Kad areštuotų policininkų sužeistą bėglį, teismo išvažiuojamąjį posėdį teko surengti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Mantijas vilkintys prokuroras, advokatas ir teisėjas atėjo į policijos pareigūnų saugomą palatą ir buvusiam boksininkui Jevgenijui Kravčiukui (29 m.) skyrė suėmimą trims mėnesiams. Tokį patį trijų mėnesių areštą teismas skyrė ir Jevgenijaus bendražygiams – Pauliui Petroniui (27 m.), Artūrui Riabovui (35 m.) ir Kristijonui Chadzevičiui (24 m.).
Visi šie vyrukai įkliuvo per policijos surengtą operaciją Joniškyje. Su organizuoto nusikalstamumo gaujomis susiję vyrai buvo gan gerai žinomi sportininkai. Štai Lietuvos sporto universiteto auklėtinis P. Petronis – buvęs boksininkas, Lietuvos čempionas. Policininko sužeistas J. Kravčiukas – irgi boksininkas, dar būdamas jauniu yra tapęs pasaulio bokso čempionu. Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, stebėję šiuos vyrus, turėjo operatyvinių duomenų, kad šis ketvertukas Joniškyje ketino susidoroti su teisėsaugai taip pat žinomu Simonu K., užvaldyti jo turtą – automobilį. Joniškietis Simonas K. – taip pat gerai žinomas sportininkas, tik ne boksininkas: jis užsiiminėjo graikų-romėnų imtynėmis ir buvo respublikos pirmenybių prizininkas.
Ko tarpusavyje nepasidalijo sportininkai, dabar aiškinasi pareigūnai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo įvykdyti ginkluotą plėšimą, neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir pasipriešinimo pareigūnams. Tai jau ne pirmas kartas, kad sportininkai įkliūva policijai kaip nusikaltėlių bendrininkai arba ir patys organizuodami nusikaltimus. Dažniausiai nusikalstamu keliu pasuka taip vadinamų jėgos sporto šakų atstovai – boksininkai, kultūristai ar imtynininkai.
Apsupo visą Joniškį
Operacija Joniškyje sukėlė didelį rezonansą šalyje, nes jos metu aidėjo šūviai ir liejosi kraujas. O pabėgusio K. Chadzevičiaus gaudynes, kai buvo vykdoma policinė priemonė „Sulaikymas“, kai kas lygino net su gaudynėmis, kai prieš dvejus metus buvo gaudomas nuo policininkų su automatu pasprukęs Igoris Molotkovas.
Tą vakarą visas Vilnius aidėjo nuo policijos automobilių sirenų, o Pašilaičių rajono gyventojai buvo prašomi būti atsargūs ir budrūs, neatidaryti durų nepažįstamiesiems. Dėl susiklosčiusios situacijos žmonės net buvo paprašyti išsiskirstyti iš renginių, vykusių šalia prekybos centro „Ozas“ ir Valdovų rūmuose. Bėglio visoje Vilniaus apskrityje ieškojo maždaug 3000 pareigūnų, buvo pasitelkta policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, pasieniečių sraigtasparnis. Igoris po kelių valandų buvo sulaikytas bendrabutyje, duše.
Operacija Joniškyje, aišku, buvo mažesnio mąsto, tačiau kad ketvirtasis gaujos narys neištrūktų, kriminalistai išsyk apsupo Joniškį. Į pagalbą buvo iškviesta apie 15 policijos ekipažų iš gretimų rajonų. Gausios pareigūnų pajėgos budėjo prie išvažiavimų iš miesto ir tikrino visus automobilius. Keliasdešimt pareigūnų ieškojo bėglio K. Chadzevičiaus, šukuodami Joniškio miestą. Kad nekiltų grėsmė aplinkiniams, pareigūnai irgi perspėjo gyventojus, aplink operacijos vietą esančias įstaigas, kad užsirakintų. Įtampa tvyrojo kone penkias valandas, kol viename Audruvės gatvės gyvenamųjų namų bėglys buvo policijos pareigūnų apsuptas ir pasidavė nesipriešindamas.
Taiklūs šūviai
O prasidėjo viskas sausio 24-osios rytą. Apie 10 valandą Joniškyje esančioje Žemaitės gatvėje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, žinodami, apie ruošiamą apiplėšimą ir norėdami užbėgti už akių kraujo praliejimui, stabdė lengvąjį automobilį, kuriame sėdėjo keturi vyrai. Šie iššoko iš automobilio ir pasileido bėgti į skirtingas puses. P. Petronis ir A. Riabovas – buvo sulaikyti iš karto, dviem pavyko pasprukti.
