Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejuje Žeimelyje veikia latvių austinių vilnonių skarų paroda.

Latvijoje XIX a. II pusėje didžiosios skaros nešiotos prie sijono ir švarkelio, taip pat skaras supo ant palto arba kailinių. Didžiosios skaros žiemą buvo svarbios dar iki XX amžiaus šeštojo dešimtmečio, kol kaime kaip susisiekimo priemonė naudoti vežimai ar rogės. Skara, gaubianti paltą, padėjo geriau išlaikyti šilumą.

Didžiųjų skarų matmenys svyravo nuo 150x150 cm iki 180x180 cm, skaros kraštą puošė 8–16 cm ilgio kutai.

Didžiosios skaros austos iš suktų arba vienlinkų vilnonių siūlų, įvairiais trinyčiais ir krepiniais pynimais.

Kaip ir kitose Latvijos vietose, Žiemgaloje taip pat austos vienspalvės, dryžuotos, smulkių raštų didžiosios skaros, bet populiariausios buvo languotos.

Didžiųjų skarų išvaizda laikui bėgant keitėsi. Mada turėjo įtakos ne tik skarų išvaizdai, bet ir jų gaubimo būdui. Jaunesnės moterys, kurios labiau sekė madą, XIX–XX a. sandūroje skarą lenkė pusiau ir dėvėjo ant pečių kaip platų šaliką arba vilnonę skraistę. Vyresnės moterys dengdamos pečius ją lenkė kampu.

Dabar didžiosios skaros virto savitais, puošniais audiniais, sudarančiais atskirą audinių grupę, kurioje audėjai nuolat ieško naujų meninių sprendimų tiek linijų ritmuose, tiek spalvų deriniuose.

Latvijos austinių vilnonių skarų paroda Pakruojo krašto „Žiemgalos“ muziejuje Žeimelyje veiks iki gruodžio 12 dienos.