Nelegalus valstybės sienos kirtimas yra nusikaltimas, kaip ir nelegalus žmonių gabenimas per valstybės sieną. Už tokius nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias bausmes – nuo baudos arba arešto iki nelaisvės 6 metams. Vis dėlto pačių griežčiausių – įkalinimo – bausmių tokiais atvejais Lietuvos teismai paprastai netaiko, o minėtų nusikaltimų darymo tikslas yra viliojantis (vieniems – svajonių svajonė, kitiems – nemenkas atlygis), tad nelegalių valstybės sienos perėjimų vis būna ir būna.

Griežti BK „pažadai“ 

BK teigia, kad vadinamieji vedliai – asmenys, kurie padeda kitiems nelegaliai kirsti valstybės sieną, gali sulaukti ir dar griežtesnės bausmės – net iki 8 metų nelaisvės. Taip baustinas vedlys, jeigu nusikalsti jį sugundė savanaudiškos paskatos arba jeigu jo pastangos slapta pervesti asmenis per valstybės sieną sukėlė pavojų žmogaus gyvybei.

Savanaudiškos paskatos – turbūt kiekvieno tokio nusikaltimo „variklis“, nes tikimasi greitai ir daug uždirbti, o tragiškų atvejų dėl nelegalių migrantų gabenimo Lietuvoje iki šiol lyg ir nebuvo girdėti. Tačiau Lietuva irgi yra viena iš šalių, per kurią užsieniečiai – dažniausiai vadinamųjų trečiojo pasaulio šalių gyventojai – bando nelegaliai pereiti mūsų valstybės sieną, kad po to patektų į Europos Sąjungos (ES) šalių gilumą.

Ir dar BK gąsdina nelegalių asmenų vedlius, kad jiems gresia net ir laisvės atėmimas iki 10 metų, jeigu vedlys apkaltinamas šio nusikaltimo organizavimu ir tai įrodoma teisme. Bet tai tėra (bent jau iki šiol taip buvo) tik vienas iš BK teiginių, nes mūsų teismų praktikoje tai neatsispindi.

Bausmė visgi pavijo

Teismų praktikoje migrantų vedliams skiriamos visai švelnios bausmės. Štai Latvijos pilietis Vladislavas Nikonovas (41 m.) iki teismo buvo gąsdinamas sulaukti įkalinimo iki 8 metų, nes nusikaltimą vykdė savanaudiškais tikslais (užsidirbti). Bet Kauno apygardos teismas, neseniai išnagrinėjęs šio latvio baudžiamąją bylą, skyrė jam vos 1,5 laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo vieniems metams. Taigi nuteisė tik lygtinai. Nuteistasis įpareigotas metus neišvykti slapta iš savo gyvenamosios vietos – Liepojos miesto – ribų. Teismas pagailėjo latvio net ir šiam pripažinus savo kaltę tik iš dalies.

Šis šeimą turintis vyras anksčiau neteistas, pastaruoju metu neturėjo nuolatinio darbo. Greičiausiai pastarasis faktas jį ir sugundė nusikalsti, nes vyras tikėjosi daug užsidirbti.

Lietuvoje V. Nikonovo įvykdytas nusikaltimas siekia 2015-ųjų vasarą, o teismo nuosprendis paskelbtas tik dabar, nes teisėsaugininkams ne iš karto buvo aišku, kad prie šio nusikaltimo

prisidėjęs ir latvis. Tas pats teismas jau anksčiau – pernai spalį – nuteisė 3 vyrus (2 latvius ir čečėną.) toje pačioje byloje dėl 8 Vietnamo piliečių nelegalaus gabenimo per Lietuvos valstybės sieną. Mat jie tuokart įkliuvo su įkalčiais – vadinamąja gyvąja preke. Tik vėliau paaiškėjo, kad šių trijų vyrų bendrininkas buvo ir latvis V. Nikonovas.

Vietnamiečių kelionės tikslas buvo Lenkija. Čia šie migrantai turėjo atsidurti iš Latvijos. Tai turėjo būti tarpinė stotelė į jų išsvajotas ES šalis.

Įkliuvo su įkalčiais

Nusikaltimo modelis buvo įprastas. Migrantų gabenimo „verslui“ neabejingas vienas čečėnas, gavęs pasiūlymą pervežti 8 vietnamiečius iš Lietuvos į Lenkiją, tai daryti tąkart atsisakė – sutiko tik rodyti kelią mašinai su vietnamiečiais ir stebėti, ar priekyje nėra policininkų. Už tai laukė 2000 JAV dolerių atlygis. Tas pats čečėnas sutiko surasti užsakovui kitą nelegalių asmenų vežėją vietoj savęs. Surado latvį – šiam atlygis turėjo būti 3200 JAV dolerių. Štai tokie pinigai „dalijami“ nelegaliame migrantų gabenime.

Šioje grandyje – ieškant konkretaus vairuotojo mašinai, kuria reikėjo slapta vežti per Lietuvą iki Lenkijos sostinės Varšuvos 8 vietnamiečius, atsidūrė ir V. Nikonovas. Jis pats nelegalų irgi negabeno – sukurstė tai daryti 3 vyrus, kurie ir tapo jo bendrininkais tame pačiame nusikaltime bei buvo nuteisti.

Į migrantų vežėjo iš Lietuvos į Lenkiją automobilį 8 vietnamiečiai vieną sutartą naktį, kai tamsu ir mažiau galimų pašalinių žvilgsnių, įsėdo miško kelyje – iš miško juos atvedė čečėnas.

