Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tvano užkalbėjimas

Yla išlindo iš maišo: nuo narkotikų mirštantys ar į komą patekę nepilnamečiai, už keliasdešimt centų kvaišalus rūkantys pradinukai, kasdienybe tapusi gydytojų kova už narkotinėmis medžiagomis apsinuodijusių paauglių gyvybę patvirtino, kad Lietuvos mokyklos yra tvirtai apraizgytos narkotikų prekeivių tinklų.

Politiniai trigrašiai

Vos prasidėjus naujiems mokslo metams iš įvairių šalies savivaldybių pasipylė pranešimai apie narkotinėmis medžiagomis apsinuodijusius nepilnamečius. Plačiai nuskambėjo įvykis Marijampolėje, kai medikams nepavyko išgelbėti septyniolikmečio gyvybės. Žurnalistų kalbinti medikai atvirauja, kad situacija dėl nepilnamečių masiškai vartojamų narkotikų tapo tragiška – esą jų nebaugina nė akistata su mirtimi, nes kai kuriuos iš jos gniaužtų tenka traukti jau nebe pirmą kartą. Į kvaišalus įjunko net pradinukai: skelbiama, kad kai kuriose mokyklose jau trečiokai ir ketvirtokai už keliasdešimt centų svaiginasi traukdami elektroninių cigarečių, pripildytų neaiškios sudėties skysčio, dūmą. Vieša paslaptimi tapo mokinių pasakojimai, kad narkotines medžiagas mokyklose jau platina jų bendraamžiai – arba norėdami užsidirbti, arba negalėdami pasipriešinti narkotikus platinančių gaujų spaudimui. Turint galvoje, kad kvaišalus vartojančių ir juos platinančių vaikų – o ir apskritai mokyklas apraizgiusių narkotikų prekybos tinklų – tema politikų retorikoje ilgą laiką buvo tabu, galima daryti prielaidą, kad dabar, po visos serijos tragiškų ir skandalingų įvykių, į viešumą prasiveržę faktai atskleidžia tik menką tikrosios padėties dalį. Norom nenorom tenka konstatuoti, kad valstybė pateko į dar vienos nacionalinės, šįkart – narkotikų, krizės gniaužtus.

Sprendžiant iš valstybės vadovų, ministrų, kitų politikų reakcijos į nerimastingus pranešimus apie narkotikais apsinuodijusius ir į ligonines atvežtus nepilnamečius, su šia krize vėl bandoma dorotis ne kartą išbandytu būdu – politiniu jos užkalbėjimu. Ko pirmiausia griebtis, kai esi užkluptas prasiveržusios problemos, kuri tvinko jau seniai, ir neišmanai, ką daryti? Teisingai: raukti kaktą, pūsti žandus, griežtu tonu reikalauti pasiaiškinimų, šaukti posėdį, sudarinėti komisiją, ruošti strategiją ar bent jau kokią koncepciją. Tai įprasta įžanga į politinio užkalbėjimo apeigas, kurios anksčiau ar vėliau pasibaigs tuo pačiu, kaip ir ankstesnių krizių atvejais – niekuo. Arba krizė pati po kurio laiko nuslops, arba ją užgoš nauja, dar didesnė. Tokiu atveju politines apeigas teks kartoti iš naujo. Tiesa, ši krizė išsiskiria tuo, kad artėja rinkimai, tad publika pagrįstai gali tikėtis, jog šį kartą įprastas užkalbėjimo ritualas bus gerokai spalvingesnis ir įspūdingesnis.

