Papilio seniūnijoje lankėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Seniūnui Renui Čygui teko juos palydėti ir parodyti pastatus, kuriuos seniūnijos teritorijoje yra įsigiję Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.

Papilio seniūnijoje yra vienuolika pastatų ar butų, priklausančių užsienio šalių gyventojams. Pasak seniūno, bene visų jų būklė yra labai bloga, jie netinkami gyventi. Apžiūrėję užsieniečių nekilnojamą turtą Biržų rajone, pasieniečiai išvyko tokios pat kontrolės vykdyti į Pasvalio rajoną, Kiemėnų kaimą.

„Tik Skrebiškiuose vieną butą yra įsigiję ukrainiečiai, kurie ne tik prisidėjo prie namo stogo remonto, bet ir kiekvieną vasarą atvažiuoja čia pagyventi“, - sakė seniūnas.

Kitų būstų savininkų niekas iš aplinkinių gyventojų nėra matęs. Akivaizdu, kad būstai yra nupirkti tik dėl dokumentų, jų naudoti niekas net nesiruošė.

Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai daugiausia būstų yra nupirkę griūvančiuose atokių kaimų daugiabučiuose – Skrebiškiuose, Kvetkuose, Paškučiuose. Dar būstų yra nupirkta Kraštuose ir Kupreliškyje.

R. Čygas pasakojo kažkada sulaukęs vyriškio iš Gardino (Baltarusija) vizito. Prisistatęs, kad seniūnijos teritorijoje jis turi butą, paprašė pažymos apie turimą nuosavybę ir kad butas tinkamas gyventi. Tačiau seniūnui pasidomėjus paaiškėjo, kad jis net nežino, kur ta nuosavybė yra.

Seniūnas nuvežė vyriškį į Skrebiškius ir parodė jo turimą butą. Apgriuvusiame bute buvo pritempta galybė šiukšlių. Seniūnas paprašė vyriškio išvežti iš buto šiukšles ir tik tuomet pažadėjo išduoti pažymą.

Vyriškis lyg ir pažadėjo pasamdyti vieną vietinę moterį šiukšlėms sutvarkyti, tačiau vėliau, matyt, apsigalvojo ir išvyko.

Seniūnui teko vieno konsulato prašymu vykti į kaimą ir fotografuoti vieno baltarusio turimą būstą. Buvo prašoma patvirtinti, kad šis būstas tinkamas gyventi.

R. Čygas nufotografavo sukiužusį būstą ir jo nuotraukas persiuntė prašytojui konstatavęs, kad jis netinkamas gyventi.

Renas Čygas mano, kad ukrainiečiai ir baltarusiai atokiuose Lietuvos kaimuose perka nebrangų nekilnojamąjį turtą ne be priežasčių. Užsieniečiams jo nereikia – rūpi tik dokumentai, kad mūsų šalyje turi nuosavybę. Todėl būstus perka kuo pigesnius. Šiuos dokumentus apie turimą nuosavybę mūsų šalyje pateikę ambasadai tikisi lengviau gauti leidimą įvažiuoti į Europos Sąjungos šalis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas patvirtino, kad buvo atliekamas patikrinimas.

Jis atliekamas ne tik Biržų rajone, bet visoje šalies teritorijoje ir tikrinama ne pastatų būklė. „Buvo atliekama migracijos srautų ir procesų kontrolė. Tikrinama, ar nėra svetimų asmenų, kurie galbūt neteisėtai gyvena Lietuvoje. Buvo ne tik apžiūrimi pastatai, bet ir apylinkės, vietovė, kur jie yra“, - sakė R. Pukinskas.

Pasak VSAT atstovo, užsieniečiai, kurie turi nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, gali mėginti piktnaudžiauti iškvietimais. Tam asmeniui, kuris legaliai atvažiuoja į Lietuvą ir investuoja į nekilnojamąjį turtą (butus ar žemę), išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje. Po to jis, tuo motyvuodamas, gali bandyti į Lietuvą pasikviesti tolimų ir artimų giminaičių. Lietuva jie gali naudotis kaip tranzitu pervažiuojant į kitas Europos Sąjungos šalis.

R. Pukinskas pabrėžė, kad atlikus patikrinimą pažeidimų neužfiksuota, sulaikytų asmenų taip pat nėra.

Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas paaiškino, kokia nauda užsieniečiams, turintiems nekilnojamojo turto Lietuvoje.

„Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad užsieniečiai, kurie atitinka sąžiningumo ir patikimumo kriterijus ir turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali gauti ilgesnio galiojimo daugkartines Šengeno vizas“, - teigia URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Jurgita Morkūnienė