Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų tinklų sumažėjo daugiau nei perpus. Tačiau naujausias atvejis Vičiūnuose, Kruonio gatvėje, parodė, kad kova su teršėjais – dar nebaigta. Po patikrinimų paaiškėjo, kad vieno privataus sklypo savininko fekalijos patenka tiesiai į gruntą, netoli Nemuno vandenvietės. Maža to, teršėjai neteisėtai užsitvėrė valstybinę žemę.

Tiksinti ekologinė nelaimė

Jungtinė „Kauno vandenų“, savivaldybės administracijos ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistų komanda tikrino penkis adresus Kruonio gatvėje, tarp jų – ir potencialius pažeidėjus. Kontrolieriams kilo įtarimų dėl nesandarių šulinių ir nuotekų talpyklos, viename sklype užfiksavus didelį vandens suvartojimą, jo nepagrindžiant jokiais dokumentais. Netrukus blogiausias scenarijus pasitvirtino.

„Vietoje to, kad prisijungtų prie greta sklypo nutiestų centralizuotų nuotekų tinklų, pažeidėjas savo „turinį“ vamzdžiu leido tiesiai į gruntą, netoli Nemuno. Fekalijoms skirta talpa nebuvo sandari. Specialistai nustatys gamtai padarytą žalą“, – tikina Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Minėto sklypo savininkai pirmojo patikrinimo sulaukė kiek mažiau nei prieš metus. Tąkart nesugebėjus pateikti dokumentų, įrodančių nuotekų išvežimo faktą, skirtas įspėjimas ir taikyta administracinė atsakomybė. Anksčiau jiems siųsti raginimai prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Miesto turimais duomenimis, name nuotekos individualiai tvarkomos bent 20 metų.

Situacijai nesikeičiant, savivaldybė ėmėsi realių veiksmų – dar šią savaitę iš greta sklype esančių surinkimo šulinių pašalinta apie 10 ku. m nuotekų. Sklypo savininkams siųsti pranešimai ir dėl nelegaliai pastatytos tvoros, ribojančios patekimą į valstybinę žemę. Ją jau pradėta ardyti, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Situacija gerėja

Netinkamai nuotekas tvarkantys gyventojai padidinto dėmesio sulaukė 2020 metais. Komisija iki šiol reguliariai vykdo planinius ir neplaninius patikrinimus.

Skaičiuojama, kad per 5 metus vandentiekiu besinaudojančių, bet prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusių būstų sumažėjo nuo 4 034 iki 1 882.

„Pirmiausia potencialūs teršėjai sulaukia raštiško įspėjimo. Neretai nelegalūs atvejai piktavaliams baigiasi administracine atsakomybe. Fiksuota ir tokių atvejų, kai pažeidėjai valymo įrenginius įjungia vykstant patikrinimui“, – prideda R.Savickienė.

Nuosavų namų savininkai, iki šiol nesudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, privalo užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą: nuotekų talpos turi būti sandarios, būtina pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra ir tai patvirtinančiais dokumentais.

Skatina finansiškai

Siekiant dar didesnio proveržio šiam tikslui jau ne pirmus metus veikia Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa. Vien pernai tam numatyta savivaldybės parama siekė 400 tūkst. eurų.

Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros tvarkymo programa leidžia kauniečiams prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Vieno būsto prijungimui prie geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros miestas skiria iki 3 tūkst. eurų, o jungiantis tik prie vieno iš tinklų (vandentiekio arba nuotekų) – 1,5 tūkst. eurų.

Jeigu reikalinga, numatytos lėšos ir nuotekų siurblio pirkimui bei montavimo darbams finansuoti. Vienam prietaisui įrengti gali būti skiriama iki 300 eurų.

Išaiškinami kiti nelegalūs veiksmai

Atliekant aplinkosauginius ir kitus patikrinimus, išaiškinami ne tik teršėjai, bet ir nelegalūs statiniai valstybinėje žemėje, ribojantys ją tvora, gyvatvorėmis bei kitais želdiniais. Nuo metų pradžios tokius atvejus fiksuojančių Kauno seniūnijų specialistai pastebėjo apie 500 neatitikimų.

Po padidinamuoju stiklu atsidūrę sklypų savininkai artimiausiu metu sulauks įspėjimų pašalinti neteisėtai įrengtas tvoras, perkelti jas į savo teisėtą teritoriją arba imtis priemonių sutvarkyti neatitikimus.

VL