Vienas pareigūnų persekiojamas bėglys, o tai buvo J. Kravčiukas, išgirdęs kriminalisto šūksnį „Stok, policija“, į pareigūną nukreipė pistoletą. Policininkas sureagavo žaibiškai – dviem šūviais sužeidė bėglį. Į dešinę koją ir ranką peršautas J. Kravčiukas net ir sužeistas neketino pasiduoti. Jis nubėgo dar kelis šimtus metrų ir pasislėpė ūkiniame pastate.
Tačiau bėglį išdavė kraujo pėdsakai sniege. Jais atsekę pareigūnai užspeitė vyrą ir šis, ko gero, pajutęs, kad kraujuoja ir senka jėgos, daugiau nesipriešino. Policininkai jau buvo iškvietę medikus, tačiau ir patys nedelsė, sustabdė kraujavimą. Netrukus atkaukė net du medikų automobiliai. Sužeistasis buvo įkeltas į automobilį ir lydimas pareigūno nuvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ligoninėje žaizdas apžiūrėję gydytojai sakė, kad peršauto šiauliečio gyvybei pavojaus nėra.
Komisaro pažadai
Tenka tik pagirti taip taikliai šaudžiusį pareigūną. Dažnai filmuose, ypač amerikietiškuose, matome, kad jei tik bėglys bando priešintis ginklu, policininkai akimirksniu paleidžia šūvius, kurie dažnai būna mirtini. Po to atvažiavę prokurorai tik skėsčioja rankomis, kad tai labai trukdys bylos tyrimui. Jiems reikėtų pasimokyti iš taiklių mūsų šalies policininkų. Du šūviai – ir abu ten, kur reikia. Ir pavojus likviduotas, ir tyrėjai galės apklausti.
Generalinis komisaras Linas Pernavas irgi pagyrė laiku ginklą panaudojusį pareigūną. „Tokiais atvejais raginu kolegas nedvejoti ir drąsiai naudoti ginklą, nes jūsų saugumas yra pirmoje vietoje“, – socialiniame tinkle rašė komisaras. Jis taip pat pranešė, kad policijos departamentas papildomai įsigijo 1000 „Glock“ pistoletų ir jau vasarį pareigūnai jais bus aprūpinti. Generalinis komisaras pažadėjo, kad pareigūnai dar gaus ir naujų neperšaunamų liemenių.
Įkliuvo ir tėvas
Visi sulaikytieji buvo policininkų akiratyje, teisti už nesunkius nusikaltimus. Kaip paaiškėjo, vienas jų buvo ginkluotas pistoletu „Makarov“, įtariamųjų automobilyje dar buvo rasti dujų balionėliai, peilis, neperšaunamos liemenės, kūjis, metaliniai strypai. Tad, važiuodami grobti automobilio, jie jautė, kad imtynininkas priešinsis.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams atlikus kratą vieno iš įtariamųjų K. Chadzevičiaus tėvų namuose, buvo rasta ir paimta 10 vienetų įvairių šovinių. K. Chadzevičiaus tėvas Gintautas buvo sulaikytas, įtariant neteisėtu disponavimu šaudmenimis. Jam teismas irgi skyrė kardomąją priemonę, tik švelnesnę nei sūnui – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Taip pat jis privalės periodiškai registruotis policijos komisariate.
Boksininkas tapo žudiku
Praėjusio amžiaus pabaigoje sportininkai nusikaltėliai nieko nestebino. Kovinių sporto šakų atstovai tapdavo reketininkais, tuomet veikusių gaujų „torpedomis“. Tačiau kai kurie tapo ir rimtais nusikaltėliais, gayjų vadovais. Štai talentingas boksininkas vilnietis Jonas Dambrauskas sostinėje buvo sukūręs Dambrauskinių gaują. Nuo „Vilniaus brigados“ atskilę Dambrauskiniai buvo įtariami plėšimais, narkotikų gabenimu ir platinimu, reketu, automobilių sprogdinimu. Teismą pasiekė tik dalis kaltinimų dėl šių nusikaltimų. Gaujos vadeiva keturis kartus yra buvęs Lietuvos čempionu, mėgino jėgas Europos, pasaulio čempionatuose. Jau tuo metu, kai skindavo pergales ringe, būdamas 21–25 metų, jis buvo banditų gaujos narys. 1993 metais kartu su kitais įtariamaisiais buvo sulaikytas dėl apiplėšimo. Grasindami automatu „Uzi“, plėšikai Gariūnų turguje iš pardavėjo atėmė automobilį. Na, o milijonus J. Dambrauskas susikrovė padirbinėdamas banko korteles. Įrodyta, kad jo gauja iš tokio „verslo“ susižėrė apie 3 mln. dolerių.
