Sakoma, kad skurdas ir vargas žmones tik suartina, tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Štai benamiai – tokio pat vargano likimo žmonės, bet retkarčiais vis išgirstame, kad ne tik kokie nors chuliganai žiauriai sumuša ar net nužudo benamį, o ir patys tokio likimo asmenys lyg ir nebetelpa po ta pačia saule. Todėl jie ne tik gyvena landynėse kaip kiaulės, bet ir tokią savo įprastą kasdienybę paįvairina smurtu. Kartais – net žudančiu.
Okupavo žalią namą
Kaune, dviejų aukštų mediniame name, 2016-aisiais gyveno grupelė benamių. Nors tuo metu negyvenamo namo langai ir durys buvo užkaltos medžio plokštėmis, nuolatinės savo pastogės neturėję ir todėl namą nusižiūrėję benamiai patys pasidarė įėjimą į jį per vienų durų angą, esančią toliau nuo gatvės, kad niekam akių nebadytų.
Apleistas namas buvo žaliai nudažytas, tad benamiai jį taip ir vadindavo: žalias namas.
Žalio namo anga, tapusi landa į jį, kartais sutraukdavo ir daugiau benamių – ne tik svetingus nuolatinius namo gyventojus. Viduje buvo 4 patalpos išgriautomis sienomis, be jokių durų. Patalpas savavališkai užkariavę gyventojai turėjo kiekvienas sau po gultą, o daugiau nieko jiems nebereikėjo, nes dienas šie žmonės dažniausiai leisdavo gatvėse. Tai šiukšlių konteinerius kraustydavo, tai išmaldos prie prekybos centrų iš praeivių prašydavo.
Vakarus žalio namo gyventojai dažniausiai leisdavo svaigindamiesi alkoholiu, įsigytu už per dieną susižvejotus pinigus. Tokie dienos darbų „aptarimai“ vykdavo žvakių šviesoje, nes elektros name nebebuvo.
Pora nužudė benamį
Bene pirmieji tame name savavališkai įsikūrė sugyventiniais tapę Daiva Bolskytė (dabar 41 m.) ir Donaldas Daugvila (51 m.). Moteris, kilusi iš Kelmės rajono, į Kauną kadaise atvyko jau prisirinkusi teistumų Šiauliuose ir Panevėžyje – už vagystes ir plėšimą ji teista jau 6 kartus. Jos širdies draugas kaunietis D. Daugvila, kadaise specialųjį vidurinį išsilavinimą įgijęs vyras, tuo metu buvo išsituokęs bedarbis, 2 kartus švelniai nuteistas už nesunkius nusikaltimus.
Daiva anksčiau savo šeimos neturėjo. Pastaruoju metu taip pat buvo bedarbė.
Abu sugyventiniai tikėjosi gauti Kauno miesto savivaldybės skirtą socialinį būstą – buvo asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitoje.
Deja, poros planas kada nors gyventi kartu savo pastogėje nebeišsipildė. Neseniai Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs benamio Egidijaus M. (45 m.) nužudymo baudžiamąją bylą, nustatė, kad šį vyrą kumščiais, kojomis ir metaliniu strypu mirtinai uždaužė būtent sugyventiniai D. Bolskytė ir D. Daugvila. Nelaimėliui 2016-ųjų gruodžio 7-osios vakarą minėtame žaliame name, benamių buveinėje, buvo suduota mažiausiai 50 smūgių į galvą, krūtinę, rankas, kojas... Teismo medicinos ekspertai, apžiūrėję kūną, teigė sunkiai radę sveikų vietų.
Egidijus M. mirė dėl smūgių visumos, nes daugybė stiprių krūtinės sužalojimų sutrikdė ir galop sustabdė širdies veiklą.
Bandė klaidinti tyrėjus
Sumuštas benamis tuoj pat mirė žaliame name, kur ir buvo sudaužytas. Tačiau žudikai, remiami poros savo „kaimynų“, tapusių nužudymo liudytojais, sumanė kūną ištempti į gatvę. Sugyventiniai taip ir padarė – abu ištempė negyvėlį iš namo ir paguldė prie gatvės.
