Gana dažnai prokurorai, viešai komentuodami įvairių nužudymų tyrimus, skelbia, kad kaltajam gresia ir įkalinimas iki gyvos galvos. Tačiau kai baigiasi teismo procesas, paaiškėja, jog žiaurūs žudikai siunčiami kalėti dažniausiai 8–12 metų. Bet kai 2015-ųjų lapkritį Butkiškės kaimo (Kelmės r.) gyventojas Rimantas Bekintis (58 m.) nužudė 4 pažįstamas moteris, jau ir be prokurorų komentarų daug kam buvo aišku, kad šis žudikas laisvės savo gyvenime daugiau nebematys. Neseniai tai užtvirtino šią skandalingą bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas.
Nėra mirties bausmės
Kražių skerdiku pramintas R. Bekintis pasiųstas kalėti iki gyvos galvos. Tokią bausmę jam siūlė ir jį kaltinusi prokurorė. Tiesa, šį nuosprendį nuteistasis dar gali apskųsti apeliacine tvarka, tik vargu ar taip bus, nes R. Bekintis, anot teisėsaugininkų, nuo pat pradžių demonstravo visišką abejingumą žmogaus – ir kito, ir savo – likimui.
Skųstų šį nuosprendį ir nužudytų moterų gedintys artimieji – jie reikalautų žudikui mirties bausmės, tačiau mirties bausmė Lietuvoje panaikinta dar 1998-ųjų gruodį.
Taigi nuo tų metų Lietuvoje pati griežčiausia bausmė už labai sunkius nusikaltimus gali būti tik įkalinimas iki gyvos galvos. Tokią bausmę rizikuoja gauti mažamečių ar bejėgiškos būklės žmonių žudikai, taip pat nužudžiusieji savo šeimos narį, nėščią moterį, pareigūną ir panašiai, o kartu ir du ar daugiau žmonių nužudę nusikaltėliai.
Būtent pastarajai grupei ir priklauso 4 moteris nužudęs R. Bekintis.
Toks nuosprendis šiemet yra pirmas Lietuvoje. Dabar šalyje yra 120 nuteistųjų, kalinčių iki gyvos galvos. O iš viso šalies kalinimo įstaigose nelaisvės bausmę atlieka apie 6300 asmenų, iš jų apie 1700 – už nužudymus.
Skolų našta nerūpi
Be kalinimo iki gyvos galvos, teismas prislėgė nuteistojo R. Bekinčio ateitį didžiule skolų našta: iš jo priteista jo aukų artimiesiems beveik 139 000 eurų turtinei ir moralinei žalai atlyginti. Dar 2000 eurų iš nuteistojo priteista nukentėjusiųjų advokatų išlaidoms padengti. Tačiau vargu ar ieškovai gali tikėtis iš R. Bekinčio nors kelių eurų, nes šis vyras daugelį savo gyvenimo metų prašvaistė gyvendamas asocialiai – girtaudavo, nedirbdavo, „auklėjosi“ pataisos namuose, todėl bent jau oficialiai jis neturi jokio turto, o už grotų gyvendamas irgi nieko nebeuždirbs. Na, nebent kokį nors palikimą šis žudikas gautų arba laimingą loterijos bilietą ...
Kaip visada, visuomenės nuomonė gerai atsispindi interneto žinių komentaruose, nes anonimiškai išreikšti savo nuomonę turėdami žmonės visada aktyvūs. O komentaruose matyti, kad dauguma žmonių piktinasi, jog 4 moteris nužudžiusiam R. Bekinčiui toliau bus lengva ir šilta gyventi, nes jis dabar jau „apsirūpinęs gyvenamuoju plotu ir maistu iki gyvenimo pabaigos“, „jis gyvena ir gyvens už svetimus – mokesčių mokėtojų, – pinigus“, „o „juokingiausia“, kad ir jo nužudytų moterų artimieji, jeigu jie yra dirbantys žmonės, padeda išlaikyti savo artimojo žudiką“. Komentatoriai nestokoja ir reikalavimų: „tokie žudikai turi ne sanatorijose gyventi, o dirbti labai sunkius darbus iki pat savo gyvenimo galo“, „arba bent kokius pavojingus bandymus mokslininkai su jais atliktų“...
