Kodėl valdantieji moja ranka į Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimus dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, kurį kelia didėjantis atsikeliančių Baltarusijos piliečių srautas? Nejau dėl to, kad nori kuo labiau išplėsti „rusų pasaulį“ Lietuvoje?
Ant prioritetų svarstyklių
Trukt už vadžių – vėl iš pradžių: Seimui vėl teks svarstyti leidimų Baltarusijos piliečiams laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos griežtinimą, nors dar pavasarį parlamentas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Jomis buvo sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje suteikimo ir vizų išdavimo tvarka, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos išorės sieną, apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto. Kadangi dauguma nacionalinio saugumo interesais įvestų apribojimų buvo taikoma tik Rusijos piliečiams, prezidentas Gitanas Nausėda šį įstatymą vetavo. Jo manymu, nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – ir vienų, ir kitų atžvilgiu esą reikėtų taikyti vienodas ribojamąsias priemones. Tačiau Seimas atmetė prezidento veto.
Po aštuonių mėnesių dar kartą grįžti prie šio klausimo paragino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis. Jie įregistravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis. Kas pasikeitė per tą laiką, kad siūloma dar kartą svarstyti papildomas ribojamąsias priemones Lietuvon persikelti norintiems baltarusiams?
Matyt, atsakymų reikėtų pradėti ieškoti nuo Lietuvos gyventojų statistikos duomenų. Skelbiama, kad rugsėjo 1 d. mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių skaičius viršijo 200 tūkst. – jų dabar yra daugiau, nei Šiaulių ir Panevėžio gyventojų kartu sudėjus. Migracijos departamento duomenimis, didžioji jų dalis, per 85 tūkst., yra Ukrainos piliečiai. Antroji pagal dydį ir per metus labiausiai išaugusi užsieniečių bendruomenė yra baltarusiai. 2023 metų pradžioje Lietuvoje jų gyveno kiek daugiau nei 48 tūkst., o rugsėjo 1 d. – daugiau kaip 60 tūkst. Jeigu iš Baltarusijos į Lietuvą dirbti ir gyventi atsikeliančių žmonių srautas didės tokiu pat tempu, 2024 metų pradžioje jų skaičius viršys 65 tūkst.
Migracijos departamentas pabrėžia, kad kone pusė Lietuvoje esančių užsieniečių atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas – dažniausiai tarptautinių tolimųjų reisų vežėjais, statybininkais, kitų pramonės sektorių darbuotojais. Vis dėlto, toliau augant į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, ant ekonominės naudos svarstyklių tenka dėti vis sunkesnius grėsmių nacionaliniam saugumui svarmenis.
Skelbia pavojų
Priartėjus žiemai pavojaus varpais ėmė skambinti VSD ir Vidaus reikalų ministerija (VRM). VSD direktorius Darius Jauniškis pranešė, kad fiksuojamas kaip niekada intensyvus Baltarusijos KGB veikimas. Jis esą pasiekęs istorines aukštumas, dar niekad nebuvęs toks didelis. Direktoriaus teigimu, valstybės saugumo pareigūnams „tam tikrų klausimų“ kelia kai kurie gausėjančios Baltarusijos piliečių bendruomenės nariai. VSD atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo nerimą kelianti tendencija: imigrantai gali būti naudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veiklai.
