Didžiuosiuose šalies miestuose apskričių Vyriausiųjų policijos komisariatų Operatyvaus valdymo skyrių pareigūnai gavo papildomo darbo – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje sunkiomis nusikalstamomis veikomis įtariamiems vyrams jau paskirtos iki šiol nenaudotos kardomosios priemonės – vadinamoji intensyvi priežiūra. Kitaip tariant, ant įtariamųjų kojos ar rankos uždėti išmaniojo sekimo prietaisai.

Teisiasi dėl žalos

Diskusijos dėl kardomųjų priemonių skyrimo ir jų griežtumo įsiliepsnoja gana dažnai. Vieni piktinasi, kad iki kol sulauks teismo verdikto palikti laisvėje „žulikai“ ir toliau daro nusikaltimus, kiti – kad, padariusieji nesunkias nusikalstamas veikas be reikalo sukišami už grotų, kur pereina tikrą „zekų“ mokyklą, treti baksnoja į valstybės biudžetą, iš kurio suimtieji už higienos sąlygų neatitinkančias kalinimo sąlygas prisiteisia ne šimtus, bet tūkstančius eurų.

Beje, pastaroji priežastis, ko gero, labiausiai ir paskatino tiek teisėsaugos institucijas, tiek politikus ieškoti būdų, kaip sumažinti įtariamųjų, laukiančių teismo už grotų, skaičių o tuo pačiu ir ieškinių antplūdį teismuose. Štai per tris paskutines gegužės dienas vien Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko net 49 teismo posėdžiai, kuriuose buvo nagrinėjami nuteistųjų ar suimtųjų ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Didžioji ieškinių lavina – iš vienos seniausių įkalinimo įstaigų šalyje – Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus (K-TI). Nemažai jų gaunama ir iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (9 posėdžiai per 3 darbo dienas), bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus (20).

Vieni suimtieji skundžiasi higienos normų neatitinkančiomis kameromis, kiti – nežmoniškomis konvojavimo sąlygomis, kai yra vežiojami į teismus, esančius kitame šalies krašte.

Paleido „autoritetus“

Daugelis sutinka, jog griežčiausia iš kardomųjų priemonių – suėmimas – turi būti skiriama tik išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo dalyvavimą procese; netrukdomą ikiteisminį tyrimą; bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą; užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, skiriant suėmimą turi egzistuoti bent vienas iš keturių BPK įtvirtintų pagrindų: turi būti pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs ar slėpsis; trukdys procesui; darys naujus nusikaltimus arba turi būti gautas prašymas įtariamąjį išduoti užsienio valstybei. Tačiau neretai teisėjų nutartys nusikalstamo pasaulio autoritetams taikyti švelnesnes kardomąsias priemones pribloškia ne tik eilinius piliečius, bet ir Europos Sąjungos teisėsaugos pareigūnus.

Ko gero, skaitytojai dar nepamiršo, kai 2014 metų pavasarį iš Lietuvos dingo stambus narkotikų prekeivis iš Tadžikistano. Praleidęs 2 mėnesius Lukiškių tardymo izoliatoriuje tadžikas Komildžonas Umarovas sulaukė Vilniaus apygardos teismo teisėjo Arūno Kisieliaus malonės ir buvo paleistas laisvėn jam buvo paskirtas 6 mėnesių namų areštas. K. Umarovui iš namų buvo galima išeiti tik dviem valandoms ir kiekvieną dieną registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Taip pat jis privalėjo pasirašyti, jog neišvyks iš šalies, buvo paimti jo asmens dokumentai. Tačiau po poros dienų sostinės policijos pareigūnai, vakare apsilankę K. Umarovo nuomojamame bute Rygos gatvėje, jo jau neberado. Rytą jis neatvyko ir į policiją atsižymėti. Pareigūnams teko paskelbti tarptautinę nusikaltėlio paiešką.

2013 metais panašiai pasielgė ir kitas mūsų šalies teisėjas Gediminas Viederis, mielaširdingai paleidęs nusikalstamo pasaulio autoritetą Givį Gordeladzę, pravarde Givis Tbiliskis arba Givis Tolstij.

