Neseniai viešai pateiktoje mūsų šalies prokuratūros 2016 metų veiklos ataskaitoje skelbiama, jog pernai buvo užregistruotos 269 seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos prieš 208 vaikus, pradėti 262 ikiteisminiai tyrimai. Palyginus su ankstesniais metais tokių nusikaltimų užregistruota 50 mažiau, tačiau nukentėjusių vaikų – net 64 daugiau.

Iškrypėlių nesustabdo

Pernai teismams buvo perduotos 139 tokio pobūdžio baudžiamosios bylos. Iš jų 102 bylas dėl seksualinio vaikų išnaudojimo pirmosios instancijos teismai jau išnagrinėjo: 113 asmenų buvo pripažinti kaltais ir nuteisti, 4 –  išteisinti, vienam asmeniui taikytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Nors Lietuvos baudžiamasis kodeksas (BK) už seksualinį mažamečio prievartavimą (BK 150 str.) numato laisvės atėmimo bausmę iki 13 metų, tačiau realiai prievartautojui skiriama vos kiek didesnė nei minimali – 3 metų – laisvės atėmimo bausmė. Kituose BK straipsniuose – dėl lytinės aistros tenkinimo (BK 151 str.), dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo (BK 153 str.) – numatytos mažesnės bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų, tad ir skiriamas bausmės vidurkis – vos 2–3 nelaisvės metai.

Iš statistinių duomenų aišku, kad tokios bausmės iškrypėlių nė kiek nestabdo. Dar daugiau – jie tampa rafinuotesni, labiau užsimaskavę, pasitelkę šiuolaikines technologijas.

Tad vaikų seksualinis išnaudojimas tampa visuotiniu galvos skausmu. Siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams, vis svarbesnis yra tėvų, pedagogų, socialinių bei vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų, teisėsaugos institucijų tinkamas bendradarbiavimas, ko iki šiol dar labai trūksta.

Pats kaltas?!

Ko gero, visi žinome, kad seksualinė prievarta prieš vaikus – tai prievartos rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Kai suaugęs asmuo pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu. Tokiu būdu jis įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Toks – dažniausiai artimo žmogaus (tėvo, brolio, patėvio, dėdės) – elgesys kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystymosi pagrindams, žaloja jo sielą.

Seksualinė prievarta gali pasireikšti ankstyvoje vaikystėje, kai vaikai verčiami žiūrėti  gašlius vaizdus ir klausytis tokio pobūdžio kalbų, rodytis nuogi, leisti save liesti, stebėti nuogą prievartautoją ir jį liesti, žiūrėti pornografinius žurnalus, nuotraukas ar filmus, fotografuotis pornografinėms nuotraukoms, lytiškai patenkinti suaugusįjį.

Neretai vaikas nedrįsta pasakoti, ką jis patyrė, nes yra įbauginamas, jam įteigiama, jog dėl to, kas jam atsitiko, pats kaltas.

Niekas „nematė“

Seksualinio išnaudojimo atvejai vis „išlenda“ ir įvairiuose šalies vaikų globos namuose. Štai šių metų vasarį skandalas nuvilnijo Kauno Vilijampolės globos namuose, kur gyvena vaikai su specialiaisiais poreikiais. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus šių globos namų direktorės pareiškimą. Nepilnametis (17 m.) šios įstaigos auklėtinis buvo sulaikytas dar tą pačią dieną. Tačiau teisėsaugai pradėjus narplioti nusikaltimą, kilo klausimų, kodėl darbuotojai sureagavo tik dabar – mat paaiškėjo, jog vaikai seksualiai prievartaujami buvo jau apie metus. Kol kas nustatyti 9 nukentėjusieji, kurių jauniausiam 12, o vyriausiam – 20 metų.

Psichologai sako, kad psichinę negalią turinčių vaikų seksualinis potraukis yra daug stipresnis, todėl keista, kad taip ilgai šios įstaigos darbuotojai nepastebėjo seksualinio smurto ir laiku bei tinkamai nesureagavo, nenutraukė vaikų luošinimo.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius po pusės mėnesio nuo įvykio surengtoje spaudos konferencijoje sakė, jog nukentėjusiems vaikams yra teikiama socialinė pagalba. „Apklausos yra ganėtinai komplikuotos, bet tikrai galima gauti informacijos, reikšmingos tyrimui, ir jos pakanka, kad kalbėtume apie tam tikrą laiką, nusikaltimų skaičių, – sakė vyriausiasis prokuroras. – Taip pat ieškome atsakymų į klausimus, kodėl apie metus tie vaikai buvo seksualiai prievartauti, tad atliekamas tyrimas ir dėl darbuotojų veiksmų“.

Trūksta specialistų

Anot prokurorų, kad nukentėję nepilnamečiai patirtų kuo mažiau pakartotinio emocinio traumavimo ir dvasinių išgyvenimų, jie ikiteisminius tyrimus dėl seksualinio vaikų išnaudojimo stengiasi užbaigti per kiek įmanoma trumpesnį laiką. 2016 metais ištirtų šios kategorijos nusikalstamų veikų vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė – 7 mėnesiai (219 kalendorinių dienų).