„Norėčiau pabrėžti, kad aštuoni iš dešimties yra vis dėlto ekonominiai migrantai. Tai nėra opozicijos atstovai. Opozicijos atstovai sudaro mažą dalį tų aktyvių opozicionierių, kurie oponuoja Lukašenkos režimui. Mes turime atkreipti į tai dėmesį ir su tuo ateina tam tikros rimtos grėsmės. Kad ir kaip ten būtų, tų žmonių dalis važinėja pirmyn atgal, važinėja iš Lietuvos į Baltarusiją, iš Baltarusijos į Lietuvą. Žinoma, jie turi ten giminių ir tam tikrų interesų, tuo labiau kad jie turi tuos baltarusiškus pasus ir tai, be jokios abejonės, sudaro Baltarusijos specialiosioms tarnyboms tam tikras galimybes juos verbuoti, daryti įtaką ir per tai rinkti informaciją apie procesus Lietuvoje“, – sakė D.Jauniškis LRT radijui.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė savo ruožtu perspėjo, kad, sparčiai augant dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti jų kontrolę ir integracijos procesus. Ministrė siūlo grįžti prie diskusijų dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo. Vidaus reikalų ministrės teigimu, artimiausiu metu Seimui bus pateiktos įstatymų pataisos, nustatančios papildomus ribojimus darbo jėgos iš užsienio šalių įvežimui, o nuo 2024 metų pradžios bus naikinama dalis užsienio šalyse veikiančių išorės paslaugų teikėjų centrų. Ministrė informavo, kad bus rengiamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos ir kiti teisės aktai, griežtinantys reikalavimus įmonėms, kurios kviečiasi dirbti užsieniečius. Žadama stiprinti darbdavių veiklos kontrolę, griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas, stiprinti užsieniečių buvimo ir gyvenimo kontrolę Lietuvoje.
Svarstys, vertins, diskutuos...
Jeigu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, VSD direktorius, vidaus reikalų ministrė atvirai kalba apie smarkiai išaugusias grėsmes, kurias kelia nestabdomas į Lietuvą persikeliančių Baltarusijos piliečių srautas – o absoliučią jo daugumą sudaro ekonominiai migrantai – kodėl valdančiųjų lyderiai taip spyriojasi imtis jo ribojimo priemonių? Antai didžiausios valdančiosios koalicijos partijos lyderis Gabrielius Landsbergis savo bendrapartiečių iniciatyvą įvesti ribojimus baltarusiams pavadino „nervinga reakcija“. „Ką registruoja kolegos – tai tokia daugiau nervinė reakcija, reaguojant į išreikštas grėsmes. Reikia tai daryti, tik noriu pasakyti, kad greičiausiai diskusija ir pokalbis yra daug sudėtingesni nei vienas atsakas“, – teigė G.Landsbergis.
Konservatorių vadovas pabrėžė, kad jei Lietuva ir panaikintų arba nuspręstų nebesuteikti naujų leidimų gyventi, sienos pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą vis vien išliktų toks pat. „Kitaip tariant, žmonės, gavę Šengeno erdvės vizas – ne Lietuvos, bet Lenkijos ar Ispanijos vizas, vis tiek turi galimybę atvažiuoti ir čia būti 90 dienų. Tai tos registruotos pataisos šitos problemos, deja, nesprendžia“, – pabrėžė politikas. Jo manymu, iš esmės didžiausia problema kyla ne dėl asmenų, kurie į Lietuvą iš Baltarusijos atvyksta gyventi ir dirbti, bet dėl tų, kurie nuolat juda iš vienos valstybės į kitą.
Siūlomiems ribojimams baltarusiams neskuba pritarti ir premjerė Ingrida Šimonytė: jos manymu, reikėtų įvertinti platesnį kontekstą, atsižvelgti tiek į politinius, tiek į ekonominius argumentus. Ji priminė, kad labai didelė dalis žmonių, kurie yra gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, yra ne politiniai pabėgėliai, o darbo imigrantai. „Tai akivaizdu, jeigu darbo imigrantų darbo rinkoje neliks, tai turbūt turėsime labai ilgą ir sunkią diskusiją su mūsų verslo asociacijomis, kurių įsivaizdavimu migraciją kaip tik reikėtų lengvinti, nes trūksta darbo jėgos“, – sakė premjerė.
O Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiesiai pareiškė nepalaikanti sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo, nes siūlomi įstatymo pakeitimai esą neturėtų teigiamo poveikio užkardant galimas grėsmes. „Aš nepalaikau suvienodinimo, tai yra laikausi tos nuomonės, kurios laikiausi ir anksčiau, kad suvienodinimas siųstų labai blogą signalą čia gyvenančiai Baltarusijos opozicijai, visiems tiems, kuriuos Lietuva kvietė, sakydama, kad mums yra svarbu padėti žmonėms, kuriuos persekioja Lukašenkos režimas“, – sakė V.Čmilytė–Nielsen. Ji pridūrė girdinti VSD įspėjimus, bet visgi kovoje su grėsmėmis siūlomas sankcijų suvienodinimas, jos manymu, neduos teigiamo rezultato.