Tų metų birželį septyniose Europos Sąjungos valstybėse policija vykdė itin plataus masto operaciją prieš „įteisintuosius vagis“ iš Kutaisio klano, apraizgiusio savo tinklais visą Europą. Įvairiose šalyse buvo sulaikyta 18 šios grupuotės narių.

G. Gordeladzė, kuriam Europos arešto orderį buvo išdavusi Italija, buvo sulaikytas Vilniuje esančiame gruziniškame restorane. Gyvis Tbiliskis įvardijamas, kaip vienas pagrindinių Kutaisio klano vadeivų. Šis „autoritetas“ jau ketvertą metų gyveno mūsų šalies sostinėje. Įtariama, kad jo vadovaujami gruzinai Italijoje ir kitose ES šalyse prievartavo turtą, plėšikavo, plovė pinigus, naudojosi padirbtais dokumentais, papirkinėjo ir t.t.

Vilniaus apylinkės teismo teisėjas G. Viederis, atrado lengvinančių motyvų: įtariamasis ligotas, pagyvenęs žmogus ir skyrė jam 30 000 litų užstatą bei mėnesį namų arešto – namuose įtakingajam klano vadeivai buvo nurodyta būti nuo 22 iki 6 valandos. Žodžiu, tarptautinio masto organizuotų nusikaltėlių vadeivą, ieškotą visoje ES, teisėjas paleido iš teismo salės.

Nors prokuratūra sureagavo žaibiškai ir parašė skundą Vilniaus apygardos teismui, o jį tuoj pat išnagrinėjusi teisėja Audronė Kartanienė iškart panaikino teisėjo G. Viederio nutartį ir nurodė G. Gordeladzę suimti, „įteisintasis vagis“ jau buvo dingęs.

Va čia ir būtų labai pravertusi tik šį pavasarį pradėta naudoti eletroninė stebėjimo priemonė. Deja, tuo metu apie tokią kardomąją priemonę Lietuvoje buvo tik diskutuojama.

Biurokratinės kliūtys

Intensyvioji priežiūra – antroji pagal griežtumą kardomoji priemonė, kuria, vykdant įtariamojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, ribojama asmens laisvė. Dėl naujų baudžiamojo proceso kodekso pataisų ir šios priemonės taikymo Seimo nariai vieningai balsavo dar 2013-aisiais. Tačiau iki šiol tokios kardomosios priemonės teismai paskirti negalėjo dėl biurokratinių ir techninių kliūčių. Ilgą laiką Policijos departamentas negalėjo įsigyti tam reikalingos stebėjimo sistemos – elektroninių apykojų, nes paskelbtas viešasis pirkimas buvo užstrigęs teismuose. Tad proga skirti įtariamiesiems intensyviąją priemonę atsirado tik dabar, kai paaiškėjo, kas aprūpins elektronine stebėjimo sistema.

Pernai gruodžio 1-ąją Generalinė prokuratūra pateikė rekomendacijas dėl šios kardomosios priemonės skyrimo tvarkos ir kontrolės. „Prieš pateikiant prašymą skirti intensyvią priežiūrą, būtina išsiaiškinti, ar yra techninės galimybės taikyti šią kardomąją priemonę. <...> Apie intensyvios priežiūros technines taikymo galimybes prokurorui pateikia teritorinės policijos įstaigos pareigūnas, kuriam pavesta ši funkcija. Siūlydamas nustatytinas intensyvios priežiūros sąlygas ir parinkdamas jų griežtumą prokuroras turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, jos padarymo aplinkybes, įtariamojo asmenybę ir kitas aplinkybes“, – rašoma Generalinio prokuroro pasirašytame įsakyme. Ir, kaip tokiais atvejais įprasta, intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu paskiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi.

Pirmosios „kregždės“

Pirmieji tokį stebimą „objektą“ daugiau nei prieš mėnesį gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Operatyvaus valdymo skyrius. Šio skyriaus viršininkas Rolandas Šepetys tvirtina, kad su „globotiniu“ bėdų kol kas nekilo. „Žmogus liko laisvėje, – sakė R. Šepetys. – Ir, manau, tai įvertina. O bandyti apykoję nusiimti ar kitaip ją sugadinti irgi neverta – ji nemažai kainuoja, sugadinius tektų pakloti apie 300 litų, na ir, ko gero, atsisveikinti su laisve“.

Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė, informuojanti apie Klaipėdos prokuratūros veiklą, gegužės pabaigoje uostamiesčio teismas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio prašymą, R. T. įtariamam organizuotoje grupėje vykdžius automobilių vagystes, skirti naują kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą penkiems mėnesiams.

Šis vyras su dar dviem bendrais yra įtariamas 2015 metų pabaigoje pavogęs du automobilius. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vyrai pirmiausia išsinuomodavo automobilį, tuomet pasigamindavo jo raktelio kopiją, o vėliau įvykdydavo vagystę. Nuo 2015 metų lapkričio R. T. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau nuo gegužės 28 dienos šis Kauno rajono gyventojas įsipareigojo dėvėti elektroninę apykoję, kurios pagalba bus stebima, ar įtariamasis nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto bus tik savo gyvenamojoje vietoje ir nesilankys jam draudžiamose vietose.

Pakeistas suėmimas

Na o gegužės 25 dieną intensyvią priežiūrą elektroniniais apykojais nusikalstama veika įtariamiems asmenims pritaikė ir Šiaulių teisėsaugos institucijos.

Kaip pranešė Policijos departamentas, Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Violetos Bartušienės prašymu apylinkės teismas intensyvią priežiūrą skyrė dviem šiauliečiams, įtariamiems labai sunkių nusikaltimų padarymu – prekyba žmonėmis bei neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Šie asmenys galimai organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą iš Pietų Amerikos į Europą. Kvaišalai dažnai buvo gabenami „gyvuose konteineriuose“ – specialiai užverbuotų žmonių skrandžiuose.

Užsienio šalyse iš tokių užverbuotų asmenų, organizatorių nurodymu gabenusių labai didelius kiekius narkotinės medžiagos, policijos pareigūnai paėmė daugiau nei 2 kg kokaino.

Abu įtariamieji buvo sulaikyti pernai gegužės 24 dieną ir jiems buvo paskirtas suėmimas. Po metų kardomojo kalinimo, prokurorė priėmė sprendimą abiem vyrams skirti intensyvią priežiūrą, kadangi byloje numatyti kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę kardomąją priemonę. Gegužės 25-ąją abu įtariamieji iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo atvežti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Čia jiems išaiškinta, kaip elgtis su intensyvios priežiūros įrenginiais, kokia yra atsakomybė už jų sugadinimą, ir uždėti elektroniniai apykojai. Atsižvelgus į sudėtingą ikiteisminį tyrimą, šiauliečiams paskirtoje kardomojoje priemonėje yra nustatytos specialios sąlygos. Įtariamieji negali išvykti iš Šiaulių miesto teritorijos bei visą laiką turi būti savo gyvenamojoje vietoje ir tik nuo 13 iki 17 valandos gali išeiti iš namų.

Ne naujiena

Apykojė leidžia stebėti, kaip įtariamieji laikosi jiems nustatytos darbotvarkės, o neteisėtai nuimtas prietaisas apie tai nedelsiant praneš policijai ir įtariamiesiems dėl to gali būti pritaikyta pati griežčiausia sankcija – suėmimas. Ant įtariamojo kojos pritvirtintas specialus įtaisas realiu laiku parodo jo judėjimo kryptį, duomenys perduodami tiesiai į specialią programinę įrangą, kurią stebi policijos pareigūnai.

Ši priemonė iš karto negalės viršyti 6 mėnesių. Minėtas terminas teisėjo nutartimi galės būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.

Iki šiol elektroninio stebėjimo priemonės – apykojai – buvo naudojami tik lygtinai paleistų nuteistųjų kontrolei. Pradėjus naudoti šias kardomąsias priemones ir įtariamiesiems, tikimasi šiek tiek sumažinti suimtųjų skaičių tardymo izoliatoriuose.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