Bausmė keitė bausmę
Nuteistuosius iki gyvos galvos galima vadinti ir mirtininkais, nes Lietuvoje labai mažai tikėtina, kad jie, galbūt sulaukę malonės, kada nors vis tiek išeis į laisvę. Taigi mirtininkas R. Bekintis iš tiesų yra nužudęs ne 4 žmones, o 5: dar 1986 metais jis, būdamas 27 metų, buvo nuteistas 12 metų kalėti už vienišos senutės (85 m.) nužudymą Anykščių rajone. O vėliau šis nusikaltėlis iki garsiųjų Kražių skerdynių buvo vis teisiamas tai už vagystes ir plėšimus, tai už chuliganizmą ir už smurtą artimoje aplinkoje – iš viso 12 kartų.
Patį pirmą teismo nuosprendį, skelbiamą jam, Anykščių rajone gimęs R. Bekintis išgirdo būdamas 19 metų, baigęs vidurinę mokyklą – tuokart Anykščių teismas paskyrė jam 3 metų nelaisvės bausmę už plėšimą ir neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Paskui nuteistojo R. Bekinčio vardas teismo salėse skambėjo 1982-aisiais, 1986-aisiais, 1994-aisiais ir taip toliau.
Ilgiausias laikotarpis, kai šis vyras gyveno laisvėje nuo vieno teismo nuosprendžio iki kito, buvo 11 metų (nuo 2003-iųjų iki 2014-ųjų). Tuo metu R. Bekintis gyveno Kelmės rajone, atsikraustęs į šį kraštą bene 2004 metais. Daugiau mokslų neberagavęs, jokios specialybės neįgijęs, išsituokęs bedarbis ir benamis pastogę čia susirasdavo tai pas vieną, tai pas kitą moterį. Jis pragyvenimui užsidirbdavo ne tik vagiliaudamas, bet ir uogaudamas, grybaudamas, padėdamas žmonėms nudirbti įvairius darbus.
Svetimoje pastogėje
Pastaruoju metu R. Bekintis turėjo sugyventinę Petrę, su ja 2015-ųjų rugsėjį įsikūrė Pakuprių kaimo ūkininko name, kai ūkininkas šią nuo anksčiau jam jau pažįstamą sugyventinių porą priėmė gyventi, anot Petrės, kaip darbuotojus – tvarkytis ūkyje, prižiūrėti gyvulius. Pats ūkininkas gyvena rajono centre, į sodybą atvyksta ne kasdien.
Sugyventinių poros kasdienybė, neretai paįvairinama alkoholiu, nebuvo rami – štai 2015-ųjų vasaros pabaigoje, likus vos dviem mėnesiams iki garsiųjų Kražių skerdynių, Kelmės teismas paskelbė nuosprendį R. Bekinčiui už sugyventinės sumušimą. Teismas tuokart paskyrė smurtautojui 7 mėnesių nelaisvės bausmę, tačiau bausmės vykdymą atidėjo vieniems metams. Per šį laikotarpį nuteistasis buvo kiek suvaržytas teismo įpareigojimais: turėjo laiką leisti tik savo namų aplinkoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be to, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Tik viso to nelabai paisė.
Dar viena R. Bekinčio byla (dėl vagystės) turėjo būti pradėta nagrinėti būtent tą dieną, kai jis tapo žudiku, tik niekas apie žmogžudystes tądien dar nežinojo, o kaltinamasis R. Bekintis teisme nepasirodė. Kitą dieną jau paaiškėjo šio piktadario juodi ir žiaurūs darbeliai Kražiuose. Todėl manytina, kad rūpesčiai dėl dar vieno teismo šio nusikaltėlio nė kiek nejaudino, jeigu jis ryžosi tomis dienomis dar ir žudyti. Beje, atpildo už minėtą vagystę R. Bekintis sulaukė jau būdama suimtas dėl 4 moterų nužudymo – 2015-ųjų gruodį Anykščių teismas paskyrė jam 1 metų ir 4 mėnesių nelaisvės bausmę.
Ėjo tik skolintis
O apie Kražių skerdynes garsiai prakalbėta 2015-ųjų lapkričio 4-ąją, kai šiurpo net patys policininkai. Nuo dienos, kai pirmąkart tapo žudiku Kražiuose, buvo praėjusios jau 2 paros.
Vėliau Šiaulių apygardos teisme, kai buvo nagrinėjama 4 moterų nužudymo byla, kaltinamasis R. Bekintis pareiškė, kad gerai supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta, tačiau jokių parodymų daugiau neduosiąs ir į jokius teismo proceso dalyvių klausimus neatsakinėsiąs. Tačiau parodymus jis jau buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu, tad jais teismas ir vadovavosi.