Perdėtas politinis korektiškumas
Valdančiosios koalicijos lyderių siūlymai toliau diskutuoti apie galimus sprendimus tuo metu, kai VSD atvirai perspėjo dėl kasdien didėjančio Lietuvon atsikeliančių užsieniečių skaičiaus pasiektos „raudonos ribos“, kelia daug klausimų. Tarp jų – ir apie valdžioje esančių politikų atsakomybę reaguojant į tarnybų, atsakingų už nacionalinį saugumą, perspėjimus. Galima prisiminti ir prieš 2020 metų Seimo rinkimus konservatorių vykdytą triukšmingą viešųjų ryšių kampaniją baltarusiams, protestavusiems prieš suklastotus Baltarusijos prezidento rinkimus, paremti. Nieko panašaus nebuvo per visus dešimtmečius, kai kaimyninę šalį valdė tas pats Aliaksandras Lukašenka, nors ir rinkimai buvo klastojami, ir opozicijos lyderiai dingdavo be pėdsakų, ir žmonės protesto mitinguose buvo daužomi ne mažiau žiauriai. Kažin ar tada VSD analitikai nebuvo perspėję, kad Rusijos valdžia jokiu būdu nesitaikstys su galimu Lukašenkos nuvertimu, kad Kremlius panaudos visas priemones, jog taip neatsitiktų.
Audringa demokratinių Baltarusijos jėgų palaikymo akcija Lietuvoje, įkvėpusi protestuojančius baltarusius, sustiprinusi viltį, kad Vakarai jiems padės, baigėsi Kremliaus triumfu: išgąsdintas diktatorius, iki to laiko vis bandęs atsispirti Rusijos spaudimui, jos karinėms bazėms Baltarusijoje, pats puolė jai į glėbį, prarado paskutinius savarankiškumo likučius. Lietuvos pašonėje atsirado taktinių branduolinių ginklų arsenalas, kaimyninė šalis faktiškai tapo kontroliuojama Rusijos jėgos struktūrų. Ar bent kas užsiminė apie Lietuvos politikų atsakomybę už tokį smūgį savo valstybės nacionaliniam saugumui? Pasekmės rodo, kad jie, suprasdami tą ar ne, tada veikė kaip uolūs Kremliaus įtakos agentai. Gal dabar valstybės saugumo pareigūnų viešai įvardytų grėsmių ignoravimą būtų galima paaiškinti politikų nenoru pripažinti tada padarytos (norėtųsi tikėti, kad tik per kvailumą) klaidos?
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Užsienio reikalų komiteto narys, TS-LKD frakcijos narys A.Ažubalis, paklaustas, kaip būtų galima paaiškinti susidariusią situaciją, kai ir VSD direktorius, ir vidaus reikalų ministrė ragina spręsti atvykstančių užsieniečių srauto ribojimo problemą, o valdančiųjų lyderiai savaip vertina grėsmes nacionaliniam saugumui ir siūlomoms ribojimo priemonėms nepritaria, atsakė, kad turbūt kai kurie komentuojantieji nėra gerai įsigilinę į pateiktus siūlymus.
„Antra vertus, šitie mūsų siūlymai didele dalimi remiasi ekspertinėmis atitinkamų specialiųjų tarnybų departamentų įžvalgomis. Tai yra tų žmonių, kurie diena iš dienos susiduria su šia problema. Kitas dalykas – perdėtas politinis korektiškumas neva bijant įžeisti gudus. Bet mūsų siūlomos pataisos iš esmės nieko bendra neturi su Baltarusijos demokratine opozicija. Mes kalbame apie ekonominius migrantus. Tai visai kita kategorija. O jie kelia didelę grėsmę, nes ekonominius migrantus labai sunku patikrinti, identifikuoti. Ir tai yra papildomos rizikos, tarp kitko, pačiai Baltarusijos demokratinei opozicijai, kurios atstovai dabar gyvena Lietuvoje ir kuriuos saugo mūsų struktūros. Aš sakyčiau, tai perdėta, nervinga reakcija siekiant atitikti jau išeinantį iš mados vadinamąjį politinį korektiškumą“, – sakė A.Ažubalis.