Pradžia nenuvylė: štai prezidentas Gitanas Nausėda, „ant kilimėlio“ pasikvietęs vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą ir generalinį policijos komisarą Renatą Požėlą, konstatavo, kad narkotikų platinimo ir vartojimo problema nepilnamečių gretose yra opi – tendencijos esą yra neigiamos. Šalies vadovas neatmetė galimybės apsvarstyti šį klausimą Valstybės gynimo taryboje, jei tik, prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, bus pamatyta, kad valstybė nesugeba situacijos „paimti į rankas“. „Šiuo metu galime konstatuoti, kad valstybė nekontroliuoja šios problemos ir ji yra tiesiog išslydusi“, – sakė K.Budrys.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė nesutiko su prezidento pozicija: nei su jo raginimu atsakingoms institucijoms imtis griežtesnių priemonių, siekiant užkardyti psichotropinių medžiagų platinimą ir vartojimą, nei su jo teiginiu, kad prevencinės programos, kuriomis siekiama užkardyti narkotikų vartojimą mokyklose, neveikia. Anot Vyriausybės vadovės, šią problemą būtina spręsti sistemiškai, nes iki šiol ugdymo įstaigose taikytos narkotikų prevencijos priemonės buvo labai fragmentiškos. Premjerė sėkmę sieja su sisteminiais sprendimais: esą žingsnis į priekį šia kryptimi yra neseniai mokyklose pradėta diegti Gyvenimo įgūdžių programa.

Apie tvoras ir kratas

Krizės užkalbėjimo apeigose sudalyvavo ir kiti vienaip ar kitaip už susidariusią situaciją atsakingi politikai. Antai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė manantis, kad baudžiamosios priemonės neišsprendžia nepilnamečių narkotinių medžiagų vartojimo problemos. Jis irgi sakė tikintis prevencinių programų veiksmingumu. „Mes esame numatę įvairių prevencinių priemonių, ankstyvosios intervencijos priemonių, planuojame įvesti nerūkymo liniją. Mano žiniomis, vien praėjusiais metais apie 700 jaunuolių baigė tam tikrus kursus, kurie jiems padėjo apsispręsti toliau to nedaryti“, – sakė A.Dulkys.

Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė konstatavo, kad šiemet su narkotinių medžiagų disponavimu ir kontrabanda susijusių nusikalstamų veikų šalyje fiksuota beveik penktadaliu daugiau nei pernai. Pasak ministrės, reaguojant į situaciją, ministerija keliose savivaldybėse inicijuoja bandomąjį prevencinį projektą, skirtą kovai su narkotinių medžiagų paplitimu ir vartojimu mokyklose. Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono mokyklose bus kuriamas ir tikrinamas narkotikų vartojimo bei platinimo prevencijos mokyklose mechanizmas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras G.Jakštas perspėjo per daug nesitikėti iš mokyklų. „Turime suprasti, kad vien mokykla šių problemų neišspręs. Nenorime, kad mokytojai taptų pareigūnais, užsiimtų tik daiktų tikrinimu. Labai svarbus mokytojo-mokinio ryšys, ypač tais atvejais, kai tas mokinių ryšys su tėvais nėra stiprus, kai nėra sukūrę saugaus ryšio, kad vaikas galėtų tėvams pasipasakoti apie savo problemas“, – sakė ministras.

Na o policijos generalinis komisaras R.Požėla efektyvesnės kovos su narkotikų plitimu mokyklose viltį susiejo su numatyta policijos struktūrine pertvarka, kuri jau sukėlė pareigūnų protestus. Ji esą leistų įsteigti specialius, kovai su narkotikų platinimu skirtus skyrius. Generalinis komisaras taip pat sakė, kad mokyklų aptvėrimas tvoromis ar vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas neišspręs narkotinių medžiagų plitimo problemos: tam, kad įvyktų pokyčiai, esą reikia, kad moksleiviai būtų užsiėmę ir jų veikla rūpintųsi tėvai.

„Situacija nekontroliuojama“

Nuskambėjusios politikų retorikos kolbą ant gyvenimo tikrovės ugnies įkaitinus iki reikiamos temperatūros, kad išgaruotų vandenėlis, ant dugno iškrito nuviliančios nuosėdos. Jeigu visos metų metais valdininkų kurptos strategijos ir prevencijos programos baigėsi kas savaitę į reanimacijos skyrius guldomais nepilnamečiais, gal laikas pripažinti, kad ligšiolinė kova su narkotikų plitimu Lietuvos mokyklose buvo tik popierinė? Kokia prasmė ją tęsti? Ką norima apgauti – vaikus, tėvus, mokytojus, kurie tikrąją padėtį žino ne iš ataskaitų, suvestinių, biurokratinių atsirašinėjimų?