Teismas nustatė, kad lapkričio 2-ąją R. Bekintis ryte sėdo ant dviračio ir iš ūkininko sodybos išvažiavo į Kražių miestelį, esantį už kelių kilometrų. Vyrą traukė noras išgerti. R. Bekintis, Kražiuose sustojęs prie parduotuvės, sutiko pažįstamą vyrą, o šis turėjo vyno butelį, tad pavaišino ir R. Bekintį. Butelis netrukus buvo ištuštintas.
Bekintis norėjo išgerti daugiau, tačiau pinigų neturėjo. Tuomet ir sumanė nueiti pas iš matymo pažįstamą moterį, kuri gyveno viena. Tai buvo Eugenija B. (55 m.). R. Bekintis teigė nežinojęs nei jos vardo, nei pavardės, tik žinojęs, kad gyvena viena, nes anksčiau ji buvo pirkusi iš R. Bekinčio grybų ir uogų.
Eugeniją B. radęs jos namo kieme, R. Bekintis iškart paprašė paskolinti pinigų, tačiau moteris nepaskolino. Tuomet R. Bekintis išėjo, kurį laiką pavaikščiojo Kražių gatvėmis, tačiau nieko, kad galėtų paprašyti pinigų, nesutiko, tad sugrįžo pas Eugeniją B. Buvo jau netoli vidurdienis.
Bekintis į namą pateko lengvai, nes durys buvo neužrakintos. Namo šeimininkė buvo virtuvėje. Svečio paprašytų paskolinti 5 eurų ji ir vėl nedavė. Tai buvo paskutinieji nelaimėlės ištarti žodžiai, nes R. Bekintis, pastebėjęs ant stalo buvusį plaktuką, staiga jį pagriebė ir kelis kartus tvojo nugara į jį stovėjusiai moteriai per galvą. Po smūgių nelaimėlė nukrito ant grindų, o R. Bekintis savo aukai dar kelis kartus smogė plaktuku ir paliko ją gulėti, o pats šmirinėjo po baldų stalčius keliuose kambariuose, aptiko rankinę ir iš jos pasiėmė 35 eurus.
Išeidamas žudikas plaktuką užmetė už sofos, virtuvėje rado durų spyną su joje buvusiu raktu, tad rūpestingai užrakino namo duris iš lauko pusės, raktą numetė šalia namo ir nuskubėjo į tą pačią parduotuvę. Eugenijos B. namuose nusikaltėlis buvo užtrukęs apie pusvalandį.
Parduotuvėje R. Bekintis nusipirko 2 butelius vyno ir abu juos vienas išgėrė čia pat. Po to dar kartą nusipirko vyno, jį išgėrė jau nuėjęs už parduotuvės pastato.
Jokios mintys apie ką tik nužudytą moterį R. Bekinčio nekankino, niekam pasakoti jis neketino – nesakė ir savo sugyventinei, kai girtas dar šviesmečiu parėjo namo.
Žiedai nuo lavono
Kadangi vienišos nužudytosios kūno niekas iškart neaptiko, tad R. Bekintis kitos dienos rytą vėl sėdo ant dviračio ir vėl drąsiai išmynė į Kražius. Vyrą kankino pagirios, jis labai norėjo vyno, o kišenėje dar turėjo 4 eurus, tad pirmasis jo sustojimas ir vėl buvo Kražių parduotuvė. Joje nusipirkęs alaus ir vyno, viską vienas išgėrė prie parduotuvės. Nors alkoholikas jautėsi jau stipriai apsvaigęs, tačiau išgerti norėjo dar, tad nutarė nuvykti pas kitą iš matymo pažįstamą kražiškę – pensininkę Kazimierą L. (74 m.). Jos vardo ir pavardės esą irgi nežinojo, tik anksčiau buvo vežęs jai parduoti šluotų.
Žudyti pensininkės R. Bekintis neva neketino – tik pinigų norėjęs pasiskolinti džiūstančiai gerklei. Kaip tik šią moterį girtuoklis pastebėjo einančią savo namų link. Buvo vidurdienis. Akimis lydėdamas pensininkę, R. Bekintis ją užkalbino tik jos namo kieme ir iškart paprašė paskolinti pinigų. Moteris, neįtardama nieko blogo, pakvietė žmogų užeiti į namą, esą pažiūrėsianti, kiek turi pinigų, ar galinti paskolinti.
Virtuvėje pensininkė atvėrė savo piniginę ir skaičiavo turimus centus. R. Bekintis tai stebėjo iš šalies ir pamatė, kad piniginėje yra ne tik centų, todėl staiga nutarė moterį nužudyti ir pasisavinti visus jos pinigus. Žudikas griebė virtuvėje ant stalo pastebėtą peilį ir kaip grobio tūnojęs klastingas vilkas mirtinai subadė pensininkę į kaklą ir krūtinę.
