Valdančiųjų siekiai įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį jau sukėlė daug aršių diskusijų. Ypač daug aistrų kelia nuostata, jog neišgalintiems išsimokėti pensininkams gali būti geranoriškai (?) taikomas atidėjimas, o susidariusi skola gultų ant paveldėtojų pečių. Žinoma, kaip „ramina“ valdžios projekto autoriai, paveldėjimo su skolomis galima nepriimti, tada turtą tiesiog „priglaus“ valstybė. Toks neskausmingas, tačiau savo esme – bolševikinis nusavinimo modelis jau pakeliui į tikrovę.

Blogųjų praktikų importas

Daugiau mokesčių „išsiurbti“ norintys valdantieji, kaip visada, randa pavyzdžių kitose šalyse, tačiau ar viskuo reikia aklai sekti, jei kažkur jau panašiai padaryta?

Kiekvienas NT savininkas Vokietijoje privalo mokėti metinį savivaldybės mokestį, kurį reikia sumokėti vietos mokesčių tarnybai (Finanzamt). Mokėjimo suma nustatoma padauginus įvertintą NT vertę iš vietinio mokesčio tarifo, kuris paprastai svyruoja nuo 0,26 proc. iki 1 proc. Tačiau štai Šiaurės Airijoje įsikūrę lietuviai „Valstiečių laikraščiui“ sakė jokių panašių „pyliavų“ nemokantys. Bet Lietuvos valdžiai importui tinka tik tokie pavyzdžiai, kuriais sekant galima visiems nudirti kuo daugiau kailio.

NT vertės mokestis Danijoje nuo 2024 m. bus skaičiuojamas nuo 0,51 proc. (anksčiau – 0,92 proc.) bazinio NT vertės iki 9,2 ir 1,4 proc. (anksčiau – 3 proc.) nuo bet kokios papildomos vertės. Tarifai galbūt anoje šalyje kiek mažinami, nes esama graudžių pavyzdžių. Lietuvos internautai vienu tokių masiškai dalinasi socialiniame tinkle „Facebook“ ir mėgina organizuoti protestus. „Prabangus“ 129 m² namas Danijoje, kurį bandoma parduoti už 173 378 eurų. Mokesčiai namo išlaikymui, t.y. valstybei, apie 3 200 eurų metams, t.y. apie 266 eurų kas mėnesį. Namas kaime, todėl mokesčiai mažesni.

„Kai Danijoje įvedė NT mokesčius, jie irgi buvo simboliški. Sakyta, kad miestelis būtų gražesnis, šaligatviams ir pan. Kadaise teko apsilankyti gražioje vietoje, prie upelio, kur namo savininkai išpardavinėjo įvairius daiktus. Paklausiau: kodėl išsikraustote, juk čia tokia graži vieta? Jie pradėjo verkti ir atsakė: vaikai užaugo, mes jau pensininkai, nebegalime išlaikyti šio namo, nes labai dideli mokesčiai. Danijoje yra nuosavybės mokestis ir nuosavybės vertės mokestis. Manote, Lietuvos valdžia jus užjaus kai susirgsite? Kai neteksite darbo? Galų gale, kai pasensite? Jūsų gyvenimas priklausys nuo vietinio biurokrato, kuris spręs, ką su jumis daryti, arba nuo mokesčių administratoriaus, arba nuo antstolio, arba nuo žmogaus, kuris nusipirks jūsų butą / namą varžytinėse“, – pasakoja originalaus įrašo autorius ir primena, kad Danijoje pensininkai gali atidėti mokesčių mokėjimą iki mirties, arba kol mokesčių suma pasieks apytikrę būsto vertę.

