Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Auga negailestinga ir žiauri karta

Lietuva pagal keletą neigiamų rodiklių yra viena iš pirmaujančių valstybių net pasaulyje. Esame seniai pagarsėję kaip girtuokliai ir savižudžiai. Pasirodo, mūsų šalis pirmauja ir pagal jaunuolių, nužudžiusių vyresnius asmenis arba ir savo bendraamžius, skaičių.

Apie siaučiančius nepilnamečius ne kartą rašyta ir „Akistatoje“ – gatvėse užpuolami praeiviai, mušami ne tik bendraamžiai, bet ir suaugusieji. Buriasi nepilnamečių grupuotės, kurios sukčiauja, vagia iš automobilių ir namų. Šiemet per pirmąjį pusmetį nepilnamečiai padarė 1062 nusikaltimus. Vilniuje jų užregistruota 271, Kaune – 102, o kituose miestuose ir rajonuose  – mažiau. Iš tų daugiau kaip tūkstančio nusikaltimų net 128 yra labai sunkūs ar sunkūs. Tai 5 nužudymai, 3 sunkūs sveikatos sutrikdymai, 5 išžaginimai, 10 seksualinio prievartavimo atvejų, 90 plėšimų.

Patys sunkiausi nusikaltimai – nužudymai – įvykdyti Kaune (2), Prienų, Radviliškio, Švenčionių rajonuose (po 1).

Sulaikytas su įkalčiais

Rokuose gyvenusios 70-metės lavonas buvo aptiktas sausio pradžioje, kai moters pasigedo giminaičiai. Senolės mobilusis telefonas buvo išjungtas, namas užrakintas. Giminaičiai susirado namo raktus turėjusį anūką – jis labai nenoromis atrakino duris. Šešiolikmečiui atrakinus, jo močiutė aptikta lovoje be gyvybės ženklų, sužalota galva. Šis vaikinukas su močiute dviese ir gyveno.

Į įvykio vietą iškviesta policija anūką sulaikė. Anot teisėsaugininkų, šį išdavė ne tik elgesys. Paauglio kišenėse rasta ne tik velionės banko kortelė, bet ir keli šimtai eurų, kaip įtariama, jau spėti paimti iš bankomato. Galimai dalį išgrynintų pinigų paauglys jau buvo spėjęs išleisti. Vaikinui nustatytas 0,84 promilės girtumas.

Priremtas įkalčių, paauglys prisipažino. Ligota senutė nužudyta trenkus jai per galvą kėde. Ekspertai suskaičiavo penkis smūgius į galvą. Ir, nors būdama gyva senolė kaimynams nesiskundė anūku, šie įtarė, kad nervingas vaikinas galėjo vartoti narkotikus. Jis turėjo problemų ir su bendraamžiais, buvo apnuodijęs savo draugą, įmaišydamas jam į alkoholį kažkokių vaistų.

Plėšikauja gatvėse

Visuomenę jaudina ne tik nužudymai, bet ir kiti nepilnamečių įvykdyti nusikaltimai, kurių policijos suvestinėse užregistruojama kasdien. Štai tame pačiame Kaune, Raudondvario plento stotelėje, trys nepilnamečiai priekabiavo prie dviejų merginų. Jaunuoliai lietė merginas už intymių vietų, jos šaukėsi pagalbos. Neabejingas praeivis, pasipiktinęs tokiu elgesiu, mėgino žodžiu chuliganus sudrausminti. Tada jie vyriškį sumušė ir dar išplūdo.

Vėl gi Kaune du bendraklasiai penkiolikmečiai apiplėšė 5 parduotuves. Vaikinai pardavėjoms grasindavo peiliu ir vogdavo pinigus iš kasos aparatų. Iš Prancūzų gatvėje esančios parduotuvės įžūlūs plėšikai vieną kartą pagrobė 210, o kitą kartą 400 eurų. Kalniečių gatvėje ir vėl grasinant peiliu pardavėjai, iš parduotuvės kasos aparato buvo pagrobti 194 eurai, kitą dieną iš tos pačios parduotuvės – 170 eurų, o iš parduotuvės Partizanų gatvėje – 488 eurai.