Pakabinęs bokso pirštines J. Dambrauskas tapo verslininku – per tarpininkus įsigijo sostinės Olandų gatvėje įsikūrusių bendrovių Vilniaus laidojimo rūmų bei Laidojimo rūmų akcijų ir darė didelę įtaką jų direktoriui Vitalijui Gasperovičiui. Šių įmonių akcininku buvo ir advokatas Sergejus N. Manoma, kad J. Dambrauskas troško apžioti vis didesnį šio verslo kąsnį, o advokatas tam trukdė, todėl vieną dieną J. Dambrauskas nužudė advokatą ir buvo nuteistas 18 metų laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu ir atlieka.
Neišaiškinti nužudymai
Dar 1992 metais Garliavoje (Kaunas) buvo nušautas Vidas Markevičius. Jis buvo ką tik grįžęs iš Barselonos olimpinių žaidynių. Draugai paprašė jo pagąsdinti vieną žmogų, kad šis greičiau grąžintų skolą. Skolininkas čiupo medžioklinį šautuvą ir be įspėjimo šovė į olimpiados dalyvį. 1989-aisiais V. Markevičius dėl Lietuvos čempiono titulo grūmėsi su Sovietų Sąjungos jaunimo čempionu vilniečiu Leonidu Sadovskiu. Pastarasis, sietas su Vilniaus brigada ir buvęs įtariamasis vieno gydytojo nužudymo byloje, dingo 1996 metais.
1997-aisiais buvo nužudytas trisdešimtmetis boksininkas Gintautas Bakanauskas-Bakanas. Pagal operatyvinius duomenis, jis priklausė Žaliakalnio grupuotei (Kaunas), dirbo Saturno Dubininko-Sato apsaugoje. Daugkartinis Sovietų Sąjungos ir Lietuvos bokso čempionas Bakanas buvo sušaudytas belipantis į prabangų automobilį. Jis dar bandė bėgti, tačiau netoli – tik 50 metrų. Kalbėta, kad ši byla bus išaiškinta, bet po kurio laiko Rusijoje per avariją žuvo ir pagrindinis Bakano nužudymo liudytojas.
1998 metų spalio 16-osios vidurnaktį prie savo garažo Ašigalio gatvėje, Kaune, nušautas ir Kauno dziudo federacijos prezidentas Vaidotas Stankevičius (pravardės – Smauglys, Stankė). Žudikas jo laukė ant garažo stogo. Kulkos pataikė V. Stankevičiui į krūtinę, kaklą, galvą. Nusikaltėlis nieko iš aukos nepaėmė, tad manoma, kad tai būta užsakytos žmogžudystės.
Dar vienas žuvęs bokso atstovas – Lietuvos bokso federacijos prezidentas Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė. Jis buvo žinomas ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir Rusijos nusikaltėlių pasaulyje. Jaunystėje tapęs Lietuvos jaunių ir jaunimo bokso čempionu, vėliau Daškė ragavo ir pataisos kolonijų duonos. Kaip ir daugelis kovinių sričių atstovų, taip ir šis boksininkas sėdėjo dėl turto prievartavimo. Išrinktas Bokso federacijos prezidentu, R. Daškevičius ėmėsi energingos veiklos – surengė A. Šociko bokso turnyrą, siekė atgaivinti Lietuvos boksą. R. Daškevičius mezgė pažintis ir su aukštais Europos bokso vadovais, nuolat stengėsi būti viešumoje tarp Lietuvoje žinomų žmonių ir pats norėjo būti žinomas ne kaip Daškinių vadeiva, bet kaip visuomenės veikėjas. Bet, matyt, R. Daškevičius turėjo ir kitą gyvenimą, kuris buvo susijęs su buvusiais draugais, kontrabanda. Už tai ir nukentėjo. Būdamas 34 metų, R. Daškevičius tapo kruopščiai rengto pasikėsinimo auka. Teisėsaugininkų nuomone, tai profesionaliausiai Lietuvoje parengta užsakomoji žmogžudystė. Nors R. Daškevičių lydėjo keli asmens sargybiniai, bet taip ir neapsaugojo – vieninteliu šūviu į širdį jį nušovė snaiperis iš priešais restoraną esančio nuomojamo buto. Šis nusikaltimas taip ir liko neišaiškinats.
