Eldoradas Butrimas, specialiai „Rinkos aikštei“ iš Kijevo, Ukraina
Vasario 16-osios proga norėdami atsidėkodami lietuviams už paramą kariaujančiai Ukrainai, šios šalies dainininkai bei muzikantai surengs nemokamų padėkos koncertų turą. Garsūs scenos artistai specialiai panoro dainuoti ne vien Vilniuje ir Kaune. Be didžiųjų šalies miestų, koncertai vyks dar 8-iuose: Kėdainiuose, Alytuje, Šilalėje, Anykščiuose, Ariogaloje, Ukmergėje, Trakuose, Visagine. Taip atlikėjai nori padėkoti visai mūsų šaliai.
Vasario 16–24 dienomis vyksiančiuose koncertuose gros akademinis
Kyjivo pučiamųjų orkestras bei dainuos įžymūs operos solistai. Viena iš
dainininkių bus lietuvių kilmės Kijevo operos primadona, T. Ševčenkos
vardo nacionalinės premijos laureatė Angelina Švačka.
Karo metu
solistė organizuoja ir pati dainuoja labdaros koncertuose, kurių metu
surinktos lėšos yra skiriamos armijai. Orkestrui diriguosiantis 53 metų
Mykola Lisenko ne tik šalyje ir užsienyje renka paramą, bet ir kas
kelias savaites pats ją veža į frontą.
Tautiniu patriotizmu garsėjo ir bendrapavardis dirigento proprosenelis, garsus kompozitorius Mykola Lisensko – išsižadėjęs rusų kalbos ir kūręs muziką folklorinių dainų pagrindu. Vykdamas pas karius M. Lisenko ne kartą pateko į apšaudymus, o kelių jo orkestrantų šeimos nariai bei giminaičiai fronte žuvo gindami tėvynę.
Žuvo ir į frontą savanoriu išėjęs kariauti vienas operos solistas, su kuriuo A. Švačka ne kartą drauge koncertavo scenoje. 52 metų A. Švačka, turinti ištikimų gerbėjų užsienyje, nepriėmė šių siūlymo bėgti iš Ukrainos. Dainininkė kartu su vyru, sūnumi ir dukrele pirmą karo dieną slėpėsi Kyjivo metro požemiuose ir, norėdama įveikti stresą bei suteikti drąsos kitiems, jame garsiai dainavo operines arijas, o jai pritarė sūnus Oleksandras, konservatorijos studentas.
Karo pradžią solistė prisimena, nes tos dienos ankstyvą rytą, pusę penkių, į tėvų miegamąjį šaukdama „Prasidėjo!“ įbėgo dukrelė Ania. Po išvakarėse vykusio koncerto jiedu su vyru buvo giliai įmigę ir pirmų sprogimų negirdėjo.
„Sklandė gandai, kad Maskva gali pulti vasario 23 d., nes Rusijoje tada yra švenčiama armijos diena. Kadangi nieko neįvyko, po koncerto scenos užkulisiuose kitų artistų paklausiau: „Tai ką, reiškia karo nebus?“ – prisimena primadona. Artistai vieningai džiaugėsi, kad karas neprasidėjo ir vylėsi, kad Maskvos grasinimai yra vien gąsdinimas.
Po kelių parų metro požemiuose solistės šeima nusprendė grįžti į butą name, iš kurio visi kaimynai jau buvo išsilakstę. Tai, kad situacija yra labai rimta, dainininkė sako supratusi tada, kai šalia namų ėmė griaudėti automatų pliūpsniai, ir tapo aišku, jog priešas bando prasiveržti į jų mikrorajoną.
Po dvejų savaičių šeima išvyko į kaimą šalia Ternopolio miesto. Ten būnant A. Švačkai kilo mintis rengti labdaros koncertus armijai. Į pirmą koncertą Ternopolio teatre solistė pakvietė iš Kijevo išsibėgusius bičiulius dainininkus, o po sėkmingo aukų rinkimo panašius koncertus inicijavo ir grįžusi į sostinę.
Vasario 16–24 dienomis vyksiančiuose koncertuose gros akademinis Kyjivo pučiamųjų orkestras bei dainuos įžymūs operos solistai.Aut. past.
Į Kyjivą dainininkė grįžo po trijų mėnesių, kai gynėjų puolamas priešas iš regiono pasitraukė. Netrukus buvo nuspręsta Operos teatrą vėl atidaryti, nes jo gilūs požemiai atitiko slėptuvių reikalavimus.
„Koncertuoti teko sudėtingomis sąlygomis, nes mes, operos solistai, esame jautrūs, kaip kūdikiai – dėl mažiausio skersvėjo ar peršalimo netenkame balso, todėl negalime į lauką išeiti iš karto po dainavimo, o prieš koncertą turime sušilti. Tačiau tada dingdavo elektra, atsijungdavo šildymas, tad teko koncertuoti nelygintais rūbais, neplauta galva, šąlančiomis rankomis“, – prisiminė artistė.
Koncertai operoje iki pat dabar vyksta vien penktadieniais–sekmadieniais, o bilietai į trijuose aukštuose esančius balkonus neparduodami, nes iš jų nusileisti į požemį užtrunka ilgiau laiko. Paskelbus oro pavojaus pranešimą spektaklis nutraukiamas, o pratęsiamas pasibaigus pavojui.