„Taip bus ir Lietuvoje, atidėjimas bus. Bet ar kas nors girdėjo, kad už atidėtus mokesčius yra skaičiuojamos metinės palūkanos? Taip taip, kai jūs nebeišgalėsite susimokėti nuomos už savo namus, kurios pasistatėte, nusipirkote ar paveldėjote, jums bus skaičiuojami delspinigiai. Mokesčiai bus paimami pardavus jūsų turtą valstybės naudai, arba privalės sumokėti paveldėtojai. Parašę prašymą dėl mokesčių atidėjimo, Danijoje jūs įkeičiate namus valstybės naudai, čia tam, kad netyčia nenumirtumėte nesusimokėję. Nenori to Lietuvoje? Ateik, atsinešk bet ką, su kuo galima triukšmauti ir triukšmauk taip, kad Seime girdėtųsi. Negirdės, nekreips dėmesio – tapsi savo paties namų nuomininku“, – ragina aktyvistas Raimondas Šimaitis.

Logika abejotina

Be to, kad projektas nelabai orientuotas socialinei atskirčiai mažinti, jis painus ir nelabai aišku, kiek atneš realios fiskalinės naudos.

Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 18, o 23 susilaikė. Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) užpraeitą savaitę apsvarstė Vyriausybės pateiktą variantą, bet jį patobulino pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymu nuo 2025 metų nustatyti 0,05–4 proc. komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Projektu būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos (vidutinės būsto vertės).

Opozicijos atstovai siūlomą projektą kritikavo. Pavyzdžiui, socialdemokratas Algirdas Butkevičius pasigedo logikos ir socialinio teisingumo. „Jeigu jūs gyvenate Senamiestyje (Vilniaus) ir jūsų NT, na, nedidelio buto, vertė yra 177 tūkst., dabar mokestinis kreditas yra 110 tūkst., tai jūs mokate 135 eurus. Jeigu pritaikome Vyriausybės variantą, jau ten gyvenantys už tokį patį butą mokės tik 51,66 euro – du su puse karto mažiau. Jeigu pritaikome patobulintą variantą, paskaičiavau vakar, <...> jau 43 eurus. Vadinasi, mes penkis kartus sumažiname NT mokestį, jeigu tarifas bus pasirinktas pats mažiausias – 0,05 proc. Kaip žinote, daugiausiai savivaldybės mažiausią tarifą pasirenka dėl tam tikrų populistinių motyvų“, – perspėjo politikas.

Net ir oponuojantys projektui Seimo nariai linkę ignoruoti klausimą apie nepasiturinčių pensininkų planuojamą praskolinimą ir tylų turto konfiskavimą, jei ir palikuonys pasirodytų neturtingi.

„Keliaujame į Alytų, į Akmenę. Nei vienoje, nei kitoje vietoje neišlaikytas nei horizontalus, nei vertikalus teisingumo principas. Pagal Vyriausybės variantą Alytaus mieste būtų reikėję mokėti 9,3 euro, o dabar pagal patobulintą variantą – 6,3 euro. Bet visose radijo ir televizijos laidose skambėjo [žinia], kad rajonuose gyventojai nemokės NT mokesčio todėl, kad tarifas sumažintas iki 0,05 proc. ir padidinta mediana iki pusantro dydžio. Bet miestų savivaldybių centruose gyvenantys žmonės tikrai mokės“, – aiškino A.Butkevičius iš Seimo tribūnos.

Kaip skaičiuoja A.Butkevičius, vietoje dabar sugeneruojamų 11 mln. eurų gali būti surinkta vos 7 mln. Taigi, fiskalinis rezultatas nepagerės, o ir socialinės atskirties mažinimui pasitarnauta nebus.

Savo projektą ginantis M.Lingė akcentuoja, kad NT mokestis, kaip ir taršos mokestis, laikomas ekonomikos augimui žalos nedarančiu. Be to, pabrėžia būtent fiskalinės naudos pusę. „Dabartinio NT mokesčio negalime vadinti infrastruktūros mokesčiu, nes jį moka tik 1 proc. brangiausio NT savininkų. 1 proc. negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų, šaligatvių, gatvių apšvietimo, parkų, vaikų žaidimo aikštelių būklės gerinimą. Tai aktualu visoje Lietuvoje, o ne tik ten, kur koncentruojasi dabartiniai brangiausio NT savininkai ir mokesčio mokėtojai“, – aiškino jis.