Bolskytė, lauke kaipmat prabudus jos sąžinei, suskubo kviesti greitąją pagalbą, tačiau skambindama prisistatė svetima pavarde ir pasakė, kad gatvėje gulintį žmogų radusi kaip eilinė praeivė. Moteris prie nužudyto Egidijaus M. buvo tol, kol atvyko medikai ir policininkai.
Juos D. Bolskytė ir toliau tikino, jog gatvėje gulintį vyrą pastebėjusi atsitiktinai, jo artimai nepažįstanti, tačiau žinanti jo vardą ir esą dieną mačiusi, kaip šis vyras pėdinęs į vaistinę, nes blogai jautęsis.
Netrukus D. Bolskytė pradėjo kartoti savo pasaką ir... painiotis. Patyrę patruliai tai iškart suprato ir įtarė, kad moteris meluoja. Taip D. Bolskytė tuoj pat atsidūrė areštinėje. Policininkai pastebėjo, kad moters šlepetės kruvinos.
Paskui D. Bolskytę į areštinę buvo atvežti ir jos sugyventinis D. Daugvila, ir benamis Kęstutis N. (58 m.), policininkų aptikti žalio namo viduje, gultuose. Nors abu vyrai tikino nieko nedarę Egidijui M. ir apskritai nieko apie tai nežinantys. Jie negalėjo ir paaiškinti, kodėl ir prie namo, ir name aiškiai matyti daugybė kraujo pėdsakų.
Visi sulaikytieji buvo neblaivūs: vyrai – lengvai apgirtę, moteris – vidutiniškai.
Vėliau Kęstutis N. iš areštinės buvo išleistas, nes policininkai patikėjo jo liudijimu, o abu sugyventiniai nuo to vakaro laisvės nebematė iki dabar, nes buvo suimti, kad lauktų teismo dienos, o dabar teismas jiems paskyrė kalėti po 8 metus už benamio nužudymą.
Bendraudavo negražiai
Aštuoneri metai už nužudymą – tai beveik minimali bausmė, skirtina vadinamiems paprastiems žudikams (7–15 metų nelaisvės), kurie nužudo ne šeimos narį, ne mažametį, ne kankindami ir panašiai.
Kadangi sugyventiniai buvo suimti iškart po nužudymo, šiuo metu jiedu jau atlikę dalį teismo paskirtosios bausmės – metus ir kelis mėnesius.
Joks civilinis ieškinys abiejų žudikų nepersekioja, nes dėl Egidijaus M. nužudymo niekas jo nepareiškė.
Egidijus M. pastaruoju metu buvo nakvynės namų Kaune gyventojas, dienas leisdavo įvairiuose miesto „taškuose“, kaip ir kiti benamiai, mėgdavo išgerti alkoholio, taigi ir kompanijas, nakvoti dažniausiai eidavo į nakvynės namus. O kartais pasilikdavo ir minėtame žaliame name, nes su namą okupavusiais benamiais buvo susipažinęs gatvėse.
Kone visi teisme – ir kaltinamieji, ir liudytojai – teigė, kad Egidijus M., net ir būdamas blaivus, bendraudavo nedraugiškai – būdavo piktas, priekabus, benamiams aiškindavo, kurie šiukšlių konteineriai neva priklausantys tik jam, o girtas šis vyras tapdavo netgi agresyvus, smurtaudavo. Ne vienas iš benamių buvo jau patyręs kietą Egidijaus M. ranką, kaip ir D. Daugvila bei D. Bolskytė.
Smurtą prišaukė pats
Paskutinę savo gyvenimo dieną Egidijus M. irgi buvo gerokai padauginęs alkoholio – po mirties jam nustatytas itin sunkus girtumas (3,28 promilės alkoholio kraujyje).