Šioje byloje vyksta ikiteisminis tyrimas, o štai Vilniuje į būstą Pilaitėje bandę įsibrauti paaugliai jau nuteisti. Šis nusikaltimas susilaukė plataus atgarsio, nes bandymą išlaužti duris nufilmavo budrus kaimynas ir tie vaizdai buvo parodyti per televizijas. Praėjus kiek daugiau nei savaitei nuo nufilmuoto incidento, abu nepilnamečiai jaunuoliai buvo sulaikyti ir suimti. Paaiškėjo, kad per trumpą laiką vaikinai brovėsi ne tik dar į kitų vilniečių namus, bet ir į kavinę.

Prokuratūra prašė abiem kaltinamiesiems skirti realias laisvės atėmimo bausmes, tačiau teisėja nutarė, kad vienas iš teisiamųjų kol kas neprisidirbęs tiek, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Nuosprendžiu nepilnamečiui A. L. skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose, o jo bendrininkui E. B. – tik laisvės apribojimas. Tai reiškia, kad jaunuoliui už grotų sėdėti nereikės – teismas tik įpareigojo jį nedaryti naujų nusikaltimų, naktimis būti namie, tęsti mokslus arba įsidarbinti.

Įstatymai švelnėja

Daugelis jaunųjų nusikaltėlių auga nedarniose šeimose ar vaikų globos namuose, dažno vyresnis brolis ar tėvas yra teisti. Visi paaugliai trokšta nedirbdami turėti pinigų. Retai būna, kad plėštų ar vogtų vienas nepilnametis, paprastai jie buriasi į gaujas ir tuomet jau veikia bandos įstatymai. Prokurorai, teisėjai pastebi, kad nusikaltimai tampa vis brutalesni. Paaugliai plėšia ar vagia vidury dienos per daug nesisaugodami ir nieko nebijodami, nes įstatymai nepilnamečių atžvilgiu vis švelnėja.

Šiuo metu Lietuvoje (panašių nuostatų laikomasi ir daugelyje kitų Vakarų šalių) nusikaltėlis už nesunkias įvykdytas nusikalstamas veikas gali būti teisiamas nuo 16 metų. Ir tik už sunkiausius nusikaltimus: žmogžudystę, sunkų kūno sužalojimą, išžaginimą, vagystę, plėšimą, šaunamojo ginklo ar narkotikų laikymą, pagrobimą ar terorizmą paauglys atsako nuo 14 metų. Bet kad ir kokio žiaurumo padarytas nusikaltimas, įstatymas neleidžia nepilnamečio nusikaltėlio įkalinti ilgiau negu 10 metų.

Priėmus pataisas sušvelnėjo ir bausmės už kitus nusikaltimus, paaugliai vis dažniau paliekami laisvėje.

Žudikui – mirtis

Viduramžiais visos valstybės su nusikalstamumu kovojo labai drastiškai. Pagrindinis principas buvo kuo greičiau, nesiskaitant su priemonėmis, atskleisti nusikaltimą, o paskui kuo žiauriau ir įspūdingiau nusikaltėlį nubausti. Nepilnamečiai tuomet nesulaukdavo jokių nuolaidų.

1944-ųjų kovo 23 dieną JAV, Pietų Karolinos valstijoje, Klarendono grafystėje, rastos dvi žiauriai nužudytos mergaitės. Žudikas Merei Temz (8 m.) ir Betei Binikerei (11 m.) metalo virbu buvo suknežinęs galvytes.

Atsirado liudytojų, mačiusių, kaip skinti gėlių išėjusios mergaitės buvo sutikusios 14 metų Džordžą Stinį ir paklausė jo, kur auga aguonos.

Įtariamasis buvo tą pačią dieną sulaikytas. Tardomas neišprusęs beraštis greitai prisipažino bandęs išprievartauti vyresniąją mergaitę, bet kadangi abi aršiai pasipriešino, uždaužė jas masyviu virbu.

Balandį įvyko teismas. Prisiekusieji jaunąjį žudiką nuteisė myriop jau pirmojo teismo posėdžio metu.

1944-ųjų birželio 16-ąją pasodintas į elektros kėdę Dž. Stinis tapo jauniausiu XX amžiaus JAV istorijoje pasmerktuoju. Pusantro metro ūgio paaugliui, įvestam su Biblija po pažastimi, buvo nelengva ant laibų galūnių pritvirtinti elektrodus. Per didelė kaukė, kuri prieš egzekuciją pasmerktiesiems uždedama ant veido, paleidus srovę nukrito ir bausmę stebintys nužudytųjų giminės pašiurpo pamatę konvulsijų iškreiptą mirštančio paauglio veidą...

Legendiniame filme „Žalioji mylia“ pavaizduota ši istorija.

