Laukdami pirmųjų rinkos atsigavimo ženklų, audinių augintojai modernizuoja fermas, atsirenka geriausios veislės žvėrelius ir ruošiasi gausinti jų vadas.
Absoliuti audinių kailių gamybos lyderė ES rinkoje yra Danija. Šios šalies ūkininkai ir konsultantai prieš penkiolika metų ištiesė pagalbos ranką Lietuvos ūkininkams. Eksperimentas pasiteisino. Eurostat duomenimis, šioje srityje 2015-aisiais Lietuva iškopė į garbingą ketvirtą vietą tarp ES šalių. Nors kailių kainos per pastaruosius dvejus metus sumažėjo perpus ir nesiekia savikainos, ūkininkai savo verslo likviduoti neketina – danų pamokyti jie krizei buvo pasirengę.
Įspūdingas spurtas
Praėjusią savaitę su Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) nariais Kaune susitiko 2001-aisiais lietuviams pagelbėję ir nuo to laiko bičiuliais tapę Danijos ūkininkai ir ekspertai. Anot pasaulinėje rinkoje žinomo konsultanto Michaelo Sonderupo, prieš 15 metų pradėta audinių auginimo plėtra Lietuvoje atrodo įspūdingai. Kito tokio pavyzdžio jis negalėjo paminėti.
„Mane ypač žavi lietuvių siekis į rinką patiekti aukščiausios kokybės kailius“, – sakė garsusis svečias.
Apskritai vien M.Sonderupo apsilankymą Lietuvoje galima laikyti svarbiu laimėjimu, nes itin brangiai atlyginamas ir labai vertinamas konsultantas paprastai neturi laiko tokioms pobūdžio kelionėms. Kodėl jis atvyko į Lietuvą? Todėl, kad jam čia lankytis įdomu, jis labai vertina lietuvių spurtą audinių auginimo srityje ir palaiko labai artimus santykius su LŽAA pirmininku Česlovu Tallat-Kelpša.
Prie lietuvių sėkmės prisidėjęs audinių augintojas Verneris Bundesenas LŽAA renginyje paskelbė naujausią žinią: „Pastarajame aukcione Kopenhagoje iš 6 mln. pateiktų audinių kailiukų tradiciškai buvo atrinkta 40 geriausių ir tarp jų buvo net 5 audinių kailiukai iš Lietuvos. Tai – labai didelė sėkmė.“
LŽAA pirmininkas mums kukliai pridūrė, kad tokio pobūdžio pasiekimai lietuviams jau įprasti: „Per pastaruosius metus į išrinktųjų 40-ą patenkame labai dažnai. Labiau stebimės, kai nepatenkame.“
Kokybės įtaka kainai
Kopenhagos aukcione audinių kailiukai pagal kokybę skirstomi į daugiau nei 1 000 klasių. Rodikliai – kailio dydis, plauko ilgis, tankumas, povilnio kokybė, spalva, atspalviai, blizgesys ir kiti rodikliai. Pasak M.Sonderupo, pastaraisiais metais atsiranda naujų niuansų, pavyzdžiui, kailių pirkėjai daug dėmesio skiria, kad santykis tarp ilgo plauko ir povilnio būtų kuo mažesnis, t. y., kad plaukas būtų kuo plonesnis.
„Pasaulinėje rinkoje pastebiu tendenciją tamsių spalvų kailiukus keisti šviesiais. Žinau, kad lietuviai selekcininkai šia kryptimi jau dirba“, – gyrė lietuvius M.Sonderupas.
Kokybės reikšmė šioje srityje akivaizdi. Pavyzdžiui, patenkančių į kiekvieno aukciono 40-ą audinių kailiukų kaina vidutinę aukciono kainą viršija kelis kartus.
„Augintojams labai apsimoka siekti kokybės. Išlaidos auginant tiek prastos, tiek aukštos kokybės kailiukus turinčias audines yra beveik vienodos, o štai pardavimo kaina vidutiniškai skiriasi daugiau nei 30 proc.“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.
Pasak danų konsultanto M.Sonderupo, daugiausia naudos augintojai patirs, jeigu kels sau tris pagrindinius tikslus ir jų laikysis: gausins vadas, augins didesnius kailius ir sieks aukštesnės jų kokybės. Ar sunku tai pasiekti? Pasak jau 30 metų audines auginančio danų ūkininko Jenso Vistofto, pirmiausia būtina užtikrinti gyvūnų auginimo sąlygas, gerovę: „Aukščiausios kokybės kailiukus užauginsime tik laikydami žvėrelius labai geromis sąlygomis.“
Eilinė krizė
Šiuo metu vidutinė aukštos kokybės audinių kailių kaina nesiekia jų užauginimo savikainos. Apskritai kailių kaina per pastaruosius dvejus metus sumažėjo perpus. Atrodo, šia veikla užsiimantiems ūkininkams pats metas pradėti aimanuoti. Tačiau į Kauną susirinkę žvėrelių augintojai nesėdėjo paniurę. Netgi atvirkščiai.