Po nusikaltimo paaiškėjo, kad tądien Egidijus M. bene nuo ryto girtavo su bičiuliais gatvėje, kartu buvo ir minėta sugyventinių pora – kaltinamieji. Egidijus M. pyko ant D. Bolskytės, esą negražiai kalbėjusios jo širdies draugės adresu. Vėliau vyras buvo parėjęs į nakvynės namus, bet ir vėl išėjo, bičiuliui užsiminęs, kad turi „reikalą, kurį reikia sutvarkyti“. Detaliai neaiškino.
Egidijus M. nuėjo į žalią namą, kur keli benamiai girtavo, paprašė pavaišinti ir jį, o netrukus išsitraukė peilį iš kišenės ir pradėjo grasinti juo D. Bolskytei. Kadangi svečias buvo stipriai girtas, blaivesni D. Bolskytė ir jos sugyventinis D. Daugvila sugebėjo išmušti peilį iš Egidijaus M. rankų. Visi pradėjo stumdytis, muštis, galop Egidijus M. buvo įveiktas daugybės smūgių.
Beje, teisme D. Bolskytė tikino negalėjusi užmušti Egidijaus M., nes jos smūgiai buvę nestiprūs. Kaltinamoji pripažino tik buvus jos smurtą. Kaltinamasis D. Daugvila savo parodymus kaitaliojo: ir pripažino kaltę, ir neigė, netgi aiškino kelis kartus daręs širdies masažą nuo smūgių nukritusiam Egidijui N. – esą galbūt dėl to stipriau spustelėjęs krūtinę, nes esąs juk ne medikas ar profesionalus gelbėtojas. Tačiau ekspertas teisme paaiškino, kad velioniui šonkauliai buvę sulaužyti tikrai ne „masažo“ (krūtinės paspaudimų) metu, o stipriai smūgiuojant vyrui – per šonkaulių lūžius paveiktas ir širdies plotas, o širdis sustojusi.
Taigi galop D. Daugvila teisme prabilo esąs kaltas dėl nužudymo.
O teismas, sverdamas kaltę, vadovavosi ne tik abiejų kaltinamųjų parodymais, bet ir liudytojų prisiminimais, specialistų ir ekspertų, DNR tyrimų ir įkalčių tyrėjų išvadomis, kita bylos medžiaga, tad padarė išvadą, kad Egidijaus M. žūtį prišaukė abu kaltinamieji bendrais veiksmais. Tačiau griežtos bausmės žudikams teismas neskyrė, nes nustatė, jog mirtiną smurtą tuokart išprovokavo paties nukentėjusiojo Egidijaus M., atėjusio į svečius ir sukėlusio agresiją, grasinusio nužudyti, elgesys.
Tik faktai:
Benamiai savo gretas pykčiu ir smurtu patys retina ne taip jau retai.
2011 metais 20 metų įkalinimo bausme buvo nuteistas benamis Edgaras J. (21 m.), Šiauliuose nužudęs net 2 benamius – Vaidotą M. (28 m.) ir Arūną L. (35 m.). Žudiku tapęs vaikinas įtarinėjo, kad benamiai pavagia jo susirinktus butelius, metalo laužą, todėl vieną „paauklėjo“ dūriais peiliu, o kitą mirtinai sužalojo per išgertuves.
2010 metais benamė Aušra S. (43 m.) Kaune per išgertuves peiliu nužudė benamį Anatolijų F. (43 m.), savo sugyventinį. Moteris teigė nebeapsikentusi sugyventinio priekaištų dėl jos gražaus bendravimo su kitu, jaunesniu, benamiu, gyvenusiu kartu. Teismas skyrė žudikei 11 metų nelaisvės bausmę.
2006-aisiais Kaune buvo nužudytas benamis Vytautas G. (39 m.), įmestas į vandens telkinį, o maždaug po paros ištrauktas ir perlaidotas į miške iškastą duobę. Tik vėliau išaiškinta, kad benamį peiliu mirtinai sužalojo jo likimo bičiulis Nerijus R. (29 m.), o smurto priežastis – abiejų vyrų simpatijos tai pačiai benamei Eglei M. Žudikas buvo nuteistas kalėti 11 metų.
Irena ZUBRICKIENĖ