Pasak jo, jeigu Baltarusijos piliečių atvykimo ribojimo problema nebus išspręsta, tokie atvykstančių žmonių srautai Baltarusijos, o tuo pačiu ir Rusijos specialiosioms tarnyboms padės susikurti stiprias žvalgybines pozicijas Lietuvoje. „Tada tik laiko klausimas, kada kas nors atsitiks. Norisi paklausti tų, kurie prieštarauja mūsų siūlymams, ar jie garantuoja – o jeigu garantuoja, tai kuo? – kad viskas bus gerai ir nieko blogo neatsitiks. Kad nebus jokių provokacijų, jokios ardomosios veiklos ir kitų panašių dalykų“, – sakė politikas.
Nori išvengti rusų kalbos atgimimo
Kitas Seimo valdančiosios daugumos atstovas, Ateities
komiteto pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Liberalų
sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata sakė suprantantis ir vienos, ir kitos
pusės argumentus. „Iš vienos pusės – nacionalinio saugumo motyvai, iš kitos –
tam tikro skirtumo tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečių akcentavimas. Tačiau
situacija keičiasi, VSD, susidurdamas su vis didesniais atvykstančių
Baltarusijos piliečių skaičiais, iš tikrųjų jaučia žmogiškųjų resursų trūkumą.
Bet, manau, problema yra dar platesnė. Atsižvelgus į Seimo priimtą rezoliuciją
dėl demografinės politikos, atėjo metas pagalvoti apie ribojimus trečiųjų
šalių, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narių, piliečiams, kad
Lietuvoje būtų išvengta rusų kalbos renesanso. Sovietmečiu ji buvo „lingua
franca“ (bendravimo priemonė žmonėms, kurių gimtosios kalbos yra skirtingos, –
red. past.). Tokia tendencija Lietuvoje stiprėja, ji susijusi ne tik su rusais,
ukrainiečiais ir baltarusiais, bet ir su didele migrantų iš Vidurinės Azijos
banga. Kitaip tariant, jau minėtoje Seimo rezoliucijoje, kurioje kalbama apie
trečiąsias šalis, nurodyta, kad Vyriausybė turi sudaryti trečiųjų šalių sąrašą,
iš kurių skatinama imigracija į Lietuvą. Tos šalys turėtų būti mums artimos
civilizaciniu požiūriu. NVS erdvei šia prasme turėtų būti taikomi apribojimai“,
– pridūrė R.Lopata.
Paklaustas, kiek prie siūlomų ribojimų Baltarusijos piliečiams prisideda ir litvinizmo ideologijos problema, politikas atsakė, kad ji tikrai egzistuoja. „Apie jos mastą kol kas galime tik spėlioti. Tęsiasi vis naujų apskritųjų stalų, už kurių įvairiausiais aspektais aptarinėjamas šis reiškinys, serija. Akivaizdu tik viena: jeigu anksčiau, prieš 10 ar 15 metų, kai Lietuvoje apie tai pradėta kalbėti, buvo tam tikras pagrindas bendradarbiauti siekiant baltarusių laisvėjimo, tai dabar ši problema atrodo kiek kitaip. Negaliu pasakyti, kad litvinizmo reiškinio mastas yra labai didelis, bet jis tikrai nemažas. Yra apie ką pagalvoti“, – sakė politikas.
Paprašytas pasvarstyti, gal kartais atvykusieji iš tolimesnių šalių, nors kultūriškai mums ir svetimesni, nacionalinio saugumo požiūriu būtų geresni, nei kai kurie istorinių ir net teritorinių pretenzijų mums turintys kaimynai, R.Lopata atsakė neturįs baimių dėl galimo Vilniaus „išvadavimo“ nuo lietuvių.