Galop žudikas, padėjęs peilį, pasiėmė iš aukos piniginės visus 60 rastų eurų, dar nuo nužudytosios pirštų numovė 4 auksinius žiedus, tuomet paėmė ant stalo buvusį namo raktą ir išeidamas juo užrakino lauko duris.
Tuomet R. Bekintis vėl prisipirko vyno parduotuvėje ir grįžo namo. Žiedus jis padavė sugyventinei ir nurodė saugoti. Moteris, įtardama, kad tie žiedai gauti neteisėtai, įskųsti vyro neketino – žiedus paslėpė kieme po foteliu. Po kelių dienų, kai R. Bekintis jau buvo suimtas, Petrė žiedus nunešė pas kaimynę ir pasakė, esą šie papuošalai jai nebereikalingi. Ten žiedai buvo paslėpti malkinėje, o vėliau perduoti tyrėjams.
Kruvini pinigai
Ir trečią rytą – lapkričio 4-osios – R. Bekintis, jau tapęs kruvinu monstru, dviračiu išvyko į Kražius. Girtuoklį kamavo vienintelė mintis – kaip, nebeturint pinigų, vėl nusipirkti vyno.
Taip R. Bekintis atsidūrė prie vienišos senutės Jadvygos G. (81 m.) namo toje pačioje gatvėje, kurioje prieš 2 dienas jau buvo nužudęs Eugeniją B. Ir Jadvygą G. žudikas sakė pažinojęs tik iš matymo, nes anksčiau buvo nešęs jai parduoti uogų.
Savo dviratį pasilikęs gatvėje, klastūnas pasibeldė į namo duris, ir jas netrukus atvėrė namo šeimininkė. Žudikas iškart paprašė paskolinti pinigų, o pensininkė atsakė jų neturinti. Tai akimirksniu prišaukė kitą monstro veiksmą – jis išsitraukė iš anksto pasiimtą peilį ir juo subadė moterį namo prieangyje. Kai nelaimėlė nugriuvo, žudikas užėjo į kambarį ir pradėjo kraustyti spinteles. Nieko neradęs, jau norėjo išeiti, tačiau tuo metu pas pensininkę atvyko ją aplankydavusi socialinė darbuotoja Lilija G. (52 m.). Šią moterį R. Bekintis irgi pažinojo iš matymo, žinojo, kuo ji dirba. Įvertinęs, kad socialinė darbuotoja tampa jam nereikalinga nužudymo liudytoja, be to, dar ji, pamačiusi nužudytąją ir užkluptą žudiką, pradėjo garsiai šauktis pagalbos, tad žmogžudys tęsė savo darbą – namo prieangyje stovėjusiu kastuvu kelis kartus smogė Lilijai G. į galvą ir kitas kūno vietas, kol sužalotoji nugriuvo. Tuomet monstras apkraustė darbuotojos piniginę ir pasiėmė rastus maždaug 5 eurus. Namą žudikas tradiciškai užrakino, o pats nuvyko į tą pačią parduotuvę ir prisipirko alkoholio, užkandos. Vieną butelį iškart susivertė būdamas prie parduotuvės, o 2 butelius dar parsivežė namo.
Beje, parduotuvėje dvi pardavėjos atkreipė dėmesį, kad joms puikiai pažįstamas pirkėjas R. Bekintis atsiskaitydamas pateikė kruviną ir gerokai suglamžytą 5 eurų banknotą. Į pardavėjų pastabą apie tai girtas R. Bekintis tik kilstelėjo vieną savo ranką ir burbtelėjo, kad jis esąs po darbų. Pardavėjos pastebėjo, kad vyro ranka buvo žaizdota, bet jos dar nieko baisaus neįtarė.
Bekintis kuo ramiausiai grįžo namo ir sėdo su sugyventine, kuri džiaugėsi parneštomis gausiomis lauktuvėmis, vėl svaigintis alkoholiu. Buvo prisėdęs ir pats ūkininkas, ir vienas kaimynas. Tačiau netrukus išgertuves nutraukė atvykę policininkai. Jie iškart išsivežė R. Bekintį į policiją. Vyras nė kiek nenustebo, nė kiek nesipriešino – elgėsi kaip visus darbus jau nuveikęs monstras. Išties niekas negali pasakyti, kiek dar žmonių būtų nužudęs įsivažiavęs galvažudys, kurį laiką lydėtas sėkmės, jeigu ne pradėti aptikti moterų lavonai.
