Kai mieste uždaromas tiltas, nutrūksta ne tik eismas. Nutrūksta kasdieniai klientų keliai, byra metų metais auginti įpročiai, o verslams kiekviena papildoma apylanka virsta nuostolingai spengiančia tyla prie kasos, prarastais užsakymais ir vis sunkesne finansine našta. Tilto gatvės tiltas pagaliau atvertas, tačiau Kėdainių verslininkai džiaugiasi atsargiai: kelias sugrįžo greičiau nei dėl per kelerius metus apraizgytų apylankų prarasti klientai. Dar skaudžiau tai, kad tilto remonto darbams užsitęsus, verslininkai, nors ir prašė savivaldybės pagalbos, realių sprendimų savo bėdoms taip ir nesulaukė. Tad ši istorija jau seniai ne vien apie tiltą. Ji apie valdžios požiūrį į tuos, kurie ne iš biudžeto, o savo darbu, rizika ir atsakomybe kasdien uždirba kiekvieną eurą – sau, savo darbuotojams, mokesčiams ir pačiam miestui. Ir kai tokie žmonės, spaudžiami nuostolių, kreipiasi pagalbos, bet vietoj sprendimų atsitrenkia į abejingumo sieną, neišvengiamai kyla klausimas: ar Kėdainių valdžiai apskritai rūpi verslas, kuris šį miestą iš tikrųjų laiko gyvą?

Turistui – pėsčiomis, vietiniam – kitu maršrutu

VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Sonata Gabševičienė atkreipia dėmesį, kad tilto uždarymas paveikė ne visus vienodai. Miesto svečiams, atvykstantiems į senamiestį neskubant, didelio skirtumo dėl tilto uždarymo dažnai net nebuvo.

„Žmonės, žinoma, prisitaiko – randa kitus maršrutus, planuoja laiką, įpranta važiuoti aplink. Tačiau tai nereiškia, kad nepatogumas dingsta. Papildomas laikas, kuras, sudėtingesnis susisiekimas – visa tai kasdienybėje kaupiasi“, – sako S. Gabševičienė.

Pasak jos, turistas, kuris atvyksta apžiūrėti senamiesčio, paprasčiausiai palieka automobilį kitoje vietoje ir miestą pažįsta pėsčiomis. Sunkiau buvo tiems verslams, kurie dirba kasdien ir su vietiniais gyventojais.

„Esame girdėję iš verslininkų, kad tilto uždarymo laikotarpiu sumažėjo klientų srautai, dalis žmonių tiesiog rečiau užsukdavo į tam tikras vietas, nes kelionė tapo mažiau patogi.

Manau, kad atidaryto tilto jie laukė tikrai ne formaliai, o labai praktiškai“, – pažymi S. Gabševičienė.

Dabar, kai eismas tiltu atstatytas, ji kalba apie tai kaip apie gerą žinią visam miestui: „Lengvesnis susisiekimas reiškia ne tik trumpesnį kelią, bet ir daugiau spontaniškų užsukimų į parduotuves, kavines, paslaugų vietas. Miesto gyvybei tokie dalykai labai svarbūs.“

Tilto gatvės tiltas pagaliau atvertas, tačiau Kėdainių verslininkai džiaugiasi atsargiai: kelias sugrįžo greičiau nei dėl per kelerius metus apraizgytų apylankų prarasti klientai.Aut. past.

Tilto uždarymo laiku apyvarta ženkliai krito

Vienas iš tų verslų, kuriam tilto uždarymas atsiliepė ypač skaudžiai – Radvilų g. 5 įsikūrusi elektros prekių parduotuvė „Elektrometa“. Jos vadovas Lenas Rimas neslepia, kad pastarieji keleri metai, kai tiltas buvo uždarytas, buvo vieni sudėtingiausių per visą įmonės veiklą.

„Reikia suprasti, kad kai pagrindinis tiltas, einantis per senamiestį, yra uždarytas, tai verslams atsiliepia. Kiek kalbėjau su kolegomis, turinčiais verslus senamiestyje, visiems smuko apyvartos. Kas nedalyvauja versle, tiems atrodo – kas čia tokio, apvažiuosim, susitvarkysim, kas čia keisis tam verslui? Bet akivaizdu, kad žmonių įpročiai pasikeitė ir dalis klientūros tiesiog dingo“, – sako jis.

Įmonės praradimai, anot vadovo, buvo dvejopi, nes nyko ir pavieniai pirkėjai, ir verslo klientai.

„Įmonės, pavyzdžiui, iš LEZo, jau pas mus nebeatvažiuodavo, jos važiuodavo aplinkui, į „Makvežą“, į „Lytagrą“, jie tiesiog mus aplenkdavo, nes atvažiuoti buvo nebepatogu. Sakydavo, kad jei ko tose parduotuvėse nerasdavo, tada jau važiuodavo tuo aplinkkeliu iki mūsų. Mes tapome šalutine parduotuve“, – sako L. Rimas.

Prie parduotuvės mašinas laikė visai ne klientai, savivaldybė padėti nepanoro

Prie sumažėjusių srautų prisidėjo ir antra, ne mažiau skaudi problema – automobilių parkavimas.

„Pradėjo vieni, kurie dirba kitoj Nevėžio pusėj, ypatingai mokytojai, mums priešais parduotuvės duris parkuotis mašinas. Įsivaizduokit, visą dieną palieka mašinas, nėra jokios rotacijos.