Nuteisti ir pernai
Metai bėga, o papročiai nesikeičia. Sportininkai ir toliau papildo nusikaltėlių gretas. Tik jei anksčiau jie buvo reketininkais, tai dabar dažniausiai metasi į gerokai pelningesnį narkotikų verslą.
Ateitį su didžiuoju sportu siejo ir alytiškis Karolis Buikus, tačiau dar 2008 metais susidėjo su žinoma nusikalstama grupuote Alytuje – Brazilkiniais, po to, kai teisėsaugininkai nusikaltėlius susekė, kone 6 metus slapstėsi užsienyje, kol užpernai policijos pareigūnų buvo pargabentas į gimtinę, o pernai ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme.
Tokia griežta bausmė alytiškiui skirta už tai, kad jis dalyvavo organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, kuri užsiėmė kvaišalų platinimu labai dideliu kiekiu, baugino būrį alytiškių, linkusių į kvaišalus, darė savo teismus asmenims, kurie laiku neatsiskaitydavo už nupirktus narkotikus, turėjo šaunamųjų ginklų ir juos ne kartą buvo panaudojęs.
Jau įsiteisėjusiu pastaruoju teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Brazilkinių gauja Alytuje aktyviai veikė 2008–2010 metais, tai yra daugiau nei dvejus metus, o K. Buikus – gerą pusmetį 2008-aisiais ir kelis mėnesius 2009-aisiais.
Bene 2010-ųjų viduryje K. Buikus spruko į Angliją, o užpernai pagaliau buvo sučiuptas Ukrainoje.
Viskuo, kuo neseniai K. Buikų apkaltino teismas, jo artimieji netiki. Jie teigia, kad Karolis, aktyviai užsiimdamas sportu – boksu ir bušido, nuolat Alytuje lankydavo sporto klubą, o čia sportuoti ateidavo daug vaikinų ir vyrų, susijusių su nusikalstamu pasauliu. Karolis su daugeliu ir susibičiuliavęs. Esą tik todėl teisėsaugininkai ir Karolį „priskaičiavę“ prie išaiškintų pastarųjų.
Karolio treneris irgi akcentavo, kad šis vaikinas visada savo ateitį siejo su didžiuoju sportu, nes jam labai gerai sekėsi ringe – šis Lietuvos jaunimo bokso rinktinės narys turnyruose užimdavo prizines vietas, buvo tapęs net pasaulio taurės varžybų prizininku. Taigi perspektyvus, protingas sportininkas, anot trenerio, esą negalėjęs taip rizikuoti, kad svajonę užbrauktų vienu staigiu brūkšniu. Deja...
Lygiai už tą patį 13 metų nelaisvės buvo nuteistas ir buvęs Naujųjų Verkių futbolo klubo saugas Edgaras Dančenkovas. 8 metus kalėti pasiųstas ir Kazlų Rūdoje gyvenęs Dovydas Zubavičius. Šis boksininkas buvo apkaltintas neteisėtu disponavimo dideliu kiekiu kvaišalų.
TIK FAKTAI
Lietuvos Muay Thai kovotojas, daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas bei realybės šou dalyvis Remigijus Morkevčius (34 m.), draugų vadintas Remyga arba Morka, buvo nušautas 2016-ųjų gruodžio 21 dieną.
Žudikas sportininko patykojo prie Morkos namų Kaune, Baltijos gatvėje. Kai kovotojas grįžo po treniruotės ir ėjo laiptinės link, jį pasitiko šūvių kruša. Į sportininką buvo paleista keliolika kulkų. Nors buvo mestos didžiulės teisėsaugininkų pajėgos, nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.
Remyga pareigūnų ne kartą buvo užfiksuotas bendraujantis su Kryžkelės gaujos, taip pat Vilijampolės nusikalstamo pasaulio atstovais.
Viešai atgailavęs R. Morkevičius tuomet kaltino tik alkoholį, staiga pavertusį jį monstru, ir prašė visuomenės nesmerkti jo po vienintelio įvykio. Tačiau 2016-ųjų balandį Remyga vėl buvo žiniasklaidos „žvaigždė“ – jis įkliuvo dėl išpuolio Kaune, Rotušės aikštėje, prieš Didžiosios Britanijos pilietį. Tą vakarą boksininkas vėl buvo girtas, vėl savo jėgą demonstravo be jokios priežasties. Netrukus teismas už tai chuliganą nubaudė 30 parų arešto bausme.
O dar iki abiejų minėtų išpuolių R. Morkevičius jau buvo baustas už vagystę užsienyje ir už pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Stasys ŠAULYS