„Problema iš tikrųjų tokia: kaip padėti baltarusiams susikurti tautinį naratyvą, kuris padėtų jiems kovoje už savo laisvę. Dar iki Kosto Kalinausko perlaidojimo siūliau pagalvoti, ar nereikėtų jo perlaidoti ir jo panteoną kurti ne Vilniuje, o Baltarusijoje. Situacija keitėsi, bet faktas tas, kad jo perlaidojimo metu matėme tūkstančius Baltarusijos vėliavų ir nė vienos Lietuvos. Taigi, galbūt čia yra didesnė problema. Suprantama, reikia dėti pastangas, kad būtų neutralizuotas rusų kalbos vartojimo Lietuvoje plitimas, o tai turėtų būti daroma efektyviai taikant imigrantų integracijos politikos instrumentus, pradedant lietuvių kalbos kursais, baigiant supažindinimu su Lietuvos kultūra, atvykusiųjų įtraukimu į bendruomeninį gyvenimą. Kol kas mums šioje dalyje sekasi sunkiau. O jeigu pavyktų pasiekti balansą, nebeliktų ir tų pavojų bei rizikų, apie kurias kalbama aptarinėjant augantį imigrantų iš Baltarusijos srautą. Iš kurių, suprantama, pati svarbiausia yra grėsmė nacionaliniam saugumui, ypač toje situacijoje, kurioje šiandien atsidūrė Europa“, – sakė R.Lopata.
Gali kilti dar didesnių iššūkių
Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Darbo partijos frakcijos narys, teigė labiausiai pasigendantis ilgalaikės strategijos Baltarusijos žmonių, o ne jos režimo, atžvilgiu. „Turime pripažinti, kad jie yra ir bus mūsų kaimynai. Taigi, ar juose matysime priešus ir sukelsime atitinkamą jų pačių reakciją, ar vis dėlto bandysime jiems pasakyti: mes jus suprantame. Tie žmonės, beje, yra visiškai kitokie. Jie kitaip vertina karą Ukrainoje. Jie yra matę Vakarų, žino, kaip žmonės gyvena, kokios jų vertybės. Jie mums kultūriškai artimi“, – sakė politikas.
Darbo partijos lyderis siūlė į darbo jėgos poreikio ir
pasiūlos problemą pažvelgti plačiau. „Gerai, uždarysime duris baltarusiams, nes
saugumas nesusitvarko su išaugusiu krūviu, tai pasižiūrėkime, kas tada
atvažiuos. Iš Tatarstano, Uzbekistano, Kazachstano, Šiaurės Afrikos šalių. Jau
matome, kad išsikvietus „Bolt“ vairuotoją neįmanoma su juo susišnekėti.
Atvyksta dirbti žmonės, kurie labai skiriasi nuo mūsų ir vertybiškai, ir
kultūriškai, kuriems integruotis Lietuvoje bus žymiai sunkiau ir su kuriais,
mano manymu, visuomenei bus kur kas daugiau problemų, nei kad su kaimynais
baltarusiais. Aš suprantu, ką sako VSD, Migracijos departamentas. Jeigu jie
turi problemų, jeigu reikia didinti jų galimybes patikrinti iš Baltarusijos
atvykstančius žmones, tai reikėtų stiprinti institucijas. Didinti darbuotojų
skaičių, plėsti technines galimybes ir taip toliau. Gal reikėtų ilginti
atvykstančiųjų tikrinimo procedūras, kad jos truktų ne mėnesį, o ilgiau,
tarkime, pusę metų. Tačiau imti ir pasakyti, kad ribojimų požiūriu baltarusius
prilyginame rusams, mano manymu, būtų klaidinga“, – pabrėžė A.Mazuronis.
Politikas sakė suprantantis, kad kažkam nepatinka, jog Vilniuje girdi kalbant rusiškai, bet esą ar labiau patiks, kai bus daugiau kalbama arabiškai ar kirgiziškai? „Turbūt problema – ne kalba. Įveskime apribojimus Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams, kad norintys dirbti, tarkime, paslaugų srityje, išmoktų lietuviškai. Skatinkime juos mokytis valstybinės kalbos. Turbūt tokiu keliu reikėtų eiti, o ne pasakyti, kad uždarysime sieną su Baltarusija, ir dings visi iššūkiai nacionaliniam saugumui. Man atrodo, kad tų iššūkių atsiras, be to, iš Baltarusijos atvykstančius žmones saugumui patikrinti visgi yra lengviau, nei atvykėlius iš Šiaurės Afrikos ar Vidurinės Azijos. Juk iššūkiai Lietuvos saugumui dėl to gali kilti ne mažesni, o gal net didesni, nei baltarusių atveju“, – sakė politikas.