Pas mus klientai atvažiuoja 10–15 minučių ir išvažiuoja, tada gali atvažiuoti kitas. Bet kai nėra rotacijos, visai dienai paliktos mašinos verslui yra blogai. Iš pradžių klientai kitur automobilius pasistatydavo ir atėję pykdavo, kad negali prie parduotuvės sustoti.

O ilgainiui jie tiesiog nebesustodavo visai, nes neturėdavo kur mašinos palikti. Iš karto mums tai pasijautė, ženkliai sumažėjo klientų“, – sako įmonės vadovas.

Jis sakė kreipęsis į savivaldybę pagalbos ir prašęs Saugaus eismo komisijos, kad ši leistų prie parduotuvės jos darbo valandomis rezervuoti nors keletą vietų klientams. Tačiau savivaldybė padėti nesutiko, esą – kas čia bus, jei kiekvienas ims vietų klientams prašinėti.

L. Rimas pasakoja, kad situacija šiek tiek pagerėjo, kai buvo leistas vienpusis eismas pagal šviesoforą — dalis klientų grįžo. Tačiau prasidėjus visiškam tilto uždarymui dėl rekonstrukcijos, srautai vėl nuseko.

„Užtenka 15–20 procentų apyvartos kritimo, ir viskas – pradedi eiti į minusą. Taip ir išsekau: mokesčius, atlyginimus vis tiek tenka sumokėti, o kai uždarbio nebėra, juos pradedi dengti iš apyvartinių lėšų, kol ir tų ima trūkti. Apyvartinėms lėšoms pernai teko skolintis iš banko. Tokia ta situacija“, – sako pašnekovas.

Per tą laiką iš parduotuvės savo noru išėjo vienas darbuotojas. Naujo darbuotojo vadovas nebepriėmė.

„Tiesiog nėra iš ko mokėti naujam žmogui. Mes esame labai paveikūs srautams, geram privažiavimui, galimybei saugiai palikti mašiną prie parduotuvės.

Žinote, kas dirba biudžetinėse įstaigose, jiems paprasčiau viskas, o mums tai reikia kiekvieną centą patiems užsidirbti“, – sako L. Rimas.

Pirmoji savaitė jau aktyvesnė, atsargaus optimizmo taip pat netrūksta

Tiesa, „Elektrometa“ išgyveno sunkius metus, o pagaliau atvėrus tiltą pirmieji ženklai jau yra atsargiai teigiami.

„Tiltui atsidarius klientų aktyvėjimas pasijuto. Paprastai po mėnesio, dviejų pasijunta jau rimčiau, bet jau ir praeita savaitė buvo bent kiek aktyvesnė“, – sako L. Rimas. Jis tikisi, kad palaipsniui ims mažėti ir parkavimo problema – ypač jeigu kitoje upės pusėje dirbantys vairuotojai vėl ims naudotis savo įprastomis stovėjimo aikštelėmis.

Vis dėlto vadovas neslepia, kad pakanka ir vieno aspekto, kad būtų aišku, koks didelis buvo uždaryto pagrindinio miesto tilto poveikis verslui.

„Jeigu iškart verslo situacija pablogėjo, tai vadinasi didžiulė įtaka buvo. Kai kurie klientai nutraukė ryšius su verslais, ir dabar jie turi įpročius formuoti iš naujo. Tai užtrunka, ir ne visi anksčiau klientais buvę žmonės grįš.

Nors klientų ratą ne nuo nulio formuoti reikės, vis dėlto, darbo ir laiko tai pareikalaus“, – neslepia „Elektrometos“ vadovas, tačiau atsargaus optimizmo, kad ilgainiui viskas grįš į savo vėžes, jis turi.

Tilto uždarymas kai kuriems atvedė ir naujų klientų

Kitoje miesto pusėje, Juodkiškio g. 2A, įsikūrusi „Mini Market“ parduotuvė atsidūrė kiek kitokioje situacijoje. Nors dalis anksčiau parduotuvėje besilankiusių klientų ir nebeatvykdavo, pakeistas eismo srautas atvedė į ją ir naujų pirkėjų. Juo labiau, kad ir parduotuvė yra gana nauja, ir, skirtingai, nei „Elektrometa“, dar neturėjo ilgamečių klientų srauto.

„Mes kalbame apie naują padalinį, o naujam padaliniui įsivažiuoti reikalingas ilgesnis darbo ciklas.

Vis dėlto, kai tiltas buvo uždarytas, mums pasisekė dėl to, kad eismas iš esmės buvo nukreiptas būtent pro mūsų parduotuvę. Šiuo kampu žiūrint, sulaukėme daugiau naujų pirkėjų“, – pasakoja įmonės direktorė Gintarė Alčiauskienė.

Pasak jos, parduotuvę atrado žmonės, kurie iki tol apie ją tiesiog nežinojo arba nepagalvodavo užsukti: „Tikimės, kad tie, kurie atrado, jiems patiko ir toliau norės į ją užsukti trumpam ir apsipirkti“.

Tačiau pirmoji savaitė po tilto atvėrimo jau atnešė pirmuosius signalus – pirkėjų srautai keičiasi. Eismui vykstant senąja, įprasta tvarka, daliai žmonių naujoji „Mini Market“ parduotuvė pasidarė tiesiog ne pakeliui.