Teismas nepagailėjo

Amerikiečiai ir šiandien nelinkę „cackintis“ su agresyviais paaugliais. Floridos valstijos mieste Džeksonvilyje gyvenanti ispanakalbių kilmės našlė Bianela Siuzana (26 m.) pernai kovo mėnesį, išeidama į miestą, savo sūnui Kristianui Fernandezui (12 m.) paliko prižiūrėti jaunėlį brolį  –Deividą Galaragą (2 m.).

Grįžusi moteris pamatė, kad mažasis alpėja dėl stipriai sužalotos galvos. Kristianas teisinosi, kad broliukas susižeidęs į spintelę, kai nukrito šokinėdamas. Nesupratusi, kad trauma pavojinga, moteris medikus iškvietė tik po 6 valandų ir dėl pavėluotos pagalbos mažylis mirė.

Skrodimo metu nustatyta, kad D. Galaragas negalėjo taip susižeisti krisdamas, o buvo sumuštas, be to, mažyliui sulaužyta ir koja. B. Siuzana buvo nedelsiant suimta dėl nusikalstamo aplaidumo. Na o K. Fernandezas, kuris jau anksčiau buvo žinomas agresyviu elgesiu, pagal Floridos įstatymus buvo teisiamas kaip suaugęs. Pripažintas kaltu dėl pirmojo laipsnio (tyčinės ir suplanuotos) žmogžudystės, paauglys nuteistas kalėti iki gyvos galvos be teisės būti kada nors paleistas.

Tiesa, dėl masinių visuomenės protestų K. Fernandezas, vėliau buvo pripažintas nepilnamečiu nusikaltėliu. Tokiu atveju, sulaukęs 21 metų, jis turės teisę prašytis į laisvę.

Komunistai šaudė

Nepilnamečiai žudikai buvo griežtai baudžiami ir Sovietų Sąjungoje, kuriai pusę amžiaus priklausė Lietuva.

Josifo Stalino valdomoje sovietų imperijoje vaikai nuo 12 metų galėjo būti baudžiami mirties bausme net už vagystes ar kūno sužalojimus, o ką jau kalbėti apie žmogžudystes ir plėšikavimus.

Po J. Stalino mirties valdžią perėmęs Nikita Chruščiovas troško šalį padaryti bent kiek demokratiškesnę, todėl, be kitų reformų, panaikino mirties bausmę nepilnamečiams. Tiksliau kalbant, ši išimtinė bausmė palikta tik nusikaltėliams nuo 18 iki 60 metų.

Vis dėlto 1964-aisiais N. Chruščiovas įsakė savo įstatymą sulaužyti, ir tais metais buvo sušaudytas leningradietis Arkadijus Neilandas, kuris savo penkioliktojo gimtadienio išvakarėse nužudė du žmones.

Užguitas paauglys elgėsi asocialiai, nesimokė. 1964-ųjų sausį atvesdintas į miliciją ir supratęs, kad bus išvežtas į nepilnamečių koloniją, Arkadijus iš tardytojo kabineto pabėgo ir nutarė atkeršyti milicijai – ką nors žiauriai nužudyti...

Vėlų sausio 27-osios rytą, užsikišęs kirvį, A. Neilandas užėjo į netoli motinos namų stovintį daugiabutį ir išsirinko neva turtingesnių žmonių butą, kvailai nusprendęs, kad už dirbtine oda apmuštų durų gyvena turtuoliai.

Duris atvėrusiai namų šeimininkei Larisai Kuprejevai (37 m.), kuri namie buvo su savo sūnumi (3 m.), atėjūnas pamelavo esąs telegramą atnešęs paštininkas, todėl buvo įleistas. Tuomet paauglys moterį su sūneliu užkapojo kirviu... Paskui butą dar apiplėšė (rado 57 rublius), užkando šaldytuve rastais maisto produktais. Lentynoje radęs fotoaparatą „Zorkij“, A. Neilandas išrengė L. Kuprejevos lavoną ir prifotografavo nepadoriomis pozomis. Vėliau kriminalistų sulaikytas ir paklaustas, kam fotografavo apnuogintą moters lavoną, A. Neilandas pareiškė ketinęs tas nuotraukas kaip... pornografinius atvirukus pardavinėti po 20 kapeikų (tuo metu tai buvo bilieto į kiną kaina). Paauglys dar išsiplepėjo, kad svajojęs įsidarbinti pašte, kur būtų galėjęs vogti pašto perlaidas...

