Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Valstybės saugomas gamtos paminklas skęsta krūmuose ir žolėse

Biržų rajone nesirūpinama ne tik kultūros paveldo objektais. Baisus vaizdas yra ir Kirdonėlių kaime prie valstybės saugomo gamtos paminklo - vadinamosios Jaronio smegduobės. Prie jos priėjimo nėra, jis visiškai užaugęs žole ir krūmais. Biržų regioninio parko rodyklės su nuorodomis į duobę sukrypusios ir greitai turėtų nuvirsti.

Geologijos ir gamtos paminklu turinčio pasirūpinti Biržų regioninio parko vadovas skundžiasi privačios žemės savininko elgesiu, tačiau šis sako neprieštarautų, jei šią teritoriją kas nors sutvarkytų ir ją lankytų.

Skundėsi dėl tvoros

Kalbėdamas su „Šiaurės rytų“ korespondente Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas piktinosi, kad iki tos vietos, kur yra Jaronio duobė, prieiti negalima. Pasak direktoriaus, niekas negali ten patekti, nes savininkas teritoriją aptvėrė tvora, buvo uždėta lentelė, jog tai privati valda. Tvoros, anot K. Barono, neperlipsi. K. Barono nuomone, tokių saugotinų objektų žemę valstybė turėtų „išimti“ iš žemės ūkio naudmenų.

Ar tikrai privataus žemės sklypo, kur yra smegduobė, savininkas yra toks nesupratingas?

Paaiškėjo, kad parko direktorius seniai čia nėra buvęs arba dėl kažkokių priežasčių nenori žinoti situacijos. Jis savo energiją nukreipia į tuos objektus, kurie aktyviai lankomi turistų.

Netoli Jaronio duobės žemės savininkas Petras Jaronis yra pasodinęs mišką. Ir jį, kaip priklauso, aptvėręs. Bet ne gamtos paminklą.

Prie smegduobės negalima prieiti dėl kitų priežasčių. Ji tiesiog visa apaugusi žole ir krūmais.

Geologijos paminklas

Antano Jaronio smegduobė yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas Kirdonėlių kaime. Jaronio karstinė įgriuva atsirado 1957 metais rugių lauke ir sukėlė didelius žemės virpesius.

Pirmomis dienomis po įgriuvimo duobė buvo kokių 10 – 12 metrų skersmens ir atrodė didesnė nei 14 metrų gylio šulinys su beveik stačiomis molio priemaišomis, o žemiau – suskeldėjusiu gipso sluoksniu. Vėliau duobė plėtėsi, sumažėjo jos gylis. Po kelerių metų duobėje atsirado vandens, nors šalia esančiose smegduobėse jo nėra. Žemė, kuriuose yra smegduobė, šiuo metu priklauso A. Jaronio sūnui Petrui Jaroniui.

 Aplink sutvarkė ir… paliko likimo valiai

Biržų regioninio parko darbuotojai 2012 metais, gavę ES lėšų, Jaronio duobės aplinką sukultūrino. Buvo iškirsti medžiai, krūmai, nušienauta žolė. Nuo kelio buvo padarytas takelis, kad būtų patogiau prie jos prieiti. Tuo metu regioninio parko pasamdyti rangovai buvo suniokoję dalį P. Jaronio pasodintų medžių.

Savininkas dėl patirtų nuostolių kreipėsi į teismą. Buvo sudaryta taikos sutartis. Rangovai žemės sklypo savininkui nuostolius atlygino.

Po to Biržų regioninis parkas prie duobės jokių darbų nevykdė. Visos jėgos buvo nukreipiamos į tas vietas, kurias aktyviai lanko turistai – Kirkilus, Karajimiškį. O Jaronio duobė palikta likimo valiai.

Mato daugybę priežasčių nedirbti

Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas, paklaustas, ar bandė vesti derybas su P. Jaroniu dėl gamtos paminklo teritorijos tvarkymo, turėjo daugybę argumentų, kodėl jis to nedaro. Ir neslėpė, kad prie A. Jaronio duobės nebuvo pasirodęs jau keletą metų. K. Baronas prisiminė ir istoriją, kai P. Jaronis teritorijos tvarkytojus buvo padavęs į teismą. Biržų regioninio parko direktorius teigė nenorįs naujų konfliktų.

„Kaip aš, biudžetininkas, galiu vesti derybas su privačios žemės savininku? O jei jis pareikalaus jam kompensuoti? Be to, teritorijos tvarkymui pinigų neskirta“, - teigė K. Baronas.

Tačiau korespondentei pasakius, kad P. Jaronis neprieštarauja, jog jo sklype esantis gamtos paminklas būtų tvarkomas ir lankomas, K. Baronas kiek atlyžo: „Jis turi pagal įstatymą leisti lankyti valstybės saugomus objektus. Šis žmogus mūsų ne kartą buvo baustas už aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą, gal dabar ir neprieštarauja, nes nenori konfliktų“.

Tvarkymui neprieštarautų

Ūkininkas Petras Jaronis, kurio žemėje yra valstybės saugomas gamtos paminklas, kalbėdamas su korespondente stebėjosi, kodėl jo aplinkos Biržų regioninis parkas netvarko. Taip yra jau keleri metai.

P. Jaronis sakė, kad niekas iš regioninio parko vadovų į jį nesikreipė ir neprašė leisti aplinkos sutvarkyti. Jei jo paprašytų, jis tikrai sutiktų.

„Aš jau senas, man pačiam neapsimoka teritorijos apie smegduobę tvarkyti. Ateityje žemę gal parduosiu, ji bus kito savininko. Bet dabar aš tikrai sutinku, kad jie tvarkytų“, - sakė P. Jaronis.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis Šiaurės rytai

Rekomenduojami video