Angeliną dainavimu sudomino tėtis Aleksandras, statybų inžinierius, nors nei jis, nei mama Svetlana, valgyklos vedėja, su muzika neturėjo nieko bendro. Tačiau per šeimos susiėjimus visada buvo dainuojamos liaudies dainos, o ji su mama ir seserimi Irina giminaičiams koncertuodavo trimis balsais.
Tėtis dievino klasikinę muziką, nuolat jos klausėsi per radiją. Į muzikos mokyklą Kamensko miestelyje netoli Dnipro penkiametę dukrą mama nuvedė po to, kai ši pati išmoko groti pianinu.
Kadangi muzikos mokykloje nebuvo solinio dainavimo klasės, Angelina gavo choro vadovės diplomą. Jos talentą įžvelgęs mokyklos direktorius patarė dainavimą tobulinti Maskvos konservatorijoje. Ten Angelina nuvyko traukiniu, nemiegojusi ir sušalusi, bet išgirdo patarimą nesvajoti apie solinį dainavimą, o apsiriboti vadovavimu chorui.
Tokie žodžiai nesugniuždė merginos, o sužadino ambicijas dar ryžtingiau siekti svajonių įgyvendinimo. Įstojus į Kyjivo konservatoriją jau pirmame kurse Angelinai teko koncertuoti operoje. Mat susirgus dviem vieno vaidmens atlikėjoms imta skubiai ieškoti, kas moka jų atliekamą ariją, tad dėstytoja pasiūlė Angeliną.
„Buvo daug jaudulio, nes šalia dainavo tuometinės garsenybės, o aš nebuvau koncertavusi tokioje didelėje scenoje. Vis dėlto salės akustika mano balsui buvo palanki. Vėliau režisieriai ėmė kviesti mane ir į kitus pastatymus“, – pasakojo A. Švačka.
Iš viso operos pastatymuose Angelinai jau teko 258 kartus įsijausti į Karmen vaidmenį, ir dėl to gimtinėje ji yra rekordininkė. Solistei šį vaidmenį teko atlikti 23 šalyse ir įvairiomis kalbomis.Aut. past.
Mecosoprano balsu dainuojanti A. Švačka labiausiai išgarsėjo Karmen vaidmeniu to paties pavadinimo Žoržo Bize operoje. Tai buvo pirmoji opera, kurią gyvai scenoje regėjo paaugle būdama Angelina.
Dnipro teatre regėtas Karmen vaidmuo mergaitei paliko tokį didžiulį įspūdį, kad pasižadėjo ateityje ją scenoje pati dainuoti. Iš viso operos pastatymuose Angelinai jau teko 258 kartus įsijausti į Karmen vaidmenį, ir dėl to gimtinėje ji yra rekordininkė.
Solistei šį vaidmenį teko atlikti 23 šalyse ir įvairiomis kalbomis.
„Dainuoju įvairiose operose, tačiau Karmen vaidmuo labiausiai atitinka mano temperamentą ir emocingumą, geriausiai su juo susitapatinu“, – kalbėjo solistė.
A. Švačkos proproseneliai gyveno Vilniuje, vėliau persikėlė į Vroclavą Lenkijoje, o dar vėliau į Ukrainą. Ryšiai su Lietuvoje galimai likusiais giminaičiais yra visiškai nutrūkę.
Solistė labai ilgisi ir Gruzijos, kur nuo Ukrainoje siautusio bado pavyko pabėgti jos senelei su šeima. Angelinos mama su tėčiu susipažino atvykusi į Dniprą aplankyti giminaičių. Gruzijos pajūryje Angelina praleisdavo visas vasaras, kur išmoko žvejoti, o šis pomėgis ir dabar jai labiausiai padeda atsipalaiduoti.
Prieš šešerius metus Angelina lankė dailės studiją ir nuo to laiko piešimas tapo antru mėgstamu atsipalaidavimo būdu. Dainininkė dažniausiai piešia jūros ir pajūrio vaizdus, taip pamėgtus vaikystėje.
„Trisdešimt metų dainuoju Kyjivo operoje, tai mano namai, be kurių neįsivaizduoju savo gyvenimo ir kurių be galo ilgėjausi tada, kai karo pradžioje tris mėnesius slėpėmės kaime. Labai laukiu pergalės ir to laiko, kai vėl gyvensime be oro pavojaus pranešimų ir spektakliuose ramūs būsim tiek mes, tiek žiūrovai“, – kalbėjo solistė.
Kremliui užpuolus Ukrainą Angelina savo studentams konservatorijoje nebeužduoda mokytis Rusijos kompozitorių kūrinių.
„Oficialiai tokio draudimo nėra, tačiau po patirtų išgyvenimų širdis neleidžia to daryti“, – sakė dainininkė.
A. Švačka neslepia jaučianti didelį pasididžiavimą dėl Lietuvos skiriamos paramos Kyjivui. „Jūsų tautiečiai yra nuostabūs. Pernai vykdama į koncertą Taline, nei Lenkijoje, nei Latvijoje ar Estijoje nemačiau tiek Ukrainos vėliavų ir nejutau tokio žmonių palaikymo, kaip čia. Buvo nuostabus jausmas, ypač žinant, kad mano proproseneliai yra kilę iš Lietuvos. Labai jums ačiū“.