Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vaiko teisių apsaugos tarnyba ginasi: vaikai nėra masiškai atimami iš šeimų

Socialiniuose tinkluose nuskambėjus žiniai, kad prieš mėnesį Kaune iš tėvų už pliaukštelėjimą buvo atimti vaikai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba tikina, kad pliaukštelėjimas nebuvo pagrindinė priežastis, o vaikai iš tėvų masiškai atimami nėra. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Alinos Jakavonienės teigimu, po vaiko teisių apsaugos sistemos reformos vaikų į laikinosios globos institucijas pateko netgi mažiau.

„Po vaiko teisių apsaugos sistemos reformos vaikai nėra masiškai atimami iš šeimų. Šiemet nuo liepos 1 mažiau vaikų pateko į laikiną globą nei pernai tuo pat metu. Vaiko teisių apsaugos darbuotojai netapo represiniu aparatu, mūsų tikslas – įvertinti galimas grėsmes, įvertinti situaciją šeimoje. Tuomet yra nustatomas pagalbos šeimai planas“, – tikina A. Jakavonienė.

Vaikai dėl pliaukštelėjimo neatimami

Kauniečių šeimos istoriją į visuomenės ir žiniasklaidos akiratį pateko po to, kai ji buvo paviešinta socialiniame tinkle „Facbook“.

Moteris pasakoja išėjusi su dviem mažamečiais vaikais pasivaikščioti Panemunės šile Kaune. Sūnus, kuriam dveji metukai, pasak motinos, pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką, sugautas moters neklausė, tad ji pliaukštelėjo per kombinezoną.

„Aš jam pliaukštelėjau kokius tris kartus per kombinezoną, jis nieko nepajuto ir net neketino manęs klausyt, kad reikia grįžti pas sesutę, kurią aš irgi palikau tiesiog miške. Jis toliau norėjo bėgti, tada aš jam pora kartų trinktelėjau per rankytę“, – aiškino atimtų vaikų mama Eglė.

Pasak jos, netoliese buvusi kita šeima pradėjo moterį filmuoti, vėliau iškvietė policiją. Pareigūnai kaunietę išsivežė apklausai.

Kaip pasakojama, jau vėliau į šeimos namus atvykę Kauno vaiko teisių apsaugos specialistai elgėsi grubiai, grubiai vyko ir vaikų apžiūra Kauno klinikose. Po šio incidento vaikai buvo atimti iš tėvų, ir iš pradžių apgyvendinti vaikų globos namuose, vėliau – šeimos draugės, o galiausiai – laikinų globėjų namuose.

Tačiau tiek Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, tiek Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė A. Jakavonienė teigia, kad vaikai iš šeimų dėl pliaukštelėjimo nėra atimami, toks nebuvo ir šis atvejis.

„Vaikai iš konkrečios šeimos buvo paimti ne dėl pliaukštelėjimo. Buvo nuspręsta, kad aplinka, kurioje auga vaikai, tuo metu buvo nesaugi, todėl vaikai buvo paimti iš šeimos. Teismas įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatytas grėsmes ir priėmė sprendimą, kad vaikams nurodytomis aplinkybėmis šeimoje nebuvo saugu.

Vertindami grėsmės lygį, specialistai vertina daugybę veiksnių. Tam įtakos turėjo tai, kad tėvas nenorėjo bendradarbiauti bei vykti medicininės vaikų apžiūros. Kaip viena iš rizikos veiksnių buvo nustatyti ir auklėjimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką“, – kalba A. Jakavonienė.

Masiškai atimami vaikai – mitas

Pasak V. Augienės, žiniasklaidoje ne visai tiksliai pateikiami duomenys dėl iš šeimų atimtų vaikų – laikinoji globa po vaiko teisių apsaugos reformos nėra paskirta didesniam skaičiui vaikų nei per tą patį laikotarpį pernai.

„Galbūt kai ką sukrečia ir pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus – 6 tūkst. nuo liepos 1 dienos. Tačiau kai nėra pranešimų, nereiškia, kad nėra negatyvių reiškinių. Negalime manyti, kad jų nebuvo iki liepos 1 dienos, iki vaiko teisių apsaugos reformos“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

 

Rekomenduojami video