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, paklaustas, ką rodo kovos su narkotikais mokyklose rezultatai, atsakė nematantis jokios kovos. „Tai tik kovos imitacija. Taip pat matau, kad kai kurioms valdžioje esančioms partijoms tokia situacija, kai dalis žmonių vartoja narkotikus, yra visiškai natūrali. Jos dėl to nemato didesnės problemos. O kita valdančiųjų dalis tiesiog imituoja narkotikų plitimo stabdymą. Jiems kiti dalykai svarbūs, jie net nelabai domisi šia tema. Jau pavargau klausinėti Ministrės Pirmininkės, kas gi koordinuoja kovą su narkotikais. Ar galite pasakyti ministro, kuris yra atsakingas už šios kovos rezultatus, pavardę? Atsakymo nėra. Bet juk narkotikų plitimas mokyklose aiškiai yra krizė. O tai reiškia, kad reikia krizės valdymo metodų. Kai vyko kova su pandemija, kai kildavo kitos nacionalinio masto krizės, būdavo paskiriamas krizės valdymo koordinatorius, kuriam visi paklūsta. Dėl narkotikų to nėra padaryta. Nėra paskirtas nei už tai atsakingas premjerės patarėjas, nei Vyriausybės kancleris. Kai valdžioje buvome mes, tai Lukas Savickas arba Algirdas Stončaitis paskirdavo atsakingus asmenis, ir reikalai pajudėdavo. Jei tik prireikdavo, visi ministrai būdavo pakviečiami ant kilimėlio, o darbo rezultatai iškart pateikinėjami premjerui. Kol kas suvokimo, kad mokyklas tvindo narkotikai, Vyriausybėje nėra. To nenorima pripažinti. Neapsikentusi jau įsikišo ir prezidentūra. Kur viskas krypsta, rodė komunalinių nuotekų tyrimai: jų rezultatai patvirtino, kad miestuose smarkiai didėja sunkiųjų narkotikų vartojimas. Nepilnamečiai svaiginasi įvairiomis narkotinėmis medžiagomis, net ir visokie tabako mišiniai yra pavojingi. Turime visą kompleksą problemų ir visą kompleksą rodiklių, kuriuos būtina stebėti“, – sakė T.Tomilinas.

Jo teigimu, kol kas situacija chaotiška ir nekontroliuojama. „Narkotikų vartojimas auga eksponentiškai. Nors policija sako, kad daro, ką gali, jos resursai riboti. Čia latentiniai nusikaltimai, kuo labiau pareigūnai imsis narkotikų tiekimo tinklų, tuo daugiau atras. Didesnės teisėsaugos tarnybų pastangos padėtų pasiekti geresnį efektą, o svarbiausia, kad taip būtų pasiųstas aiškus signalas narkotikų platintojams. Dabar jie, man atrodo, jaučiasi visiškai nebaudžiami. Į narkotikų platinimą įtraukta dalis visuomenės, narkotikus jau platina ir patys jų vartotojai, į tokią veiklą įtraukiami nepilnamečiai. Tai socialinė liga, jos policiniais metodais neišrausi. Tačiau nereikia platintojams siųsti tokių signalų, kokius siunčia dabartinė valdžia. Neva viskas gerai, nes ir kitur taip vyksta, ir apskritai narkotikai nėra blogis. Tokių signalų nereikia. Kaip mokykloms vienoms su tuo dorotis, aš neįsivaizduoju. Jeigu aplink visi ramūs, tarp jų ir pati valdžia. Tėvai – taip pat, kol narkotikai nepaliečia jų pačių vaikų. Aš turiu daug vaikų, paklausinėju jų apie narkotikų paplitimą. Suprantu, kad tai masinis reiškinys. Ir jie nesako, kad dėl to nieko nereikia daryti. Patys vaikai supranta, kad tai yra problema. Apvažiavau daug mokyklų, ir visur vaikai sakė, kad ją reikia spręsti. Prie to galėtų labai prisidėti mokinių užimtumas, regionuose jo labai trūksta. Esminis dalykas – kad autoritetingi žmonės dalyvautų jaunimo brendime, kad rodytų pavyzdį, patartų. To irgi labai trūksta“, – pridūrė politikas.

