Pelningiausia žemės ūkio kultūra – cukriniai runkeliai – didesnio pelno šiemet ūkininkams gali ir neatnešti. Cukringumas menkesnis nei pernai, o kai kurie cukraus gamintojai už žaliavą linkę mokėti ne pinigais, o augalų priežiūros priemonėmis.
Didina apimtis
Cukrinių runkelių augintojai ir perdirbėjai pradeda darbymetį – į abu šalyje veikiančius cukraus fabrikus pradedami vežti gana gerai užderėję, bet mažiau cukraus sukaupę šiemečiai cukriniai runkeliai.
Bendrovės „Arvi cukrus“ generalinis direktorius Augustas Obuchavičius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad rugsėjo 10 d. Marijampolės cukraus fabrike užkūrė kalkakmenio krosnį, o runkelius pradės perdirbti nuo rugsėjo 14 d. Šiais metais šis fabrikas planuoja ilgą sezoną – nori perdirbti iki 300 tūkst. t cukrinių runkelių.
Pasak įmonės vadovo, ES cukraus gamybos kvotos cukraus fabrikams bus panaikintos nuo 2017 m. spalio 1 d., taigi šiemet kvotų režimas dar galioja – „Arvi cukrus“ turi 26 043 t baltojo cukraus gamybos kvotą. Be šio kiekio, marijampoliečiai dar planuoja pagaminti iki 14 tūkst. t virškvotinio cukraus, kurį galės realizuoti už ES ribų.
Seniausią Lietuvos cukraus fabriką valdančios „Arvi“ įmonių grupės prezidentas Vidmantas Kučinskas pastebėjo, kad Marijampolės cukraus fabrikas, neseniai minėjęs 85 metų gyvavimo sukaktį, įžengė į naują veiklos etapą.
„Šiandien šiame cukraus fabrike galime gaminti 26 tūkst. t kvotinio cukraus, bet jeigu reikės, galime gaminti ir 100 tūkst. t cukraus. Šiandien esame laisvi ir galime rinktis, augti“, – apie modernizuoto fabriko perspektyvas kalbėjo V.Kučinskas.
Sklandaus cukrinių runkelių perdirbimo sezono ir gero derliaus iš Lietuvos ūkininkų šiemet tikisi ir bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris. Kėdainių cukraus fabrikui šiemet skirta 64 209 t baltojo cukraus gamybos kvota. Šis fabrikas, kaip ir Marijampolės, planuoja ne tik įvykdyti gamybos kvotą, bet ir pagaminti virškvotinio cukraus – iš viso 110 tūkst. t cukraus.
„Įmonė toliau tęsia investicijas į gamybos modernizavimą, logistikos infrastruktūrą, aplinkosaugos ir darbo sąlygų gerinimą. Šiemetė pagrindinė investicija – 10 tūkst. t talpos naujo sandėlio statyba“, – apie pasiruošimą gamybos sezonui pasakojo S.Mozeris.
Atnaujintame seniausiame Lietuvos cukraus fabrike marijampoliečiai turi galimybę gaminti kur kas daugiau cukraus, nei gamino iki dabar. Bendrovės nuotr.
Derlius neblogas
Į Kėdainių fabriką didžiąją dalį cukrinių runkelių augintojai pristatys iš Kėdainių, Kauno, Radviliškio, Panevėžio, Šiaulių, Šakių, Vilkaviškio bei kitų rajonų. Fabriko duomenimis, cukrinių runkelių augintojų laukuose dėl palankesnių oro sąlygų antroje vasaros pusėje galėjo užderėti geresnis derlius nei ankstesniais metais, bet runkelių cukringumo dėl saulės trūkumo tikisi vidutinio.
Anot S.Mozerio, laukuose cukriniai runkeliai šiemet atrodo labai gražūs, dideli, tačiau jie sukaupę mažai cukraus. Pastarųjų tyrimų duomenimis, šakniavaisiai dar nesiekia bazinio 16 proc. cukringumo. Iki jo trūksta nedaug, tad jei ilgiau išsilaikys saulėti gražūs orai, runkelių cukringumas padidės.
Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius S.Mozeris tvirtino, kad šiemet žemdirbiai iš hektaro turėtų prikasti beveik 10 t saldžiųjų šaknų daugiau, nei prikasė pernai.
Marijampolės cukraus fabriko duomenimis, šie metai buvo palankūs Sūduvos krašto cukrinių runkelių augintojams. Runkeliai užaugo dideli. Rugsėjo 1 d. tyrimų duomenimis, runkelio svoris apie 10 proc. didesnis, nei daugiametis svorio vidurkis. Tačiau dėl saulėtų dienų trūkumo, šiemet runkelių cukringumas Pietų Lietuvoje atsilieka nuo ilgamečio vidurkio.
Optimizmu netrykšta
Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ pirmininkas Mangirdas Krunkaitis prognozuoti, koks bus šiemetis cukrinių runkelių derlius, nesiryžo. „Dievas žino, kaip bus. Buvo daug lietaus, retai išlįsdavo saulė, cukraus mažai kaupėsi runkeliuose. Bet saulutė rugsėjį atsirado“, – teigė jis.
Panašiai kalbėjo ir Šakių rajono ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas Juozas Valaitis. Anot jo, pernai iš hektaro prikasė apie 85 t bazinio cukringumo cukrinių runkelių, o šiemet, perskaičiavus į bazinį cukringumą, derlingumas jo laukuose gali siekti tik apie 80 t iš hektaro, nes runkelių cukringumas rugsėjo pradžioje buvo 12–14,2 proc. „Nelabai tikiu, kad runkelių cukringumas pasieks praėjusių metų lygį. Kol kas yra tik daug masės“, – tvirtino ūkininkas.
J.Valaitis cukrinius runkelius veža abiem cukraus fabrikams. Marijampolės įmonei turi pristatyti 4 tūkst. t , o Kėdainių – 3,8 tūkst. t saldžiųjų šaknų.
Svarbu atsiskaitymai
Cukrinius runkelius auginantiems žemdirbiams svarbiausia ne tik gauti gerą derlių, bet ir laiku sulaukti pinigų už parduotus runkelius. Žemės ūkio kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vadovas J.Valaitis minėjo, kad mažiausiai problemų kyla žemdirbiams, savo derlių parduodantiems Kėdainių cukraus fabrikui, – atsiskaitoma sutartu laiku ir sąlygomis.
Sodindamas jubiliejinį fabriko ąžuoliuką, Marijampolės cukraus fabriko generalinis direktorius A.Obuchavičius vylėsi, kad finansiniai sunkumai atsiskaitant su žemdirbiais nesikartos. Bendrovės nuotr.
„Ir šiemet atsiskaitysime su augintojais tais terminais, kurie yra numatyti sutartyse, ir nevėluosime“, – tikino bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius S.Mozeris.
„Į Kėdainių fabriką nuveži runkelius apie rugsėjo vidurį ir po dviejų savaičių – rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje – jau sulauki pirmojo atsiskaitymo. Manau, taip ir turėtų būti. O su Marijampolės fabriku – kur kas sudėtingiau. Už dalį priklausančios sumos turime imti trąšų ir chemijos priemonių. Ir tik kitą dalį gauname pinigais“, – teigė J.Valaitis, vildamasis, kad šiemet pinigų nereikės laukti beveik metus laiko.
„Arvi cukraus“ generalinis direktorius A.Obuchavičius aiškino, kad šiemet finansinių problemų dėl atsiskaitymo su žemdirbiais nebus. Tam, kad žemdirbiai jaustųsi labiau užtikrinti, buvo sudarytos sąlygos pasiimti agrochemijos prekių bei sėklų avansu už 80 proc. kontraktinės runkelių vertės. „Žemdirbiai šia galimybe noriai naudojosi, todėl, dar net nepradėjus vežti runkelių į fabriką, žemdirbiams jau sumokėta apie 60 proc. galimai mokėtinos sumos“, – tvirtino A.Obuchavičius.