Kopijuoja suaugusiuosius

O ką daryti su dar neteistino amžiaus vaikėzais-nusikaltėliais? Įstatymuose numatyta, kad „asmeniui, kuriam iki nusikaltimo padarymo nebuvo suėję keturiolika metų (...), gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės“.

Sovietmečiu tokiam nenorinčiam mokytis, valkataujančiam, smulkius nusikaltimus darančiam paaugliui ta poveikio priemonė būdavo įkalinimas grotuotoje nepilnamečių kolonijoje.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę žmogaus teisių gynėjai pasipiktino – esą tokios įstaigos esančios nehumaniškos. Nepilnamečių kolonijos buvo perkrikštytos į specialiuosius globos namus, o 2007-aisiais pervadintos dar kartą – į vaikų socializacijos centrus.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad juose daroma daug kas, kad tik paaugliai pasitaisytų. Dažniausiai iš asocialių, girtaujančių šeimų kilę „sunkūs“ paaugliai centruose turi puikias sąlygas gyventi, mokytis ir lavintis. Jie iš socializacijos centrų vežiojami į ekskursijas, pramogų parkus, varžybas, vasaros stovyklas.

Tačiau jau ne kartą įsitikinta, kad vaikų socializacijos centruose tarpsta nusikaltėlių mentalitetas, kalėjimų kultūra ir net suaugusių kalinių kastos ir savivalė. Pasak statistikos, net du trečdaliai socializacijos centruose gyvenusių paauglių, sulaukę pilnametystės, nuteisiami už kriminalinius nusikalimus, o dalis nusikalsta net ir gyvendami socializacijos centruose.

Protą atėmė alkoholis

Prisiminkime, kaip žiauriai su savo nepilnamečiu draugu pasielgė Vėliučionių vaikų socializacijos centro (Vilniaus r.) globotiniai. Kai buvo rastas nužudytas šios įstaigos globotinis Mantas, pareigūnai gana greitai sulaikė 4 įtariamuosius – nužudytojo bendramokslius. Vienam jų tebuvo 12 metų, tad baudžiamosios atsakomybės jis išvis išvengė. Kitiems žudikams tuo metu buvo 15–17 metų.

Itin žiauriai nužudžiusiems savo likimo draugą, Vilniaus apygardos teismas skyrė bausmes, kokias įstatymas numato nepilnamečiams. Už grotų Vytautas M. pasiųstas kalėti 9 su puse metų, Jevgenijus V. turėtų kalėti 8 su puse metų, o Dmitrijui M., po sulaikymo padėjusiam atskleisti nusikaltimo aplinkybes, teismas paskyrė 7 metų nelaisvės bausmę.

Šiurpi tragedija tą liepos 1-ąją įvyko pirmiausia dėl drausmės stokos minėtame Vėliučionių centre, nes grupelė auklėtinių tuo metu buvo pabėgę iš šios sustiprintojo režimo įstaigos – bendrojo lavinimo mokyklos, o jų niekas neieškojo. Bėgliai laisvai bastėsi po miestelį, pavėsinėje gurkšnojo alų. Netrukus prie jų prisijungė keli kiti pabėgę paaugliai, kurie parduotuvėje buvo pavogę degtinės.

Girtaujantys paaugliai užpuolė ir mušė praeivį – atėmė iš jo 7 cigaretes ir žiebtuvėlį bei daužė taip, kad vyrui lūžo šonkauliai, o po to tie patys smurtautojai įtūžį kažkodėl pradėjo lieti ant savo likimo draugo Manto, kuris tuo metu irgi buvo pabėgęs. Papurškė jam, klūpančiam ant žemės, į akis dujų, sugriebė už rankų bei kojų ir, nutempę į smėlio karjerą, nukankino. Girti paaugliai į sąmonę praradusį bičiulį pasikeisdami svaidė akmenis, paskui dar gyvą užkasė smėlio duobėje, o galiausiai kūną užvertė dideliais akmenimis. Kodėl buvo nukankintas Mantas, teisme taip ir nepaaiškėjo. Teisiamieji kaltino tą vakarą išgertą alkoholį, esą atėmusį protą.

Kaip viešnamis

Dar neužmirštas skandalas, kilęs ne socializacijos centre, bet panašioje įstaigoje – Švėkšnos specialiojo ugdymo centre. Triukšmas kilo tuomet, kai per visą Lietuvą pasklido žinia, jog prie Švėkšnos specialiojo ugdymo centro nuolat sukinėjasi sekso ištroškę vyrai, o šio centro auklėtinės kaip tikros sutenerės pardavinėja jiems ne tik savo bendraamžes, bet ir mažametes.