Savaime neišsispręs

Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Darbo partijos pirmininkas ir jos frakcijos Seime narys, sakė manantis, kad prezidento G.Nausėdos siūlymas narkotikų plitimo mokyklose problemą iškelti į Valstybės gynimo tarybos lygį yra labiau tragiškas, o ne komiškas faktas.

„Mūsų frakcija ne kartą inicijavo įvairiausius įstatymų pakeitimus, kad Policijos departamentas galėtų lengviau tikrinti mokyklas dėl narkotikų, kad prireikus galėtų apžiūrėti mokinių spinteles, kuprines. Matyt, dėl atvejų, kai narkotinėmis medžiagomis apsinuodiję vaikai atvežami be sąmonės iš mokyklų, prezidentas ir inicijavo tokį problemos svarstymą Valstybės gynimo taryboje. Manau, kad tai rodo tragišką situaciją. Iš visko sprendžiant, narkotikų plitimo procesas, ypač mokyklose, tapo nebekontroliuojamas. Turiu šešiolikmetį sūnų, tad iš pirmų lūpų žinau, kas darosi mokykloje ir koks šitos problemos mastas. Patikėkite manim: kai kartais Seime pradedamos antialkoholinės iniciatyvos siekiant išgelbėti jaunimą nuo alaus bokalo ar vyno taurės, tiems, kurie žino, kas iš tiesų dedasi ir nuo ko pirmiausia reikia gelbėti jaunus žmones, tai atrodo juokingai. Labai svarbu, kad turėtume aiškią valstybės politiką šiuo klausimu. Man atrodo, kad kurį laiką mes narkotikų plitimo problemos išvis nenorėjome matyti. Ignoravome ją turbūt tikėdamiesi, kad ji praeis pro šalį. Bet iš to, kas dabar darosi, ypač didmiesčiuose, akivaizdu, kad tokia viltis tuščia. Narkotikai masiškai įsikeroję, ir tikrai reikia plačių, gerai koordinuotų veiksmų valstybės mastu. Turiu mintyje ir jaunimo švietimą, ir prevenciją, ir užkardymą“, – sakė Seimo pirmininko pavaduotojas.

A.Mazuronis skeptiškai įvertino viltis į mokyklose diegiamą Gyvenimo įgūdžių programą dėl geresnės narkotikų prevencijos dedančios premjerės lūkesčius. „Gyvenimo įgūdžių programos turinyje ar jos metodinėje medžiagoje nepastebėjau nieko, kas būtų susiję su narkotinių medžiagų prevencija. Metodinėje medžiagoje mačiau, kad nuo 5 klasės kažkokius prietaisus oraliniams santykiams moko gamintis. Taip, būtų gerai, kad tokioje programoje mokiniams būtų aiškinama apie narkotikų žalą. Pirmiausia valstybė turėtų nustatyti labai aiškią politiką šiuo klausimu. Ar narkotikai yra problema, su kuria reikia kovoti? Jei taip, turėtų būti pasitelktos griežtos priemonės. O jei, kaip siūlo valdantieji, lengvuosius narkotikus reikėtų leisti vartoti laisvai – vieni gal numirs, kitiems gal pasiseks, tad viskas išsispręs savaime – tai jau būtų kita kalba. Manau, kad savaime tai neišsispręs. Valstybės nuostatos turi būti visiškai aiškios, o valstybės institucijoms turi būti nurodyta jas nedelsiant įgyvendinti. Turiu galvoje tiek Policijos departamentą, tiek Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybą bei kitas institucijas“, – pridūrė politikas.

Pasiektas liepto galas

„Kova su narkotikais mokyklose ne tik nevyksta, bet ir net nėra imituojama“, – teigė Dainius Gaižauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, paklaustas, ko turėtų imtis valdžia, kad būtų stabdomas narkotikų potvynis mokyklose.