Konservatorius Kazys Starkevičius mano, kad projektas pernelyg suveltas ir painus, palieka daug neaiškumų. „Nemanau, kad reikia taikyti kažkokias medianas, palikti pilkąsias zonas. Mokestį reikia sieti su kvadratūra, nustatant vienodą tarifą ar jo „žirkles“, kad būtų kuo mažiau vietos manipuliacijoms. Tai grįžtų turtų savininkams investicijų į turto aplinką pavidalu“, – teigė jis.

Čia reikia pastebėti, kad net ir oponuojantys projektui Seimo nariai linkę ignoruoti klausimą apie nepasiturinčių pensininkų planuojamą praskolinimą ir tylų turto konfiskavimą, jei ir palikuonys pasirodytų neturtingi.

Viešai apie tai, kaip apie „išbuožinimo planą yra pasisakę tik vienas kitas. Pavyzdžiui, Remigijus Žemaitaitis, kurio politinis autoritetas ir įtaka dėl kitų priežasčių yra labai mizeriška. Jau minėtas K.Starkevičius, kuris yra ir parlamento Ekonomikos komiteto vadovas, „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, ar galima savo turto nuomininkais versti paskolas vos išsimokėjusius žmones, tik numykė, kad tai „nesusiję dalykai“. Tad Seime diskusija vyksta tik dėl to, kaip daugiau surinkti ir iš ko daugiau paimti, nors daug kam visuomenėje rūpi visai kas kita.

Padės regionams?

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovas Arūnas Svitojus įsitikinęs, kad planai paversti būstus jau seniai nusipirkusius, o kartais ir didžiules paskolas išsimokėjusius, žmones savo namų nuomininkais yra puiki iliustracija to, kaip valdžia „rūpinasi“ socialine atskirtimi ir tuštėjančių regionų gaivinimu.

Pasak A.Svitojaus, blogybė tame, kad kiekvienais metais peržiūrimos naujos tvarkos mokesčių, nėra ilgalaikių nusistovėjusių dalykų. Tas labiausiai ir sujaukia visiems galvas: politikams, verslininkams, pensininkams. Ir žmonių iš principo. Nes jeigu tu turi planą, investuoji ir kažką darai, suskaičiuoji bent jau 5 metų perspektyvoje, kiek uždirbsi, kokie bus mokesčiai. Kas darysis? Mes kasmet keičiame ir mokesčių, ir apskaitos tvarką. Ir tai labai daug to nerimo įneša žmonėms. Kitas dalykas, kodėl reikia kelti tuos mokesčius ūkininkams, nes ūkininkų vis mažėja dėl visokių biurokratinių priemonių? Nors mūsų prioritetas, kaip garsiai rėkiama iš visų tribūnų, yra išlaikyti kaimus ir regionus“, – „Valstiečių laikraščiui“ komentavo ŽŪR vadovas.

Taigi, deklaruojama regionų plėtra tikrovėje, pasak A.Svitojaus, daugiau kiršina žmones, nei jiems padeda. „Miestas sako: va gerai gyvenam... Tada atskirkit miestą ir regionus. Nei tie, nei anie gerai negyvena, o visai Lietuvai norima uždėti didesnius mokesčius. Tai tada iš regionų žmonės bėga į miestą. Ir regionuose iš viso nieko neliks. O turtą, valdžios sumanymu praskolintą, perims verslo korporacijos ar dar kažkas. Tai mes šituo žlugdome savo strateginius planus, įsipareigojimus“, – sakė A.Svitojus.

ŽŪR vadovas kvestionuoja ir patį Vakarų pavyzdžių akcentavimą. Vokietijoje, Danijoje žmonės, pasak jo, bent jau žino, kaip pinigai keliauja, nes jie prižiūri.

