Šiemet jau antrą kartą žemės ūkio veiklą vykdantys, maisto produktų gamyba ar perdirbimu užsiimantys ūkininkai ir  juridiniai asmenys, norintys plėtoti trumpas tiekimo grandines, gali teikti paraiškas ir gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Tuos, kurie šiais metais dar neketina teikti paraiškų investicinei paramai gauti, žemės ūkio ministerija kviečia atrasti trumpesnį kelią pas vartotojus ir tapti trumpos tiekimo grandinės  vystytoju naujai sukurtoje elektroninėje platformoje – www.maistograndine.lt.

Parama naujų ir esamų trumpų grandinių plėtrai

Pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ paraiškas galima teikti nuo lapkričio 4 dienos iki pat šių metų pabaigos – gruodžio 31 d. Šiam paramos etapui numatyta skirti 2,5 mln. eurų paramos lėšų.

Parama gali būti skirta tiek naujai kuriamoms tiekimo grandinėms, tiek jau veikiančioms, pavyzdžiui, kai siekiama išplėsti prekių asortimentą, pirkėjų ratą, ieškoma naujų pardavimo kanalų ar kuriant prekių realizavimo tinklą (logistikos centrus).

Paraiškas pagal šią intervencinę priemonę gali teikti ūkius valdantys ūkininkai,  privatūs ir viešieji juridiniai asmenys (labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės) užsiimančios maisto produktų gamyba, perdirbimo, rinkodaros ar prekybos veikla. Trumpos tiekimo grandinės projektas turi būti įgyvendinamas kartu su partneriais.

Paramos dydis – nuo 150 tūkst. iki 1,5 mln. eurų

Parama trumpoms tiekimo grandinėms skiriama pagal tris paramos modelius: tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas; žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu; žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.

Pagal 1-ąjį modelį didžiausia paramos suma gali siekti ne daugiau nei 150 tūkst. eurų,  pagal 2-ąjį – didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 250 tūkst. eurų, o pagal 3-ąjį – paramos suma gali siekti iki 1,5 mln. eurų,  priklausomai nuo planuojamo įgyvendinti projekto.

Jei pagal projektą numatoma kurti produktų realizavimo (logistikos) centrą naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu paramos suma gali siekti 700 000 Eur. Vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 200 000 Eur suma.

1,5 mln. eurų parama gali būti skirta projektui, kai numatoma vykdyti naujo statinio statybą,   rekonstravimą ar statinio kapitalinį remontą. Vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 500 000 Eur suma.

Trumpos tiekimo grandinės projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu ar partneriais, o projekto partneriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką.

Virtuali tiekimo grandinė – galimybė surasti partnerių

Spalįpradėta testuoti žemės ūkio ministerijos sukurta speciali interneto svetainė  www.maistograndine.lt, kuria siekiama dar aktyviau populiarinti ir skatinti trumpas tiekimo grandines.

„Trumpų tiekimo grandinių plėtra – vienas svarbiausių mūsų ministerijos prioritetų. Tikimės, kad sukurta nauja svetainė trumpų grandinių dalyviams taps patraukliu įrankiu, kuris padės garsinti jų siūlomus produktus, leis užmegzti naudingus kontaktus ir plėsti bendradarbiavimą tarp potencialių tiekėjų ir pirkėjų (vartotojų), o taip pat ir suteiks vertingų, aktualių žinių“, – sako Ilona Javičienė, žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja.

Interneto svetainėje užsiregistravę dalyviai gali skelbti informaciją apie savo siūlomus produktus ir  surasti būsimų verslo partnerių. Taip pat šioje erdvėje galima rasti mokymų įvairiomis temomis, aktualios informacijos apie paramą trumpų grandinių plėtrai. 

„Ši svetainė nėra skirta vykdyti pirkimus. Tai erdvė, kur galima užmegzti naudingus kontaktus. Kuo daugiau dalyvių svetainėje užsiregistruos, tuo didesnė bus kontaktų duomenų bazė ir tuo naudingesnė ji bus abiem pusėms – tiekėjams ir galimiems pirkėjams. Siekiame, kad tiek ūkininkai, maisto produktų gamintojai, pardavėjai tiek galimi pirkėjai, viešąsias maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos turėtų lengvai prieinamą įrankį, kuris padėtų greitai susirasti vieni kitus ir taip paspartinti vietinės produkcijos tiesiai iš ūkio ar gamintojo įsigijimo procesą“, – pažymi Ilona Javičienė.

Užsiregistravę svetainės lankytojai turės galimybę matyti daugiau informacijos, kuri padės vykdant tolesnius pirkimų–pardavimų sandorius su konkrečiais trumpų grandinių vystytojais. Svetainėje bus skelbiamas tiekėjų ir pirkėjų sąrašai, kuris susiformuos automatiškai užpildžius registracijos skiltį.

„Šios svetainės idėja – labai gera. Joje esame užsiregistravę ir mes. Ja naudotis labai patogu ir paprasta“, – apie maisto grandinės svetainės ypatybes pasakoja ekologinio paukštininkystės ūkio bendaįkūrėja Kristina Kazlauskaitė.

Per kovido pandemiją augalininkyste besivertęs Kazlauskų šeimos ūkis ėmė auginti vištas. Ekologiniame Kazlauskų ūkyje per metus užauginama ir vartojimui paruošiama per 20 t paukštienos ir 300 tūkst. kiaušinių.

„2022 metais parengėme trumpų tiekimo grandinių projektą, kuriam gavome paramą ir jį jau netrukus baigsime įgyvendinti. Didžiausias paramos privalumas mūsų ūkiui buvo tai, jog paramos lėšomis galėjome padengti ir darbo užmokestį, nes mūsų ūkyje daug procesų atliekame ne automatizuotai, o rankomis – nuo  produktų išpjaustymo, pakavimo iki sąskaitų išrašymo. Dabar mūsų ūkyje be šeimos narių įdarbinta apie 10 žmonių. Savo užaugintą produkciją mes siekiame parduoti tiesiogiai – vaikų darželiams, nedidelėms parduotuvėms, restoranams, produkciją vežame į Kauną, Vilnių. Džiaugiamės, kad esame BIOLEUAkooperatyvo nariais. Kooperatyvai – stiprioji trumpų tiekimo grandinių dalis. Kooperacija padeda visiems partneriams sumažinti gamybos kaštus, nes galime pasinaudoti vieni kitų turimais ištekliais“, – pasakoja K. Kazlauskaitė.

Be paramos, pasak ūkininkės, labai sudėtinga pradėti verslą nuo ūkio iki stalo, o ypač norint gaminti maisto produktus. „Sudėtingiausia – mėsos gamybai pritaikyti ir tinkamai įrengti patalpas, įsigyti reikalingos įrangos, kuri labai brangi. Paramos lėšomis padengiama 60 proc. tinkamų išlaidų. Likusią dalį tenka investuoti patiems ūkininkams. Daugelį stabdo tai, jog įranga turi būti nauja, nors tikrai rinkoje galima įsigyti nedaug padėvėtos, kokybiškos įrangos ar transporto priemonių su šaldymo įranga, kurios kainos kur kas mažesnės nei naujos“, – pastebi ūkininkė ir priduria, jog šiuo metu Kazlauskų ūkis investuoja į naujo nedidelio cecho įrengimą. Čia planuojama gaminti dar vieną aukštos pridėtinės vertės produktą – ekologiškus sultinius, o tuo pačiu tai leis ūkiui pereiti prie beatliekinės gamybos.