Kas trečias remia karą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė, priklausanti Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, sakė mananti, kad nemažos dalies kolegų Seime elgesį jau pradeda veikti rinkiminis laikotarpis. „Norėtųsi, kad saugumo situacijos vertinimo prasme žmonės vis dėlto pajėgtų atsiriboti nuo rinkimų ciklų, nes geopolitinė situacija ir mūsų grėsmių vertinimas nepriklauso nuo to, kada bus rinkimai. Šiandien turime keletą labai svarbių veiksnių.
Vienas dalykas – Baltarusijos piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius labai sparčiai auga. Mūsų saugumo tarnybos, taip pat ir Migracijos departamentas, Sienos apsaugos tarnyba ne vieną kartą nuo šių metų pradžios pakartotinai perspėjo, kad toks imigrantų iš Baltarusijos srauto augimas kelia daug iššūkių ir reikalauja papildomų resursų. Maža to, esant tokiai situacijai, kai trūksta ir personalo, ir reikiamo finansavimo, labai suaktyvėjo Baltarusijos saugumo tarnybų veikla. Todėl tikrai reikia ieškoti sprendimų. Galimos dvi kryptys: arba mes stipriai plečiame ir stipriname savo tarnybas, pradedant žvalgybos, baigiant kitomis, atsakingomis už migracijos procesų kontrolę, arba pradedame labiau filtruoti ir riboti atvykstančiųjų iš Baltarusijos srautą. Dabartinė geopolitinė situacija nepasikeis greitai į teigiamą pusę, ji tikrai nebus lengvesnė 2024 ar 2025 metais“, – sakė politikė.
Pasak D.Šakalienės, dabar galime paklausti valdančiųjų: kiek pastaraisiais metais dėjote pastangų, kad būtų sustiprinta žvalgyba, kitos nacionalinio saugumo srityje dirbančios tarnybos? Kiek iš tiesų buvo investuota į tai, kad būtų padidinti pareigūnų atlyginimai ir įgaliojimai? „O gal buvo priešingai – gal jie kiekviena įmanoma proga buvo kritikuojami, daužomi, o dabar iš jų reikalaujama kažkokių papildomų rezultatų? Jei taip, tai nėra nei adekvatu, nei racionalu“, – sakė pašnekovė.
Valdančiųjų lyderių nenorą griežčiau riboti į Lietuvą atvykstančių baltarusių srauto D.Šakalienė siejo su keliais galimais veiksniais. „Gal dešinieji politikai vengia nepatogių pokalbių su verslo atstovais apie tai, ar mes iš tikrųjų išnaudojame darbo jėgos, kurią turime Lietuvoje, potencialą. Taip, iš tiesų, vairuotojas iš Baltarusijos, nemokantis lietuviškai, stokojantis teisinių žinių, kaip galėtų apginti savo interesus, darbdaviams galbūt yra patogesnis. Gal ir jo atlyginimas jiems būna priimtinesnis. Tų argumentų nereikia vynioti į vatą, jie akivaizdūs.
Kitas dalykas – kai kalbame apie dešiniuosius politikus, reikia prisiminti jų duotus pažadus ir rožinę iliuziją, neva Lietuvoje sukursime demokratinės Baltarusijos filialą, ir netgi kad tai padės pakeisti režimą kaimyninėje šalyje. Taip, iš tiesų, visi turėjome labai daug vilčių, milijonas žmonių Baltarusijoje buvo išėję į gatves protestuoti prieš suklastotus rinkimų rezultatus. Bet nepamirškime, kad kas trečias Baltarusijos pilietis, įvairių tarptautinių apklausų duomenimis, remia Rusijos karą prieš Ukrainą. Tokio požiūrio Baltarusijoje laikosi daugiau žmonių, nei Lietuvoje yra gyventojų. Vis dėlto, tą reikia žinoti ir suprasti. Gal dešiniesiems ne visai jauku, nes jie anksčiau visaip demonstravo, kad Lietuva yra demokratinės Baltarusijos priebėga. Pasirodo, jog taip, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, nėra, bet politikams nepatogu atsitraukti nuo anksčiau duotų pažadų“, – apibendrino D.Šakalienė.