29,6 proc. visų baigtų šios kategorijos ikiteisminių tyrimų baigti per 4 mėnesius ir dar trumpesnį laiką. 8 ikiteisminiai tyrimai trunka daugiau nei 24 mėnesius. Bene pagrindinę ilgiau trunkančio ikiteisminio tyrimo priežastį prokurorai įvardija kvalifikuotų psichologų trūkumą.

Ir D. Valkavičius, kalbėdamas apie „Vilijampolės bylos“ tyrimą, sakė: „Labai dažnai kalbama, kad psichologų yra pakankamai, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbame apie tuos psichologus, kurie gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese, bendrauti su vaiku, gauti iš jo tyrimui reikšmingų duomenų, tuos duomenis vėliau pateikti... Tai yra labai sudėtinga – mes susiduriame su tokių specialistų trūkumu“.

Penki psichologai

Šiuo metu šalies apygardų teismuose dirba 5 psichologai, kurie užtikrina nepilnamečių ir mažamečių apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją apygardų prokuratūrų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose nuo seksualinės prievartos nukentėjo mažamečiai (nepilnamečiai), taip pat ir kitose bylose, kuriose vaikų atžvilgiu buvo įvykdyti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.

Kad Lietuvoje vis dar stinga kvalifikuotų ir tinkamai paruoštų specialistų, galinčių vykdyti teisines vaikų apklausas, pripažįsta ir patys psichologai. Taip pat ne visi Lietuvos miestų ir rajonų teismai turi įrengę tokiam darbui pritaikytus specializuotus vaiko apklausos kambarius.

Be to, trūksta švietimo vaikų tėvams, jų artimiesiems, taip pat ir teisininkams šioje srityje. Daugelis dar nežino apie tokius specialistus – teismo psichologus, jų galimos pagalbos formas teisiniame procese, galimybę kviesti reikiamu momentu juos į pagalbą.

Išsigimėlis tėvas

Esame rašę apie tėvo net šešerius metus seksualiai išnaudotą berniuką (dabar jau 10 m.). Šiaip ne taip psichologų prakalbintas įbaugintas vaikas papasakojo apie patirtas psichologines ir fizines  kančias – apie tai, kaip išgėręs tėvas išrengdavo jį nuogai, guldydavo į lovą, nusirengdavo pats, glostydavo ir kandžiodavo, savo „vidurine vieta“ – „peliumi“ – braukydavo per sūnaus kūną, stengdavosi įbrukti jį tarp kojų, masturbuodavosi ir laistydavo vaiką sperma.

Berniukas sakė, jog po tokių „žaidimų“ bėgdavo tiesiai į vonios kambarį praustis, nes „smirdėdavo nuo tėčio peliaus“. Vaikas papasakojo ne tik apie patirtą seksualinę prievartą, bet ir apie tai, jog tėvas nuolat smurtaudavo: dėl to, kad „suvalgė per daug maisto“, kad kaimynams prasitarė, jog „tėtis yra girtas“, ar tiesiog – kad pasimaišė po ranka...

Šiuo metu vaikas auga saugioje aplinkoje, tačiau patirti išgyvenimai dar ilgai laikys mažametį savo gniaužtuose.

Nepatikėjo vaiku

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vaiko apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei kitais surinktais įrodymais, išsigimėlį tėvą nuteisė 5 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau šis nuosprendį apskundė, motyvuodamas tuo, kad sūnus, įkalbėtas motinos, jį apšmeižė. Tad apeliacinio skundo nagrinėjimo ėmėsi Lietuvos Apeliacinio Teismo (LApT) 3 teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo teisėjas Viktoras Kažys. Šiems Temidės tarnams nepakako pirminių iškankinto vaiko parodymų ir eksperto išvadų, kuriose teigiama: „nukentėjusysis, atsižvelgus į jo amžių, atminties procesų ypatumus, kitus jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali suprasti faktines bylai reikšmingas aplinkybes. Jo parodymai yra realistiški: jie atitinka jo amžių, vartojamą žodyną, turimas žinias, buvusias jo aplinkos socialines sąlygas ir jo gyvenimišką patirtį. <...> Vaikui konstatuotas potrauminio streso sutrikimas turi tiesioginį ryšį su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais. <...> Byloje nagrinėjami įvykiai bei jų padariniai trikdančiai veikė ir tebeveikia mažamečio socialinį, pažintinį, psichoseksualinį vystymąsi“. Ekspertų teigimu, „vaiko parodymų turinys neatspindi galimybės, kad jis galėjo būti išmokytas ar įkalbėtas kaltinti savo tėvą“.