„Krizės yra neišvengiamos. Aš jau išgyvenu trečią krizę, žinau, kad jų bus ir ateityje. Ir krizė truks tol, kol rinka nepasveiks, t. y. kol iš jos nepasitrauks atsitiktiniai, lengvo pelno šioje srityje ieškantys augintojai“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.
Svečias iš Danijos ūkininkas J.Vistoftas išgyveno jau šešias krizes ir apie jas kalba kaip apie savaime suprantamą reiškinį. Pasak dano, kuo daugiau tokių išbandymų, tuo didesnė patirtis.
„Nieko naujo, per 30 metų mes daug kartų tai patyrėme. Audinių auginimas skiriasi nuo galvijų, kiaulių ar karvių. Kai rinkoje būna aukštos kainos, dalį uždirbtų pinigų turime atidėti sunkumams ateityje. Tokios šio verslo taisyklės“, – sakė J.Vistoftas.
Ir galimybių pasiruošti krizei tikrai buvo. Štai vienas pirmųjų Lietuvoje audinių augintojų Zenonas Dominauskas sakė, kad būtent prieš krizę audinių kailių kaina buvo pasiekusi seniai regėtas aukštumas: „Nujaučiu, kad tokių gerų kainų artimiausią dešimtmetį nematysime.“
Mažina gamybą, gerina kokybę
Kaip ūkininkai elgiasi krizės metu? Pasak Č.Tallat-Kelpšos, žvėrelių auginimas nėra gamybos konvejeris, todėl jo negalima sustabdyti. Didieji ūkiai šiuo metu mažina gyvūnų skaičių ir atsirenka geriausios veislės audines. Ankstesniais metais Z.Dominauskas Šiaulių r. esančiose fermose augindavo net iki 13 tūkst. audinių. Šiuo metu ūkininkas pasiliko 5 tūkst. audinių, o fermas rekonstruoja, įrangą modernizuoja. Apimtis mažina ir danai, tačiau iš verslo nesitraukia, o atidžiai stebi rinkas, nes labai svarbu nepražiopsoti jos atsigavimo pradžios. Danų ūkininkai lyg susitarę kartojo, kad geriausius gyvenime sandėrius sudarė būtent krizių metu.
„Tuo metu galima įsigyti kokybiškų žvėrelių už žemiausią kainą“, – sakė J.Vistoftas, beje, prasitaręs lietuviams, kad pasaulinėje rinkoje jau galima užčiuopti atsigavimo ženklų.
Kokie tie požymiai? Nors per pastaruosius 15 metų kailių paklausa buvo išaugusi net trigubai, tačiau mada, regis, kyla į naujas aukštumas. Nors rusų milijonieriai dėl rublio nuvertėjimo nebegali skirti tiek pinigų kailiams įsigyti, tačiau paklausa auga kitose rinkose.
Ketvirti Europoje
Sunku pasakyti, kiek Lietuvos ūkių nušienaus dabartinė krizė, tačiau dauguma iš dabar veikiančių 150 ūkių trauktis iš rinkos neketina.
„1993-iaisiais Lietuvoje užauginome 50 tūkst. audinių patelių, o pernai – jau daugiau kaip 350 tūkst.“, – sakė Č.Tallat-Kelpša.
Pagal į rinką patiekiamų audinių kailių skaičių Lietuva šiuo metu pakilo į ketvirtą vietą ES. Ją lenkia tik absoliutūs pasaulinės rinkos lyderiai danai, per metus parduodantys beveik 18 mln. audinių kailiukų, gerokai atsiliko lenkai ir olandai. Per 2 mln. kailių į rinką patiekiantys lietuviai neseniai aplenkė suomius ir graikus ir išsiveržė į ketvirtą vietą ES rinkoje. Kaimynai latviai per metus rinkai patiekia 770 tūkst., o estai – tik 130 tūkst. audinių kailių.
Audinių augintojai, skirtingai nuo galvijų, kiaulių ar karvių augintojų, žino, kad anksčiau ar vėliau jų verslą pristabdys pasaulinė krizė, todėl jai ruošiasi iš anksto. Nesilaikantieji šios taisyklės yra pasmerkti žlugti.
Audinių kailių gamyba ES šalyse 2015 m. (mln. vnt.)
Danija – 17,8
Lenkija – 7,8
Olandija – 5,5
Lietuva – 2,0
Suomija – 1,9
Graikija – 1,8
Švedija – 1,0
Norvegija – 0,85
Latvija – 0,77
Ispanija – 0,7
Vokietija – 0,2
Airija – 0,2
Italija – 0,18
Estija – 0,13