„Praeitą savaitę Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vardu pasisakiau Seime, pabrėžęs, kad narkotikų plitimo problema Lietuvoje yra ignoruojama. Į ją nekreipiamas dėmesys, nors visą laiką po nepriklausomybės atkūrimo narkotikai buvo įtraukti į mūsų Nacionalinio saugumo strategiją kaip viena pagrindinių grėsmių vidaus saugumui. Visos ES narės, taip pat ir Lietuva, buvo įsipareigojusios kovai su narkotikais skirti maksimalų dėmesį. Europos Komisija yra patvirtinusi strategiją, kuria remiantis paruošti du planai: vienas skirtas kovai su narkotikų pasiūla, kitas – su paklausa. Juos įgyvendindamos ES narės turi ne tik peržiūrėti savo teisyną, stiprinti baudžiamąjį persekiojimą, bet ir taikyti puolamuosius metodus. Mūsų nusikalstamos veikos imitacijos modelis buvo tarp pavyzdinių, juo rėmėsi Vokietijos ir kitų ES valstybių pareigūnai. Kovojant su paklausa buvo taikomos prevencijos programos. Visam tam ES skyrė didelius pinigus. Problema taip komplikavosi, kad veiksmų ėmėsi netgi Olandija, atsisakiusi tolerancijos lengviesiems narkotikams principo. Dabar, kai nusikalstamumas ten smarkiai išaugo, buvo sugriežtintas baudžiamasis kodeksas, kovoje su narkotikais sustiprintos puolamosios priemonės. Požiūris į lengvuosius narkotikus pasikeitė ir Danijoje: teisėsauga pamatė, kad vietinius „kanapių kultūros“ židinius perėmė organizuotos gaujos, pradėjusios platinti įvairių rūšių sintetinius narkotikus. Taigi, Europa šiuo požiūriu vienijasi, stiprina kovą su narkotikais, o dabartinė mūsų valdžia savo kadenciją pradėjo nuo siūlymo dekriminalizuoti mažo kiekio narkotines medžiagas“, – priminė pašnekovas.

D.Gaižauskas stebėjosi, kad už narkotikų gabenimą – sunkų nusikaltimą – siūlyta taikyti administracines nuobaudas, kaip ir už automobilio vairavimą neprisisegus saugos diržo. „Lengvųjų narkotikų dekriminalizavimas, atsakomybės už juos švelninimas yra vienas prioritetinių šios Vyriausybės tikslų. O kas išėjo? Statistika rodo, kad narkotines medžiagas vartojančių nepilnamečių, ir net jau mažamečių, skaičius išaugo. Apsinuodijimų jomis visose savivaldybėse tragiškai padaugėjo. Apie tai praneša ne tik ligoninės, bet ir tėvai. Kažką reikia daryti, nes narkotikus jau pradėjo platinti ne gaujos, bet patys juos vartojantys nepilnamečiai ir netgi mažamečiai. Jie ėmėsi patys skiesti narkotines medžiagas, bet tikslaus kiekio turbūt nesugeba apskaičiuoti – apie tai signalizuoja padidėjęs mirčių ir apsinuodijimų skaičius“, – tvirtino politikas.

D.Gaižausko teigimu, priėjome liepto galą: jeigu jau vaikai nuo narkotikų pradėjo mirti, vadinasi, padėtis visiškai nekontroliuojama. „Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Marekas Gulbinovičius sako, kad sostinėje šiais metais buvo pradėti 128 ikiteisminiai tyrimai dėl narkotikų platinimo. Čia yra kosmosas. Per dieną tiek jų reikia pradėti, jeigu nori imtis kontroliuoti narkotikų plitimą. Matyt, tai nėra prioritetas, valstybė to daryti neskatina, jos valdžia vis kalba apie dekriminalizavimą. Ši situacija sietina tik su dabartine Vyriausybe, nes praėjusią Seimo kadenciją patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje narkotikai kartu su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais buvo minimi kaip viena iš pagrindinių vidinių grėsmių. Mes kovą su narkotikų platinimu laikėme vienu iš teisėsaugos veiklos prioritetų. Atėjus naujiems valdantiesiems praktiškai visi tokios kovos instrumentai buvo atimti ir netgi naikinami. Kai narkotikų nepavyko dekriminalizuoti, pradėjo naikinti policiją – mažinti pareigūnams socialines garantijas. Jau dabar šalyje trūksta apie pusantro tūkstančio pareigūnų, o kas bus po tokios reformos? Daugiau nei pusė pareigūnų yra sukaupę pensijai būtiną stažą, jie po tokios reformos taip pat gali pasitraukti į pensiją. Kas juos pakeis tarnyboje? Paskutiniais duomenimis, į 780 Policijos mokykloje siūlomų vietų pretendavo 214 kandidatų. Jei dabar iš tarnybos pasitrauks dar daugiau pareigūnų, kas rūpinsis mūsų visuomenės saugumu? Vyksta vidaus reikalų sistemos griovimas, todėl ir sakau, kad dabartiniai valdantieji su savo politika mums yra nacionalinė grėsmė“, – sakė Seimo narys.

