„Šiuo metu nuolat kalbama apie mokesčių tobulinimą. Net paprastam žmogeliui aišku, kad dabar visa mokesčių našta suversta ant mūsų, viduriniosios klasės piliečių, pečių. Būtent ant jų laikosi valstybė. Gal jau atėjometas šią atsakomybę permesti turtingųjų kastai?“ – klausia Vytautas iš Vilniaus.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis.

Išties, iš kur valstybė semia pinigų? Apie 16 proc. valstybės pajamų sudaro gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį kiekvienas sumokame nuo savo atlyginimo. Pirkdami maisto produktus ir kitas prekes, penktadalį kainos sumokame pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pavidalu. Jis sudaro apie 33 proc. valstybės biudžeto. Prie PVM dar reikia pridurti akcizus, nes kai kurios prekės – alkoholis, benzinas, dyzelinas – apmokestintos daugiau. Tai apytikriai sudaro apie 12 proc. valstybės pajamų.

Kitos sritys irgi duoda šiek tiek pajamų. Pelno mokestis, sumokėtas smulkiųjų verslo įmonių ir didžiųjų korporacijų, į biudžetą įneša apytikriai 6 proc. Yra dar smulkių mokesčių, pvz., žyminis mokestis,kurį susimokame pateikdami kokį nors prašymą valdžios institucijoms. Panašūs mokesčiai sudaro tik vieną šimtąją valstybės pajamų. Dividendai Lietuvoje irgi menkai apmokestinti, jie sudaro tik 1 proc. valstybės pajamų. O skurstančiųjų indėlis į valstybės biudžetą, galima sakyti, joks, juos pačius reikia remti.

Kokios numatytos bendriausios mokesčių nuostatos? Visi turėtų sumokėti vienodai mokesčių: ir tie, kurie vos suduria galus, ir tie, kurie uždirba vieną kitą milijoną. Nuo šių pajamų vienodomis dalimis bus skirstomos lėšos žmonėms, neišgalintiems savimi pasirūpinti.

Taigi, kiekvienas mokės pagal uždirbamas pajamas. Uždirbęs mažiau, į katilą įdės mažiau, nei uždirbęs daugiau. Mokesčių dydis augs progresyviai.

Šiandien beveik visos modernios šalys įsiskolinusios, ir tikrai visose jose yra alkanų, benamių. Akivaizdu, kad perskirstymo sistemą laikas keisti. Ir ne pagal praėjusių amžių patirtį, ne pagal skurstančias visuomenes, o atsižvelgiant į modernųjį pasaulį, į naujus sprendimus, į vadinamosios laimės ekonomikos kūrimą.

Ši sąvoka Lietuvoje jau minima, bet išsamiau neaptarinėjama. Mat valdantiesiems lengviau skųstis, kad trūksta pinigų, ir nekliudyti įtakingų interesų grupių. O iš tiesų reikšmingiausiai valstybės biudžetą galėtų ir turėtų pripildyti turtingieji, tačiau dažnai jų gerovę sukuria ne didelis atlyginimas, o galimybė naudotis turtu. Štai Lietuvoje atsiranda bankas, valdantis keleto milijardų vertės turtą, o sumokantis vos porą tūkstančių eurų metinių mokesčių arba Seime atsiranda narys, kuris „kilniai“ atsisako atlyginimo, sumoka 1,5 proc. mokestį nuo kelių šimtų eurų pajamų, tačiau tuo pat metu supirkinėja namus Ispanijoje.

Pagaliau nuoga tiesa tokia: pagrindinis mokesčio mokėtojas yra vidurinioji klasė. Šios klasės gyvenimo lygis ir daro didžiausią poveikį bendram visuomenės laimės ir pasitenkinimo gyvenimu šioje šalyje lygiui.

Siūlomos pataisos silpnina viduriniąją klasę. Jau vien kalbos apie PVM didinimą už komunalines paslaugas daugeliui gniaužia kvapą. 700 tūkst. žmonių patirs nuostolių, o 200 tūkst. Žmonių atsistos į eilę kompensacijų. Būtent tie 700 tūkst.ir yra vidurinioji klasė, nes jei tarp jų ir atsirastų milijonierius, jam didesni mokesčiai už šildymą nepadarytų jokios įtakos, bet ir valstybė nuo šiek tiek didesnio jo mokesčio nepraturtėtų.

Pasak ekonomisto Th.Piketty, viena tūkstantoji žemės gyventojų dalis, apie 4,5 mln. žmonių, valdo kapitalus, didesnius nei 10 mln. eurų, t. y. 20 proc. pasaulio turto. Po 30 metų ši grupė valdys 60 proc. pasaulio turto, jei tendencijos išliks tokios pačios.

Ir dabartinė, ir siūloma apmokestinimo sistema bei pakeitimai kliudo viduriniajai klasei gausėti. Ką tai reiškia Lietuvai? Atsilikimą ir emigraciją. Išeitis – konkretus didelio turto apmokestinimas. Minėtas ekonomistas siūlo apmokestinti 1 proc. turtus, viršijančius milijoną, ir 10 proc. turtus, viršijančius milijardą.

Tai sustiprintų viduriniąją klasę, o iš vargetų neatimtų paskutinių pinigų, kuriuos jie uždirba, tai leistų sukurti laimingesnę Lietuvą. Deja, mokesčių pertvarka nuo šių principų dar labai toli.