LApT teisėjams buvo nė motais, kad vaikams, kurie patyrė ilgalaikę, pasikartojančią seksualinę prievartą iš artimų žmonių, apie tai yra sunku kalbėti ir svetimi žmonės, ypač vyrai, kelia siaubą. Tad trys juodomis mantijomis vilkintys rūstūs „dėdės“ ėmė vaiką klausinėti, ar šis tikrai su tėčiu „žaidė“, ar tik jo neapkalbėjo – girdi, už tokius dalykus gresiąs kalėjimas... Laimė, berniukas, nors ir drebėdamas, sugebėjo nepasimesti ir atsakyti į teisėjų klausimus.

Dėl netinkamos teisėjų vaiko apklausos, nukentėjusio berniuko pagalbą teikusi advokatas Dalius Povilius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) parašė skundą.

Apklausa – netinkama

Kovo pradžioje LAT pirmininkas Rimvydas Norkus patvirtino komisijos, kuriai buvo pavesta atlikti patikrinimą dėl mažamečio vaiko apklausos organizavimo LApT, išvadas. Trijų teisėjų komisija, vadovaujama teisėjo Gintaro Godos, priėjo prie išvados, kad nors nagrinėjant baudžiamąją bylą ir atliekant nukentėjusiojo vaiko apklausą buvo laikytasi minimalių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, tačiau nebuvo imtasi priemonių, siekiant sušvelninti mažamečio patiriamą stresą. Vaiką teisėjas tiesmukai apklausė stebint nepažįstamiems asmenims. Vaiko teisėti interesai būtų labiau užtikrinti, jei visi teismo ir proceso dalyvių klausimai mažamečiam nukentėjusiajam būtų užduoti tik per padedančią jį apklausti specialistę.

Patikrinimo metu nustatytų trūkumų pagrindu LAT pirmininkas nurodė patikrinimo akto išvadas aptarti LApT teisėjų pasitarime ir spręsti dėl bylą nagrinėjusių teisėjų neeilinio vertinimo.

Nėra galimybės

Kaip pranešė LApT pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Vilma Budėnienė, teismo pirmininkas Algimantas Valantinas su LAT komisijos išvadomis supažindino visus Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus, tarėsi su apygardų teismų pirmininkais ir numatė, kokias priemones reikia taikyti, siekiant išvengti tokių situacijų ateityje.

„Vaikų apklausos kambarį įrengti Lietuvos apeliaciniame teisme nėra būtinybės, nes vaikų apklausos labai retos. Pasirinktas ekonomiškiausias variantas – vykti į kitą teismą ir pasinaudoti jau įrengtais kambariais ar kitomis (ne teismuose) esančiomis patalpomis, pritaikytomis vaikų apklausai. Jose, be abejonės, vaikas jausis saugiau, patogiau, drąsiau. Dar yra galimybė rengti nuotolines vaiko apklausas“, – teigė A. Valantinas.

LApT per metus vidutiniškai apklausiama nuo 1 iki 3 mažamečių.

Suteikiama galimybė

Pasak teisėjo V. Kažio, nuteistasis (vaiko tėvas) apklausiant vaiką posėdyje nedalyvavo, jam kito posėdžio metu buvo parodytas apklausos vaizdo įrašas ir suteikta galimybė užduoti klausimus. Vaikas pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo apklaustas, jis buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu. Kolegijos pirmininkas sakė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad įtariamajam (kaltinamajam) bent vienoj proceso stadijoj turi būti suteikta galimybė liudytojui ar nukentėjusiajam užduoti klausimų, todėl kaip vienintelį įrodymų šaltinį ir nutarta apklausti nukentėjusį mažametį.

Taip pat teisėjai, pasak teisėjo V. Kažio, norėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, patikrinti keliamas versijas, pašalinti prieštaravimus ir neaiškumus.

Kol kas nebaus

„Neeilinį teisėjo veiklos vertinimą teismo pirmininkas gali inicijuoti tik tada, jeigu teisėjo veikloje ne vieną kartą kartojasi administracinės veiklos priežiūros tvarka nustatomi teisėjo veiklos trūkumai. V. Kažio veiklos neeilinis vertinimas šiuo metu negali būti inicijuojamas, nes nenustatyti pasikartojantys teisėjo veiklos trūkumai“, – sakė A. Valantinas.

Tačiau, atsižvelgdamas į patikrinimo išvadas, LApT pirmininkas nutarė atlikti teisėjo V. Kažio organizacinės veiklos neplaninį patikrinimą. Jo metu bus patikrinta, kaip teisėjas organizuoja ir planuoja savo darbą, kaip vadovauja teismo posėdžiams. Jeigu bus rasta daugiau pažeidimų, tada bus inicijuojamas ir neeilinis vertinimas.

Kadangi LAT patikrinimo metu nurodyti trūkumai atskleidė tam tikrų specifinių teorinių žinių stygių apklausiant mažamečius, A. Valantino iniciatyva į šių metų gegužės mėnesį organizuojamus mokymus teisėjams įtraukti ir specializuoti mokymai apie psichologinius ir teisinius vaiko apklausos ypatumus.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