėsenos agentūros duomenimis, pernykštis svogūnų derlius ES buvo mažiausias nuo 2006-ųjų. Derlius sumažėjo dėl pavasario potvynių ir sausros, be to, 3 proc. sumažėjo svogūnų pasėlių plotas ES.
Didžiausios svogūnų augintojos poziciją ES prarado Olandija. Šios šalies ūkininkų išaugintas derlius net 35 proc. mažesnis, palyginti su 2017-aisiais, ir mažiausias nuo 2003 metų.
ES mažiau gauta ir kitų daržovių bei bulvių produkcijos. Šiaurės Vakarų Europos bulvių augintojų asociacijos duomenimis, pernykštis bulvių derlius buvo apie 20 proc. mažesnis.
Perka olandai
Svogūnus ir bulves į Olandiją eksportuojantis Kėdainių rajono daržininkas Saulius Dambrauskas neslepia, kad praėjusią vasarą sausros vargintiems daržininkams rinka šiuo metu labai palanki.
„Dėl mažesnio derliaus olandai negali įvykdyti pasirašytų sutarčių, todėl perka daržoves iš mūsų. Iki vasario vidurio parduosiu ir svogūnus, ir bulves. Tokios geros realizacijos ir kainų dar nebuvo. Aišku, derlius buvo beveik trečdaliu mažesnis, bet pakilusi kaina atperka netektis. Kadangi sandėliai tuštėja, nuotaika tikrai gera. Saugant grūdus būna mažiau nerimo, o sandėliuose laikomos bulvės – tiksinti bomba. Užkratui pasklidus, derlius gali greitai supūti. Todėl puiku, kad derlių galima greičiau realizuoti“, – pasakojo daržininkas.
Ūkininkas į Europą visų daržovių neišveš. Jis priklauso kooperatinei bendrovei „Bulvių namai“, tad yra įsipareigojęs dalį derliaus parduoti stambių bulvių augintojų įsteigtam kooperatyvui, dalį bulvių augina traškučių gamybai.
„Pavasarį trūks daržovių, kainos kils. Svogūnų ieškoma visur, jie vežami iš Kazachstano, bet ten prasta kokybė ir kiekiai nedideli, Europai tai – menkniekis“, – teigė S.Dambrauskas.
Užteks iki pavasario
Vienas stambiausių šalies daržininkų, Šiaulių rajono ūkininkas Linas Šateika patvirtino sulaukiantis daug pasiūlymų vežti morkas ir svogūnus į ES, tačiau jais nesusigundo. Užsakovams telefonu ar elektroniniu paštu atsako, kad turi įsipareigojimų daržovių pirkėjams vietos rinkoje.
„Prikrovėme kelias mašinas pavyzdinių daržovių į Rumuniją, Bulgariją, bet į dideles eksporto apimtis nesileisime. Norinčiųjų, kad vežtume daugiau, yra, bet tokiu atveju produkcijos neliktų vietos rinkai. Atsiliepdami į vienkartinius užsakymus, galime prarasti nuolatinius pirkėjus. Be to, turime atsižvelgti ir į savo gamybos pajėgumus, nenorime apkrauti žmonių“, – sakė jis.
Ūkininkas aiškino, kad su didžiaisiais prekybos tinklais sutarta, kad produkcijos turėtų užtekti iki pavasario, galbūt dar jos liks ir kovo mėnesiui. Iki šviežio lietuviško derliaus, žinoma, nepavyks ištempti. Tokių metų, kai lietuviškų daržovių užtenka nuo derliaus iki derliaus, retai pasitaiko.
Tiekia Baltijos šalims
Anot L.Šateikos, vietos rinka – ne tik Lietuvos, bet ir kitų dviejų Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklai, su kuriais jau seniai dirbama. „Mūsų produkcija yra vertinama, mes, daržininkai, esame gana aukštai užkėlę kokybės kartelę. Galima sakyti, kad lenkams šiuo požiūriu sudėtingiau konkuruoti su mumis. Lenkijoje yra daug augintojų, jų išaugintų daržovių kokybė kartais būna gana prastoka“, – aiškino daržovių augintojas.
Lietuvos daržovių augintojų prekiniuose ūkiuose taikomas aplinką tausojantis ūkininkavimas, kai mažiau naudojama cheminių augalų apsaugos priemonių bei mineralinių trąšų ir išauginamos žmonių sveikatai palankesnės daržovės.
„Iki Rusijos embargo daug morkų vežėme į šią šalį. O rusų reikalavimai dėl nitratų ir chemikalų likučių gerokai griežtesni nei Europos Sąjungoje, tačiau mūsų daržovės jiems tiko. Mūsų ūkį pasiekdavo geri atsiliepimai ir padėkos iš gyventojų, kurie patys savarankiškai atlikdavo daržovių tyrimus“, – prisiminė stambaus ūkio savininkas ir pridūrė, kad daržovių kokybė priklauso ir nuo žemės, kurioje jos auga, struktūros.
Nesidairo į eksportą
Stambiausias kopūstų augintojas Baltijos šalyse Vidmantas Girdzijauskas taip pat nesidairo į eksporto rinkas – pakanka vietos rinkos, kur nėra daržovių pertekliaus. „Mes dirbame su dviem prekybos tinklais, jų pajėgumai dideli, tad nėra ko blaškytis“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiemet kopūstai bus išparduoti daug anksčiau, nei būdavo ankstesniais metais, kai šių daržovių pakakdavo iki pat naujo derliaus. Šiemet geriausiu atveju jų užteks iki balandžio mėnesio.