Kaip buvo atskleista ikiteisminio tyrimo metu, 4 gerokai „šustresnės“ ir agresyvios šio centro auklėtinės sugalvojo, kaip prasimanyti pinigų, cigarečių, alkoholio ar gražesnio rūbelio. Jos atsirinko aukas, kurios neturėjo valios atsispirti ir dėl savo neįgalumo (nebrandumo) net nesugebėjo suvokti, kur jos bus siunčiamos ir, ką turės veikti. Jei kuri pradžioje ir paprieštavo, kad neteiks lytinių paslaugų, tai tokioms buvo pagrasinta ir fiziniu smurtu, ir patyčiomis. „O jeigu klausysit, ką mes liepsim, gausit pinigų, būsit mūsų draugės ir mokykloje visi jus gerbs“, – maždaug taip aiškino aukoms „šustriakės“.

Pasak tyrėjų, aukos iš tikrųjų nelabai ir suprato, kad prieš jas buvo taikoma prievarta. Jos buvo įsitikinusios, kad tokiu būdu pelnys vyresniųjų draugystę, turės pinigų, už kuriuos galės nusipirkti cigarečių, alkoholio.

Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, paprastai viena sąvadautoja turėdavo keletą mergaičių, kurias klientams siūlė per skelbimus internete ar pažinčių svetaines. Paslaugos būdavo teikiamos su pertraukomis: atsiradus klientams, mergaitės su jais santykiaudavo keletą dienų iš eilės po kelis kartus. Dažniausiai tai įvykdavo tuomet, kai sąvadautojoms prireikdavo pinigų – ypač, kai jos nutardavo pabėgti iš ugdymo įstaigos ir „paūlioti“.

Pas klientus mergaitės dažniausiai vykdavo po dvi, retai kada eidavo tik viena nepilnametė. Vyrai su abiem ir santykiaudavo – iš pradžių su viena, po to – su kita. Mergaičių paslaugos kainuodavo nuo 50 iki 200 litų (apie 15-60 eurų) – kaina priklausydavo nuo to, kaip vyrams pavykdavo „susiderėti“.

Klaipėdos apygardos teismas už pelnymąsi iš bendramokslių prostitucijos keturioms buvusioms Švėkšnos specialiojo ugdymo centro 18–20 metų auklėtinėms: Emilijai Galdikaitei ir Gabijai Vasiliauskaitei skyrė 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, Brigita Kazlauskaitė buvo nuteista 2 metams, o Inga Vilimavičiūtė – metams laisvės atėmimo. Tačiau visai ketveriukei bausmės vykdymas buvo atidėtas paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimus.

Už lytinės aistros su nepilnametėmis tenkinimą griežčiausios bausmės sulaukė Andrius Stanislovaitis – jam skirta 4 su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Nustatyta, jog šis vyras lytinę aistrą tenkino net su keliomis nepilnametėmis.

Mindaugui Grigalavičiui ir Mariui Kaspučiui teismas skyrė po trejus metus, o Ramzilui Fachrislamovui – dvejus. Vienas jų kaltintas ir vaikų nugirdymu.

Trys centrai

Šiuo metu šalyje yra šeši socializacijos centrai: vienas įsikūręs sostinėje, kitas – Vilniaus rajone, du – Kaune, po vieną – Šiaulių ir Biržų rajonuose. Valstybinį vaikų socializacijos centrų auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad jie veikia neefektyviai: neužtikrinamas individualus auklėtinių ugdymas, švietimo pagalba ir kitos paslaugos. Negana to, centrų pastatai ir jų aplinka nepritaikyti vaikų resocializacijai, šildomi didžiuliai tušti plotai.

Todėl ir numatyta uždaryti daugelį šių įstaigų, taip pat mažinti jose apgyvendinamų vaikų skaičių.

Lietuvoje turėtų likti trys nusikalsti linkusiems vaikams skirtos įstaigos. Viena jų – Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, veikiantis vaikų socializacijos centras. Kitus du ES struktūrinių fondų lėšomis žadama steigti Kelmės rajono Gailių ir Kėdainių rajono Kunionių kaimuose. Tačiau, ar kas nors po to pasikeis, niekam neaišku.

 

Stasys ŠAULYS

Rekomenduojami video