A.Svitojaus teigimu, toks mokestis turi atsirasti tada, kai jis tikrai reikalingas kažkam konkrečiam. „Mokestis turi atsirasti tada, kai reikia saugoti gamtą, darželius, mokyklas, įkurti ambulatoriją ir pan. Valstybė su savivaldybe sutaria, va šitam projektui reikia įvesti mokestį ar tikslinę rinkliavą. Kad ir tiems patiems keliams. Jeigu surenka mokestį, vadinasi, žmonės žinos, kad moka ir prisideda prie konkretaus tikslo. O ne tai, kad surenkame daugiau mokesčių, kad kažkam algas padidintų. Žmonės nepalaikys tokių dalykų“, – sakė ŽŪR vadovas.

Ar kils neramumų?

Ar gali nutikti taip, kad tokie projektai išprovokuos socialines įtampas ir kaip tai atsilieps artėjančių rinkimų rezultatams. Kodėl valdantieji linkę taip rizikuoti?

Politologas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Algis Krupavičius siūlo ieškoti interesų. „Prancūzai, jeigu nori išsiaiškinti kažkokią problemą ar klausimą, turi tokį posakį „chercher la femme“ („ieškokit moters“). Šiuo atveju reikia ieškoti interesų. Sprendimas yra keistas, galbūt nebolševikinis, bet galimai siejasi su NT nuosavybės perdalijimu. Ir reikia ieškoti tų grupių visuomenėje, kurios yra suinteresuotos vogti perdalijimu. Beatodairiškai tų interesų grupių poreikius imama tenkinti. Matyt, valdantieji negalvoja po rinkimų likti valdžioje. Ir sprendimas, ar jis populiarus, ar nepopuliarus, dėl kitų priežasčių matyt neatidedamas“, – svarsto analitikas.

Tokie įstatymai, nurodo A.Krupavičius, turi būti priimami pirmiausia atlikus labai griežtą sąnaudų ir naudos analizę. „Reikia įvertinti poveikį skirtingoms visuomenės grupėms, demografijai, pagal pajamų pasiskirstymą ir pan. Šiuo atveju opozicija turėtų paklausti, kur yra pirminis tokio įstatymo vertinimas, analizė ir atliktos studijos. Na, tikrai įstatymas yra „jautrus“, galimai palies nemažą visuomenės dalį“, – perspėja politologas.

Kaip „Valstiečių laikraščiui“ priminė A.Krupavičius, net ir ekonominės krizės dažniausiai prasideda ir baigiasi tada, kai perdalijamas turtas. „Neieškau sąmokslo teorijų, bet, matyt, interesų grupės turi poveikio politikams būdus ir priemones. Visa kita yra išvedžiojimai“, – savo nuomonę išsakė profesorius. Šioje vietoje pažymėtina, kad NT mokesčio „žirklių“ ribos pasirinkimą kartais gali lemti ne tik populistiniai, bet ir grobuoniški sumetimai.

Kita vertus, jei tikrai prie Seimo dėl tokių sumanymų kiltų kokių neramumų – vėl būtų dingstis prabilti apie klastingas užsienio jėgas tai kurstančias ir gal net pasididinti tuos reitingus, kurie neva nesvarbūs.

Vyšnia ant torto

Kaip bebūtų, rūpestis regionų ateitimi išties įdomus. Iš pradžių naikinamas paslaugų prieinamumas (bankų, pašto, ugdymo ir sveikatos), paskui Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Seimui teikia siūlymą remti būtent tas šeimas, kurios būstus pirks provincijoje.

O štai Jums, gerbiamieji regionų atkūrėjai, kuriuos ten skatina kurtis, vyšnia ant torto – NT mokestis už viską, kieno vertė viršija kelis tūkstančius eurų, kartu pažadant išvaduoti nuo skolų Jūsų palikuonis, nes turtą valstybė tiesiog pasiims. O vietoje jo galbūt parūpins šiuolaikišką socialinę Diogeno statinę. Gerovės valstybės, apie kurią daug mėgsta kalbėti iš bankininkystės į politiką atėjęs prezidentas Gitanas Nausėda, grimasos šiai dienai yra būtent tokios.