Migrantų kelionė buvo be sėkmingos pabaigos – Varšuvoje visas ekipažas įkliuvo. Aiškinantis buvo nustatyta ir nusikaltimo pradžia, ir jo visi vykdytojai.

Įrodyti nusikaltimą padėjo ne vien „gyvieji įkalčiai“, bet ir iš sučiuptų vietnamiečių gabentojų paimti mobilieji telefonai, kuriais užfiksuoti ir vėliau išanalizuoti pokalbiai liudijo apie daromą nusikaltimą. Vietnamiečiai tuose pokalbiuose buvo vadinami dėžėmis, jų pristatymas į automobilį – turgumi ir t. t.

Beje, tokiose nelegaliose kelionėse nusikaltėliai, vartantys dideles pinigų sumas, visai nesirūpina gabenamų migrantų savijauta ar patogumais: štai šie iš miško Lietuvoje į mašiną atvesti vietnamiečiai jau 3 paras buvo visai nieko nevalgę ir į automobilį sugrūsti išties kaip dėžės. Kai kurie – net ne į keleiviais perkrautos mašinos saloną, o į bagažinę (net kiaulės vežamos patogiau!). Keleiviams salone vis buvo primenama: reikia būti pasilenkus, kad iš lauko pusės niekas neatpažintų Lietuvai labai tolimų azijietiškų veido bruožų...

Perplaukė Šešupę

Minėtoje vietnamiečių gabenimo istorijoje kol kas likęs nenustatytas tik pats nusikaltimo organizatorius. Taip dažniausiai ir būna, nes šie asmenys „išdalija“ nusikaltimo grandis kitiems, o paties organizatoriaus vykdytojai neretai net nežino. Tokia konspiracija reikalinga, žinoma, dėl organizatoriams gresiančios griežtesnės atsakomybės.

Griežtos teismo bausmės už pagalbą nelegalams pereiti svetimos valstybės sieną neseniai išvengė ir Lietuvoje šių metų liepą įkliuvęs Kaliningrado srities gyventojas Georgijus Slanovas (29 m.). Rusijoje teistas vaikinas mynė kelią per Lietuvą dviem pakeleiviams – Voronežo gyventojui Sergejui Andrejevui (36 m.) ir kirgizui Kilichbekui Zakipovui (43 m.).

Teismas nustatė, kad visi šie užsieniečiai, irgi gana sunkiai vargdami, liepos 16-osios naktį iš Rusijos teritorijos nelegaliai pateko į Lietuvą – perplaukė Šešupę, o iš čia ketino vykti į Skandinavijos šalis, kuriose įsivaizduoja esant rojų žemėje. Migrantai mūsų pasieniečiams įkliuvo Šakių rajone, kai nuo Šešupės, kurią perplaukė sutemus, buvo nuėję nakties metu jau per 2 kilometrus. Kaip tik tuo metu budėję akylūs pasieniečiai pastebėjo pėdinančius įtariamuosius – juk geri darbai daromi ne naktį!

Bandė kurti versijas

Sulaikytieji – pavargę, šlapiais drabužiais – neaiškino pasieniečiams savo kelionės tikslų, todėl netrukus buvo suimti kaip neteisėtai kirtusieji valstybės sieną. Bet jau vėliau vyrai pareiškė esantys užsieniečiai, pabėgę iš savo tėvynės, kad pasiprašytų prieglobsčio Lietuvoje. Vienas jų tikino tėviškėje persekiojamas saugumo tarnybos, kitas – milicijos viršininko...

Šią versiją teismas įvertino kaip pastangas išvengti bausmės. Mat kita bylos medžiaga liudijo, kad 2 įkliuvusieji trečiąjį susiradę kaip pagalbininką kertant Rusijos ir Lietuvos valstybių sieną Šešupe. Šis sulaikymo metu turėjo žemėlapį ir 700 eurų, gautų, kaip įrodyta, iš vieno „pakeleivio“. Kitas būtų atsiskaitęs vėliau. Vienas iš sučiuptųjų turėjo ir suklastotą pasą – tik nuotrauka paties žmogaus, o duomenys pase – rumuno... Tai irgi pasitarnavo teismui sveriant kaltę, nors kaltinamasis aiškino rumunišką pasą gavęs iš draugų gimtadienio proga kaip suvenyrą...

Teismas visiems nelegaliai valstybės sieną perėjusiems užsieniečiams skyrė 4 mėnesių nelaisvės bausmę ir iš teismo salės iškart paleido, nes tiek laiko jie jau gyveno už grotų Lietuvoje nuo liepos, kai tik buvo sulaikyti.

Kažin ar reikia dvejoti, kad taip švelniai išsisukę užsieniečiai vėliau to paties nekartos? Tik kirgizas nusikalto pirmą kartą savo gyvenime, o abu rusai teistumų jau prisirinkę ir Rusijoje, ir Švedijoje.

Tik faktai:

Lietuva migrantus iš Afrikos ir Azijos valstybių domina tik savo geografine padėtimi – kaip tarpinė stotis kelyje į Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis.

Organizuotomis grupėmis per mūsų šalį bene dažniausiai į Lenkiją ar Vokietiją vyksta Vietnamo piliečiai – jie į Lietuvą patenka iš Latvijos arba Baltarusijos teritorijų ir dažniausiai būna lydimi čečėnų.

Pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet sulaikoma apie 400 užsieniečių, ketinusių nelegaliai pereiti valstybės sieną Lietuvoje.

Irena ZUBRICKIENĖ