Mokyklos neturi būti salos

Socialdemokratas Tomas Bičiūnas, Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, apie mokyklas tvindančių narkotikų problemą, ko gero, žino daugiau, nei kiti Seimo nariai: jis – buvęs mokytojas, daug metų dirbęs gimnazijoje. „Su jaunimu labai draugiškai bendrauju ir dabar. Ne vienas jaunuolis man yra pasisakęs, kad jam prieinamos narkotinės medžiagos. Ir nebūtinai jos platinamos pačioje mokykloje – tiesiog jaunų žmonių aplinkoje. Noriu pasakyti štai ką: jau turime nacionalinę problemą, nes narkomanijos mastas plinta ne Kėdainiuose, ne Raseiniuose, ne vienose ar kitose mokyklose, o apskritai visoje šalyje. Tokia politikų laikysena, kai bandoma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už mažo kiekio narkotinių medžiagų laikymą savoms reikmėms, arba samprotavimai, kad jų vartojimas – tai nieko tokio, vos ne kaip svaiginimasis alkoholiu, manau, tikrai prisideda prie to, kad dalis ir jaunesnių, ir vyresnių žmonių atlaidžiau žiūri į narkotikus. Tai prie gero neveda“, – pridūrė pašnekovas.

T.Bičiūno teigimu, kai kalbame apie mokyklas ir narkotikus, jam norėtųsi, kad jos nebūtų tik saugios salos nesaugioje aplinkoje. „Tai yra kad miestas ar gyvenvietė būtų nesaugi, bet turėtume visas užkardymo priemones, jog narkotikai nepatektų į mokyklą. Turėtų būti priešingai: mokykla neturėtų tapti sala, ji turi būti saugi saugioje aplinkoje. Narkotikų plitimas – jau nebe mokyklų, o nacionalinė problema, todėl visos pajėgos turi būti mestos ne jaunuoliams apsaugoti nuo narkotikų mokyklose, bet apskritai valstybei gelbėti nuo narkotikų. Neverta išradinėti dviračio, reikia imtis standartinių būdų. Kaip dirba mūsų pareigūnai, atsakingi už tai, kad į valstybę nepatektų narkotinės medžiagos? Kokias narkotikų paieškos ir kontrolės priemones turime? Kaip jos naudojamos? Kai narkotikai plinta visoje valstybėje, tai ir mokyklose, ir kitose labiausiai pažeidžiamose vietose jų atsiras“, – pabrėžė Seimo narys.

T.Bičiūnas sakė neabejojantis, kad šiandien ne vienas jaunuolis gali paskambinti vienam, kitam, trečiam ir per penkiolika minučių susirasti, kas jam parduos norimų kvaišalų. „Tad jeigu jis gali susirasti platintoją, tai ar valstybės pareigūnai, atsakingos institucijos jų negali surasti? Vadinasi, trūksta valios arba noro. Neabejoju, kad esant tokiai valiai galima atlikti didelio masto valymą, surasti daug platinimo taškų, juos uždaryti ir taip narkotikų platinimo tinklams pasiųsti galingą žinutę: situacija iš esmės keičiasi, nuo šiol bus kitaip. Jeigu kokioje nors mokykloje, dalyvaujant pareigūnams, vyksta patikrinimas, tai visuose pakampiuose iškart atsiranda įvairiausių buteliukų, elektroninių cigarečių. Tai reiškia, kad veikimas duoda tam tikrų rezultatų. Manau, kad būtent veikimo ir trūksta“, – apibendrino politikas.

Rekomenduojami video