Vidmantas Girdzijauskas
„Derlius buvo gerokai mažesnis. Smulkesni ūkiai greičiau realizuos daržoves, tada labiau pajudės produkcija iš didesnių ūkių arba iš Lenkijos. Šiemet lietuviška produkcija sandėliuose tikrai neužsigulės“, – teigė iki 5 tūkst. tonų kopūstų išauginantis Kėdainių rajono ūkininkas.
Jo ūkyje nemažai daržovių perdirbama, rauginami kopūstai ir agurkai, skutamos ir kitaip paruošiamos bulvės. Ūkininkas siekia išlaikyti darbuotojus ištisus metus.
Kainos dar kils
Dėl išaugusių daržovių kainų patenkinti augintojai prognozuoja, kad šiemet artėjant pavasariui jos dar labiau išaugs. Daržovės brangs ne tik dėl situacijos rinkoje, bet ir dėl išaugusių energetikos kainų.
„Manau, jau vasario mėnesį kainos šoktelės į viršų. Apie 15 proc. brangsta elektros energija, tai, žinoma, atsilieps gamybai ir daržovių kainoms“, – prognozavo V.Girdzijauskas. Jis pridūrė, kad aukštesnės daržovių kainos vis dėlto neatperka nepalankių gamtos sąlygų padarinių. Anot jo, užpernai apie pusę derliaus nuskendo, o pernai – išdegė.
Ir L.Šateika, kalbėdamas apie išaugusias daržovių kainas, siūlė nepamiršti, kad daržininkams ankstesni dveji treji metai nebuvo dosnūs. „Tie keleri metai buvo tragiški, ypač daug nuostolių patyrėme vienais metais, bet išgyvenome. Pernai buvo tokia vasara, kad teko kone keturis mėnesius laistyti daržovių laukus, bet visa tai atsipirko“, – pripažino daržininkas.
Pabrango kartais
Bulvių ir daržovių kainos išaugusios visoje Europoje. Leidinio „Agrorinka“ skelbiamais duomenimis, gruodžio pirmoje pusėje, palyginti su 2017-ųjų atitinkamu laikotarpiu, svogūnų kainos Vokietijoje buvo didesnės 3,8 karto (0,38 euro už kg), Lenkijoje – 3,2 karto (0,39 euro už kg), Lietuvoje – 2,1 karto (0,31 euro už kg), Latvijoje – 1,8 karto (0,31 euro už kg).
Kelis kartus pabrango ir bulvės. Vokietijoje pernai lapkričio pradžioje kilogramas bulvių kainavo 0,25 euro – 2,3 karto didesnė nei prieš metus, tiek pat kainavo ir Latvijoje. O Lenkijoje kilogramas bulvių kainavo pigiau – nuo 0,12 iki 0,16 euro (dvigubai brangiau nei pernai). Lietuvoje gruodžio pradžioje kilogramo bulvių kaina svyravo nuo 0,12 iki 0,24 euro.
Kilogramas lietuviškų morkų praėjusio gruodžio pirmą savaitę kainavo nuo 0,24 iki 0,38 euro, kopūstų – nuo 0,18 iki 0,36 euro.
Bulvių plotai traukiasi
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro bei Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, 2018 metais Lietuvoje sumažėjo deklaruotų bulvių, bet padidėjo daržovių pasėlių plotai.
Pastaraisiais metais bulvių plotai nuosekliai mažėja. Pernai, palyginti su 2017-aisiais, bulvių plotai sumažėjo 12,62 proc. – iki 10 824,31 hektaro. O daržovių pasėlių deklaruoti plotai (hektarais) didėjo ketverius metus iš eilės (nuo 3 814,13 2013 m. iki 5 431,23 2016 m.). 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, plotai sumažėjo 11,87 proc. – iki 4 786,37 hektaro, tačiau 2018 metais vėl padidėjo 4,23 proc.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos, vienijančios prekinius bulvininkystės ir daržininkystės ūkius, narių pernai deklaruoti bulvių pasėliai padidėjo 3,48 proc., o daržovių – 5,47 procento.
Eksportui sako „ne“
Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė
Daržovių augintojai dabar daugiausia dirba tik su savo nuolatiniais partneriais – Lietuvos prekybos tinklais, dirbančiais ir kitų Baltijos šalių rinkoje. Iš užsienio gauname nemažai užklausų, bet mandagiai atsakome, kad neturime produkcijos eksportui.
Daržovių poreikis Europoje smarkiai išaugęs, nes dėl nepalankių gamtos sąlygų gautas daug mažesnis derlius. Vakariečiai ūkininkai turi laistymo sistemas, bet, saugodami vandens išteklius, ribojo pasėlių laistymą.
Europos vaisių ir daržovių tiekimo grandinėje dalyvaujančias organizacijas vienijančios asociacijos „Freshfel Europe“ konferencijoje, įvykusioje praėjusių metų gruodį, buvo konstatuota, kad stigo drėgmės. Pernai per sausrą apribojimai dėl laistymo buvo įvesti pagrindinėse daržininkystės šalyse – Olandijoje ir Belgijoje. Italijoje jau ne vienus metus per vasaros karščius užsukami čiaupai – namų ūkiams apribojama išnaudojamo vandens norma.
Mūsų augintojai turėjo galimybes laistyti, kai kurie sėjo karščiui atsparias sėklas, tad gavo optimalų derlių. Daržovių kainos geros, tad atsipirko investicijos į geresnę sėklą ir laistymo įrenginius.
Daržovių kainos dabar yra optimaliai pakilusios. Aišku, kai kainos didesnės, mažiau perkama. Augintojai prognozuoja, kad pagal dabartinius pirkimus lietuviškų daržovių turėtų užtekti iki balandžio. Būna metų, kai ir sėjos metu saugyklos dar nebūna ištuštintos. Šiemet jos ištuštės daug anksčiau.