Drąsus prieš moteris
Kol R. Bekintis po dvigubo nužudymo dar sėdėjo ūkininko sodyboje ir mirko alkoholyje, policijos pareigūnai jau žinojo, kad tądien po pietų Kražiuose, privačiame name Vytauto gatvėje, buvo rasta nužudyta namo šeimininkė Kazimiera L., po 4 valandų aptiktos taip pat namie, M. K. Sarbievijaus gatvėje, nužudytos ir namo savininkė Jadvyga G., ir jos aplankyti atėjusi socialinė darbuotoja Lilija G., o dar po 4 valandų (po vakaro dešimtos valandos) irgi M. K. Sarbievijaus gatvėje esančiame name rasta nužudyta neįgali jo gyventoja Eugenija B., kaip vėliau paaiškėjo, ilgiausiai pragulėjusi nebegyva, tapusi pirmąja to paties sveiką protą praradusio žmogžudžio auka tuoj po Vėlinių.
Kražių gyventojai (jų čia yra per 600) po tokių žinių buvo labai įbauginti ir spėliojo, kuriame dar name kruvinai pašeimininkavęs serijinis žudikas (ar keli žudikai), maniakas, nesveikas išgama. Iš lūpų į lūpas sklido raginimas pasidomėti, ar viskas gerai su vienišais pažįstamaisiais, nes neabejota, kad žudikas rinkosi tik vienišas moteris.
Tuo metu dar ne visi kražiškiai žinojo, kad įtariamas žudikas operatyviai jau buvo sulaikytas prieš aptinkant ketvirtą jo nužudytą moterį. Sučiuptasis buvo labai girtas (pripūtė per 3 promiles). Netrukus jis buvo suimtas – už grotų būdamas, sulaukė ir teismo dienos.
Agresyvus ir žiaurus
Teismas nustatė, kad R. Bekintis visas 4 moteris nužudė dėl alkoholio ir pinigų jam įsigyti poreikio. Tik socialinė darbuotoja buvo nužudyta ne dėl pinigų, o kaip pensininkės nužudymo liudininkė.
Užkluptosioms savo namie „svečias“ buvo labai žiaurus – dvi subadė peiliu, vieną uždaužė plaktuku, vieną – kastuvu.
Pagrobtus pinigus žudikas iškart išleisdavo naujai vyno dozei, tačiau nusikaltėlio grobis buvo nedidelis. O kai kuriuos pagrobtus daiktus žudikas bandė tuoj pat parduoti. Pirkėjų atsirado.
Bylos duomenimis, 2015-aisiais R. Bekintis girtaudavo, galima sakyti, nesustodamas – negėręs alkoholio buvo tik vos keletą dienų. „Per girtuokliavimą jis nesuvokė gyvenimo realijų“, – samprotavo policininkai. O ir Kražių seniūnijos seniūnas tuokart neslėpė, kad bedarbis R. Bekintis pastaruoju metu vis būdavo ne tik girtas, bet ir agresyvus, nesukalbamas. Vietos gyventojai irgi negalėjo palankiai atsiliepti apie R. Bekintį.
Beje, sučiupti įtariamąjį pareigūnams padėjo ir tarnybinis keturkojis pėdsekys, ir miestelio gyventojai. Policininkai gana greitai išgirdo, kad R. Bekintis tądien vietos parduotuvėje buvo pasirodęs kruvinomis rankomis ir atsiskaityti padavęs kruviną kupiūrą.
Savo kaltę žudikas pripažino, tačiau teisme buvo labiau linkęs tik stebėti ir klausytis, savo jausmų jis nedemonstravo. Tokie žmonės, liaudies vadinami tyliomis kiaulėmis, knisančiomis gilią šaknį, neretai būna pavojingi visuomenei.
Tik faktai:
Po 4 moterų nužudymo Kražiuose daug kam atrodė, kad tokius nusikaltimus gali padaryti tik nesveikos psichikos žmogus, tačiau ekspertai nustatė, kad R. Bekintis – pakaltinamas.
Per ikiteisminį tyrimą R. Bekintis pareiškė pareigūnams, kad dar 2007 metais jis nužudęs vyrą (62 m.), o 2012 metais – moterį (82 m.), bet tai esą likę neišaiškinta.
Tyrėjai nustatė, kad R. Bekinčio minėti abu žmonės tuo metu išties mirė, tačiau ne smurtine mirtimi, taigi padaryta išvada, kad 4 moterų žudikas save kažkodėl apkalbėjo dar labiau.
Irena ZUBRICKIENĖ